Plačiau apie plaučių uždegimą papasakojęs VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas, gydytojas pulmonologas prof. dr. Edvardas Danila pabrėžė, kad apie šią ligą kalbėti itin aktualu, mat plaučių uždegimas yra 4 dažniausia mirties priežastis pasaulyje.
„Neatsitiktinai nuo senų laikų plaučių uždegimas buvo vadinamas mirties kapitonu. Plaučių uždegimas yra ūminė plaučių liga, kai į plaučius patenka bakterijos, virusai, kartais – ir kiti mikroorganizmai, ir įvyksta organizmo gynybinė reakcija, uždegimas. Ilgainiui geriausiu atveju nuo ligos pasveikstama, blogiausiu – mirštama. Deja, bet tokių atvejų taip pat pasitaiko“, – konstatavo gydytojas ligoninės organizuoto nuotolinio pokalbio metu.
Dėl uždegimo prasideda deguonies badas
Kalbėdamas apie ligos išsivystymo mechanizmą profesorius visų pirma paaiškino, kaip veikia plaučiai.
„Kas tai yra plaučiai? Alveoles būtų lengviausia įsivaizduoti kaip burbuliukus. Pavyzdžiui, kempinė yra sudaryta iš burbuliukų, tas burbuliukas yra alveolė, tai yra ta vieta, kur įkvepiamas oras, deguonis, o prie kiekvieno to burbuliuko, alveolės, yra kraujagyslė. Kodėl tai yra svarbu? Būtent per tą sienelę, kuri jungia kraujagyslę ir alveolę, įvyksta deguonies patekimas iš alveolės į kraują ir juo deguonis išnešiojamas po visą organizmą.
Jei plaučių uždegimas yra didelės apimties, deguonies trūkumas būna reikšmingas, kai kuriais atvejais net ir mirtinas.
Kas vyksta ligos metu? Kada yra plaučių uždegimas, šie burbuliukai, alveolės, užsipildo uždegiminėmis ląstelėmis ir uždegiminiu skysčiu, taigi į alveoles negali patekti deguonis ir būti pernešamas į kraują, tada organizmui pradeda trūkti deguonies“, – aiškino E. Danila.
Jei plaučių uždegimas yra didelės apimties, deguonies trūkumas būna reikšmingas, kai kuriais atvejais net ir mirtinas. Pasak gydytojo, laimei, paprastai plaučių uždegimas nebūna didelės apimties, apimamas vienas plautis, o dažniausiai – vieno plaučio viena skiltis, o tokiu atveju deguonies trūkumo dažniausiai nebūna.
Peršalimas ar jau plaučių uždegimas?
Paklaustas, kaip reikėtų atskirti paprastą peršalimą nuo plaučių uždegimo, pašnekovas visų pirma patarė nepainioti dviejų terminų.
„Nors visuomenėje terminas „peršalimas“ vartojamas, gydytojai tai laiko virusine respiracine infekcija. Tai reikėtų skirti šias dvi sąvokas. Jei kalbame apie peršalimą kaip tokį esant temperatūriniams pokyčiams į neigiamą pusę, būnant šaltoje aplinkoje, savaime pats peršalimas plaučių uždegimo nesukelia.
Žinoma, stiprus ir ilgai trunkantis peršalimas sutrikdo imuninę sistemą ir galėtų sudaryti prielaidas plaučių uždegimui atsirasti. Tačiau kai kalbame apie respiracines infekcijas, kurias visuomenė vadina peršalimu, jos gana dažnai, bet vis tik mažumai žmonių gali komplikuotis plaučių uždegimu“, – aiškino pulmonologas.
Pasak jo, simptomai abejais atvejais gali būti panašūs, tik skirtumas, kaip žmogus užsikrėtė – ar tiesiog peršalo, ar turėjo kontaktą su jau simptomų turinčiu žmogumi.
Dar viena simptomiškai plaučių uždegimui artima būklė – bronchitas. Jis gali būti tiek ūminis, tiek lėtinis.
„Šiuo atveju kalbame apie ūminį bronchitą kaip ūminės virusinės respiracinės infekcijos komplikaciją. Tai reiškia, kad virusas pateko ne tik į nosį ar nosiaryklę bet ir trachėją ir pagrindinius bronchus. Kada čia patenka, tai pasireiškia kosuliu, kylančiu iš krūtinės ląstos. Toks kosulys jau ir yra ūminio bronchito pasireiškimas“, – kalbėjo E. Danila.
Gali pasireikšti netipiškai
Išskirdamas pagrindinius plaučių uždegimo simptomus, gydytojas atkreipė dėmesį, kad kitą kartą gali pasitaikyti vadinamoji besimptomė ligos forma.
