Pirmadienį Trišalėje taryboje buvo pristatyta idėja nuo COVID-19 privalomai vakcinuoti trijų sričių darbuotojus – medicinos, socialinės apsaugos ir švietimo.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad Lietuvoje galiojant ekstremaliajai situacijai ar karantinui šių sričių darbuotojai galėtų dirbti tik pasiskiepiję nuo COVID-19. Kitu atveju, jei turėtų dirbti nuotoliniu būdu, dirbti kitą darbą arba būti nušalinti nemokant jiems darbo užmokesčio. Praėjus 3 mėnesiams nuo nušalinimo, jeigu darbuotojai vis tiek nesutiktų skiepytis, jie būtų atleisti be įspėjimo ir be išeitinių išmokų.
„Pats pristatymas vakar šokiravo. Ne tiek faktas dėl privalomų skiepų, nes apie tai buvo kalbama, bet pati argumentacija. Aš iš posėdžio grįžau sumišusi, nes pradėta kalbėti apie tam tikras profesijų grupes, o užbaigta buvo visais darbuotojais.
Buvo nukeliauta iki to, kad darbdaviai per vidinius įmonės dokumentus galės nurodyti privalomai pasiskiepyti, kas mažų mažiausiai skamba nelogiškai. Kad taip neatsakingai kalbėtų viceministrė, aš tikrai nesitikėjau“, – tv3.lt SAM pasiūlymą komentuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Nesupranta, kam skelbia idėją, kai netrukus ir taip laukia pokyčiai
Kai kurios šių sričių specialistus vienijančios profsąjungos sako nesuprantančios, kodėl idėja kai kuriuos darbuotojus skiepyti privalomai yra siūloma dabar, kai netrukus įsigalios tvarka, pagal kurią darbuotojai turės testuotis už savo pinigus.
Nuo gruodžio 1 d. periodinis darbuotojų testavimas turės būti atliekamas už darbuotojų pinigus arba, jeigu taip nuspręs darbdavys, už darbdavio lėšas.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas sako, kad prieš pradedant svarstyti privalomų skiepų idėją reikėtų palaukti ir pažiūrėti, kokių rezultatų duos nuo gruodžio įsigaliosianti tvarka.
„Ką šiandien išgirdau iš premjerės – kad Vyriausybė tokį dalyką svarsto ir, ko gero, teiks Seimui priimti. Mums kartais atrodo, kad Vyriausybei trūksta adrenalino, lyg viskas su privalomais testais darbuotojų sąskaita apsiramino, nors dar net neprasidėjo. Matyt, toliau laiko „ant gazo“ ir toliau drumsčia vandenis. <…> Mes tikrai esame už skiepus, bet nesuprantame Vyriausybės pozicijos. Jeigu jie planavo, iš karto tai reikėjo daryti su įstatymu“, – tv3.lt komentuoja E. Milešinas.
Profsąjungų atstovė I. Rugienė taip pat pabrėžia, kad kalbos apie privalomą skiepijimą kai kurioms profesijoms dar net neįsigaliojus testavimui savo lėšomis skamba nesuprantamai.
„Dar net nepatikrinome, ar ji (mokamų testų priemonė – aut. past.) veiks, kas bus, koks efektas. Iškepėme vieną blyną, o dabar puolame kalbėti apie kitą blyną, kalbėti apie privalomus skiepus. Man čia kažkoks disonansas, aš nieko nesuprantu. Kodėl, kas paskatino tai daryti, kam reikėjo tada pirmo įstatymo, kam reikėjo atmesti prezidento veto, jei buvo iš anksto kalbama apie privalomąjį skiepijimą?“ – svarsto I. Ruginienė.
Profsąjungos: ką reiškia privalomas skiepijimas?
Pasak I. Ruginienės, darbuotojams kyla dar vienas klausimas – neaišku, kas apskritai yra tas privalomas skiepijimas.
„Apie kokią žmonių grupę čia kalbame? Ar tai yra tie, kurie nepasiskiepijo net pirmu skiepu, ar kalbame apie tolimesnius skiepus? Viceministrė atsako, kad skiepijimas privalomas kol vyksta ekstremali situacija. Tai reiškia, kad gali būti ir ketvirtas, penktas, šeštas – kol vyks ekstremali situacija, tol bus privalomai skiepijama“, – komentuoja I. Ruginienė.
