Politologas ir saugumo specialistas Deividas Šlekys iš pradžių svarstė, kad, jei šie du incidentai būtų laikomi tyčine provokacija, žala būtų daug didesnė, nes teritorija lengvai yra prieinama ir nesaugoma.
„Aš turbūt sakyčiau taip: jeigu jau kažkas būtų bandęs kurti provokaciją dėl dujų ar gaisrų, manau, būtų padaręs didesnį „bum“, negu įvyko.
Bet čia tik mano, galbūt labai diletantiškas, spėjimas. Kiek suprantu iš viešos informacijos, ta teritorija nebuvo itin akylai saugoma ar prižiūrima.
Vadinasi, patekti ten buvo gana lengva, ir potencialiai būtų galima padaryti daug didesnę žalą, turint omenyje, kiek ten yra talpyklų – kuro, dujų. Bet to neįvyko“, – apie užsidegusius vagonus kalbėjo jis.
Reikėtų nagrinėti, ar trikdžiai, dronų įskridimai buvo tyčiniai, ar suplanuoti
Tiesa, specialistas sakė, kad incidentus reikia nagrinėti atskirai, daugiausia dėmesio skirti erdvės pažeidimui ir aiškintis, ar dronų įskridimai buvo planuoti, ar atsitiktiniai techniniai trikdžiai.
„Dažnai mums norisi matyti viską persipynusį, tačiau čia turbūt yra tarnybų darbas išsiaiškinti, kas ir kaip įvyko, ir ar yra kokių nors sąsajų.
Aš linkęs tokius dalykus vertinti atskirai, labiau koncentruotis į klausimą dėl oro erdvės pažeidimo. Reikėtų svarstyti, kiek tai buvo planuota, o kiek – atsitiktinumas.
Visgi, kai kalbame apie tokį kiekį dronų, kyla klausimų dėl galimų techninių trikdžių. Vienas jų nukreiptas į Lenkijos erdvę, kiek suprantu – ir į Lietuvos, nors aš tiek detaliai nesekiau.
Bet, svarbu, kad jie Lietuvoje nenukrito – tik įskrido“, – komentavo pašnekovas.
Kodėl pasirinko taikinį būtent Lenkiją?
Politologo manymu, šiame kontekste kyla klausimas, ar Rusija tyčia pasirinko provokuoti Lenkiją dėl jos stipresnės ginkluotės ir sąjungininkų, ar tai buvo signalas JAV prezidentui dėl amerikiečių palaikymo šaliai.
„Šioje situacijoje klausimas kelia abejonių: jeigu tai buvo planuota provokacija, mane stebina, kodėl Rusija pasirinko Lenkiją, o ne Baltijos valstybes.
Juk Lenkija yra stipresnis priešininkas – turi geresnę ginkluotę, normaliai veikiančias oro pajėgas, daugiau sąjungininkų.
Tokiu atveju reakcija tikrai aiški. Kita vertus, galima sakyti, kad Lenkija tapo taikiniu dėl to, jog jos prezidentas lankėsi Vašingtone, amerikiečiai patvirtino savo karių buvimą. Ir staiga – tokia provokacija.
Tai gali būti ir signalas Donaldui Trumpui: „tu sakei, kad amerikiečiai su lenkais, tai va – mes provokuojame Lenkijoje“, – komentavo saugumo specialistas.
Specialistas nustebęs: „Būtų pakakę dronus nukreipti į Baltijos valstybes“
D. Šlekys svarsto, ar Rusijos provokacijos pasirinkimas taikyti į Lenkiją, o ne į Baltijos valstybes, galėjo būti susijęs su geopolitiniais signalais iš JAV ir NATO dėl Lenkijos vaidmens.
„Norint parodyti NATO spragas ar įtampas, gal būtų pakakę dronus nukreipti į Baltijos valstybes, kur informacinis triukšmas būtų dar didesnis.
Bet pasirinkta Lenkija. Vadinasi, tai – sąmoninga provokacija. Ne karas, o būtent provokacija.