„Šiaip ji pasitaikyti kaip ir nelabai galėtų, nebent žmogus yra labai senyvo amžiaus ir jo imuninė sistema labai nusilpusi. Jei organizmą kažkas puola, šiuo atveju kalbame apie infekcijos sukeltą ligą, organizmas ginasi, bet vyresnio amžiaus žmonėms liga gali pasireikšti nebūdingai, ne taip, kaip jauniems žmonėms.
Vyresnio amžiaus žmonėms plaučių uždegimas gali pasireikšti nestipriu karščiavimu, nestipriu kosuliu ir sumišimu. Ką reiškia sumišimas? Gali atsirasti šiek tiek keistas elgesys – ar ką šiek tiek ne taip pasako, nesupranta, kur yra, kas yra ir panašiai. Tokie – požymiai labai pavojingi, ypač vyresniems žmonėms“, – kalbėjo pulmonoloas.
Gydytojo aiškinimu, toks sumišimas atsiranda dėl nepakankamo galvos smegenų aprūpinimo deguonimi.
Vis tik kalbėdamas apie dažniausiai pasireiškiantį plaučių uždegimą, gydytojas priminė, kad paprastai liga prasideda staiga, be aiškios priežasties atsiradus karščiavimui, o kiti požymiai gali būti, gali ir nebūti:
„Požymiai, kurie bus beveik visada, tai – kosulys, krūtinės skausmas ir dusulys. Bet plaučių uždegimas gali būti vienos, kelių skilčių, abiejų plaučių, nuo to priklauso ir ligos pasireiškimas. Jei uždegimas apėmęs mažą dalį plaučių, gali būti tik krūtinės skausmas, bet jei apima daugiau plaučių, žmogus gali imti jausti dusulį, silpnumą, nuovargį.“
Gydytis galima namuose
Nors liga ir klastinga, dažnu atveju pasveikti galima ir su gydytojo priežiūra gydantis namuose.
„Jei žmogus neserga kitomis sunkiomis ligomis, kurios gali paūmėti, jei nėra kvėpavimo nepakankamumo, uždegimas gali būti sėkmingai gydomas geriamaisiais antibiotikais namuose, prižiūrint šeimos gydytojui. Ta priežiūra nebūtinai turi būti fiziška, ji gali būti ir telefonu, paaiškinus tam tikrus požymius, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį“, – sakė E. Danila.
Vis tik kiek kita situacija kalbant apie tuos žmones, kurie yra vyresnio amžiaus – virš 65 m., kada imuninė sistema dažniausiai nebėra tokia stipri, žmonės serga kitomis sunkiomis ligomis – cukriniu diabetu, inkstų nepakankamumu, lėtine plaučių liga.
Pasak profesoriaus, plaučių uždegimas liga ypač pavojinga tiems, kurie turi imuniteto nepakankamumą, žmonės, kurių mityba nepakankama, ribojamas baltymų, riebalų kiekis. „Taigi labai liesi žmonės taip pat turi didesnę riziką ne tik susirgti, bet ir mirti nuo plaučių uždegimo, beje, kaip ir nuo kitų infekcijų“, – pridūrė gydytojas.
Kada nedelsti vykti pas gydytoją?
Jei žmogus prižiūrint gydytojui gydosi namuose, vis tik labai svarbu atidžiai stebėti paciento būklę. E. Danila pabrėžė, kad esama signalų, kurie rodytų, kad liga komplikuojasi ir vis tik pas gydytoją atvykti reikia nedelsti.
„Patys svarbiausi simptomai yra gyvybinių funkcijų parametrai. Geriausia, kad kažkas iš artimųjų, kuris objektyviau įvertintų paciento būklę, suskaičiuotų žmogaus kvėpavimo dažnį. Žmogui įprasta kvėpuoti 16–18 kartų per minutę. Jei tenka kvėpuoti 20–24 ar dar dažniau, tai jau vienas signalas.
Jei žmogus neserga kitomis sunkiomis ligomis, kurios gali paūmėti, jei nėra kvėpavimo nepakankamumo, uždegimas gali būti sėkmingai gydomas geriamaisiais antibiotikais namuose, prižiūrint šeimos gydytojui.
Jei pradeda reikšmingai mažėti kraujo spaudimas, tai dar vienas signalas, taip pat – jei pradeda labai tankiai plakti širdžiai, trūkti oro, stipriai skaudėti galvą, atsikosėjama krauju, atsirado bet koks kitas toks požymis ar staigus silpnumas – tokiais atvejais reikėtų nedelsti, nes plaučių uždegimo vystymosi raida gali būti labai greita“, – įspėjo pulmonologas.
Jo aiškinimu, įprasta plaučių uždegimo raida paprastai tokia, kad paskyrus tinkamą gydymą pasveikti galima per 5–7 dienas.
„Jei žmogus neserga kitomis ligomis, serga pirmą kartą, o dažniausiai žmogus per gyvenimą ir serga plaučių uždegimu vieną ar du kartus arba nesuserga niekada, tinkamai paskyrus gydymą ir jo laikantis, gerėti pradeda jau 3 parą. Paprastai per 5–7 paras žmogus gali visiškai pasveikti, jei plaučiu uždegimas buvo nesunkus.
Bet jei plaučių uždegimas buvo sunkus, nebuvo pakankama antibiotikų dozė, čia kolegoms praktikams pastebėjimą reikia duoti, tada nesuveikia gydymas ir liga gali užsitęsti. Net jei ir viskas tinkamai paskirta, bet plaučių uždegimas sunkus, komplikuotas, gali vystytis komplikacijos – skysčio kaupimasis apie plautį pleuros ertmėje, kvėpavimo nepakankamumo atsiradimas, irimas plautyje, pūlinys ir kai kuriais atvejais būna kraujo užkrėtimas. Sunkiausia komplikacija yra mirtis“, – vardijo E. Danila.
Pasak gydytojo, tikimybė mirti nuo įprasto, nesunkaus plaučių uždegimo siekia apie 10 proc., skirtingais duomenimis tai gali būti nuo 5 iki 14 proc.
„Bet jei žmogus serga sunkiomis gretutinėmis ligomis, yra vyresnio amžiaus, jei plaučių uždegimas apėmė abi skiltis, tikimybė mirti nuo ligos yra net 40 proc. Sepsis – kraujo užkrėtimas sergant plaučių uždegimu, laimei, būna retai“, – pridūrė profesorius.
Skiepų reklama klaidina
Paklaustas, kas galėtų padėti apsisaugoti nuo plaučių uždegimo, gydytojas teigė, kad nėra jokios šimtaprocentinės priemonės.
„Žmogus, jo plaučiai nėra izoliuoti nuo aplinkos, todėl visiškai rizikos veiksnių išvengti neįmanoma. Vis tik didžiausias rizikos veiksnys yra išoriniai „priešai“ – virusai, kuriais žmonės vieni su kitais pasidalina.
Virusui laikinai labai suardžius žmogaus imuninę sistemą ir organizmo gynybinius mechanizmus, jo nosiaryklėje įprastai tarpstančios daugybė bakterijų pradeda daugintis ir tokiu būdu sukeliamas plaučių uždegimą. Tad viena iš efektyvių apsaugos priemonių nuo tų išorinių veiksnių – skiepas nuo gripo, taip pat – koronavirusinės infekcijos, jei ja nebuvo neseniai persirgta“, – dėstė E. Danila.
Vis tik kalbėdamas apie įprastai „skiepu nuo plaučių uždegimo“ vadinamą pneumokoko vakciną profesorius atkreipė dėmesį, kad toks pasakymas yra klaidinantis.
„Jis ir klaidingai reklamose pateikiamas kaip skiepas nuo plaučių uždegimo. Yra skiepai nuo pneumokoko (bakterijos), bet jį žmogus nešioja savo nosiaryklėje, yra daugybė pneumokoko rūšių ir skiepas veikia taip, kad tų nosiaryklėje nešiojamų skiepo padermių sumažėja, tačiau ta vieta nelieka tuščia, ją užima kitos bakterijos ir kitos padermės. Tad atsakymas nėra vienareikšmis dėl šio skiepo“, – sakė jis ir pridūrė, kad plačiau dėl to diskutuoti jau būtų galima profesinėje bendruomenėje.
Kartu gydytojas pastebėjo, kad įvairūs maisto papildai nuo respiracinių infekcijų neapsaugo. Daugiau naudos kaip tik duoda vitaminai, gaunami teisiai iš produktų – daržovių, vaisių.
„Reikalinga racionali ir pakankamai kaloringa mityba. Neturėtų būti vengiama nei baltymų, nei riebalų, nei kitų medžiagų. Kita apsaugos priemonė – grūdinimasis. Jeigu žmogus daugiau laiko praleidžia lauke, jis būna atsparesnis ir temperatūros pokyčiams“, – akcentavo gydytojas, kartu priminęs nepamiršti ir tinkamo darbo ir poilsio režimo, gero nakties miego.