Čia svarbiausia klausimas: ar NATO nariai gali kalbėti vieningu žodynu? Ar vienodai vertiname grėsmę, vienodai mąstome apie atsako priemones?
Nes, tarkime, lenkai nori vienokio atsako, lietuviai irgi nori, o ar tam pritars vokietis, turkas, italas? Ar neprasideda ginčai dėl atsako formos – tik diplomatinės notos, ar kažkokios fizinės priemonės?
Tokia provokacija parodo, kiek aljansas yra vieningas, o kiek – susiskaldęs“, – kalbėjo jis.
Šlekys: „Turime kalbėti apie tai, kas įvyko“
Pasak specialisto, dronų incidentai jau yra provokacija, tikrinanti visuomenės ir politikų susitelkimą ir reakciją, todėl svarbu informuoti, bet nepanikuoti ir neleisti priešininkui skaldyti visuomenę.
„Žiniasklaida neišvengiamai tai nušviečia, visuomenė ima diskutuoti. Tokios provokacijos iš esmės yra mūsų valios, solidarumo, susitelkimo testas arba bandymas jį dirbtinai skaldyti.
Todėl turime kalbėti apie tai, kas įvyko, ir reikalauti, kad mūsų pareigūnai bei politikai paaiškintų tiek, kiek įstatymai leidžia.
Nereikia visuomenės laikyti nežinioje, bet tuo pačiu nereikėtų pulti į paniką ar kurti konspiracijų.
Kol kas niekas neplanuoja karo veiksmų. Kam priešui bombarduoti, jeigu keli dronai jau sukelia įtampą ir ginčus tarp mūsų? Jie tiesiog stebi, ar užtenka tokio paprasto žingsnio, kad mes susipyktume ir išsigąstume“, – paaiškino politologas.
Kaip D. Šlekys akcentavo, mūsų pokalbis visuomenėje turi būti subalansuotas. Žmonės turi teisę žinoti, bet kartu turėtų jausti pareigą nepanikuoti. Anot jo, politikų pareiga – priimti sprendimus ir komunikuoti tinkamai, jei informacija gali būti vieša. Tiek tarnybos, tiek kariuomenė turi kalbėti aiškiai nuo pat pradžių.
Gyventojams buvo patariama nebūti lauke po gaisro
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad dėl gaisro, kilusio dujų pildymo stotyje Baltosios Vokės gatvėje, trečiadienio popietę Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) į vilniečių telefonus išsiuntė įspėjamuosius pranešimus apie didėjančią taršą mieste. Gyventojams patariama vengti buvimo lauke, užsidaryti langus.
„Pirminiais duomenimis, gaisras kilo pažeidus darbo sąlygas, policija įvedė planą „Skydas“, – trečiadienį žurnalistams sakė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Pasak ministro, Valstybės sienos apsaugos tarnyba patruliuoja iš oro – į įvykio vietą išsiųstas sraigtasparnis. Dėl šio incidento sustabdytas tranzitinis Kaliningrado traukinys. Jį saugo du Viešojo saugumo tarnybos ekipažai. Traukinys bus nukreiptas kitu maršrutu.
„Bild“: Lietuvos oro erdvę trečiadienį pažeidė du objektai
„Bild“ skelbė, kad trečiadienio rytą Lietuvos oro erdvę pažeidė du skraidantys objektai.
Apie tai leidiniui esą patvirtino šaltiniai NATO.
„Trečiadienį 10 val. ryte du skraidantys objektai įsibrovė į Lietuvos oro erdvę <...>. Pasak šių šaltinių, skraidantys objektai nebuvo sunaikinti, tyrimas tęsiasi“, – skelbiama pranešime.
Lietuvos kariuomenė pateikė komentarą tv3.lt.
„Šios informacijos patvirtinti negalime – Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos padidintu budrumu stebi oro erdvę ir, jei pasirodo signalai, galintys būti panašūs į taikinį, reaguoja pagal algoritmus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