Trišalės tarybos posėdyje sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė teigė, kad sudėtinga pasakyti, kiek vakcinų nuo COVID-19 reikės, mat kol kas pasaulyje nėra aiškios schemos dėl šių vakcinų.
„Matome, kad imunizaciją turime, bet reikalinga ir trečia dozė, boosterinė. Matome susirgimų skaičių, matome, kaip keičiasi naujų atvejų skaičius. Jei anksčiau sakydavome, kad didžioji dalis sergančių yra nepasiskiepiję, tai dabar turime ir kitokių atvejų“, – sako A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Viceministrė posėdžio metu palygino, kad ir gripo vakcinai reikėjo laiko, kol ji buvo tiriama, kol buvo suformuota schema.
Profsąjungų atstovė I. Ruginienė sako, kad darbuotojai supranta, jog COVID-19 pandemijos nepavyks išspręsti vienu skiepu ir kad revakcinuotis reikės. Tačiau darbuotojams nesuvokiama, kaip gripo palygininimas yra susijęs su privaloma vakcinacija nuo COVID-19.
„Ji kalba, kad tai gali būti ketvirtam, penktam ir toliau, bet ji pati nežino. Tada buvo mano užduotas klausimas – jeigu Lietuvoje yra būtinybė nustatyti privalomą skiepijimą nuo COVID-19, tam turime skiepų kalendorių. Ten turime eilę skiepų, sakome, kad tos ligos yra labai pavojingos ir turime skiepytis. Kodėl einate per aplinkinius kelius, bet neįtraukiate šio skiepo į sąrašą?“ – pasakoja I. Ruginienė.
Posėdžio metu viceministrė A. Bilotienė-Motiejūnienė paaiškino, kad skiepo įtraukti į skiepų kalendorių negalima, nes yra „per mažai duomenų apie schemą“.
„Gali kaip nori žiūrėti, kraipyti, aš tada nieko nebesuprantu. Jeigu jis neturi atitinkamų kriterijų įtraukti į kalendorių, tai kodėl mes aplinkiniais teisės aktais bandome nustatyti privalomą skiepijimą. Matai, darbuotojams privaloma skiepytis, bet į kalendorių teisiškai jie negali įtraukti. Visiška nesąmonė. SAM jau patapo žmonių erzinimo agentūra – išeina, pasako kokias nesąmones, žmonės sumišę, nežino, kaip vertinti žinutę ir ką daryti“, – teigia I. Ruginienė.
Medikai: problemų neturėtų kilti
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Aldona Baublytė teigia, kad privalomų skiepų klausimas pirmadienį buvo aptartas profsąjungos valdyboje. Profsąjunga vienija praktiškai visų lygių medicinos darbuotojus – nuo pirminio lygio iki greitosios pagalbos darbuotojų, COVID-19 pacientus gydančių medikų, tad buvo išgirsta įvairių lygių darbuotjų pozicija.
„Susikristalizavo tokia nuomonė, kad tai medikams visiškai neturėtų sukelti problemų, nes didžioji dalis medikų yra pasiskiepiję. Dalis, kas nepasiskiepiję, yra persirgę ir labai nedidelė dalis turi tam priešparodymą“, – tv3.lt komentuoja A. Baublytė.
Pasak jos, medikams taip pat iškilo teisinis klausimas – neaišku, ar skiepai nuo COVID-19 nebus įtraukti į privalomųjų skiepų sąrašą.
„Visada atsiranda žmonių, medikų tarpe, pavieniai, kurie nepasiskiepiję ir nepersirgę. Dėl jų neramu, nes yra rizikos ir dėl kolegų, ir dėl pacientų, kuriuos jie aptarnauja. Darbdaviui bus galvos skausmas dėl pavienių medikų, kurie neturi (skiepo – aut. past.)“ – teigia A. Baublytė.
Profesinės sąjungos duomenimis, didžioji dalis nepasiskiepijusių medicinos darbuotojų dirba nekvalifikuotą arba pagalbinį darbą.
Įgyvendinus idėją gali trūkti specialistų
Ministerija siūlo, kad skiepytis nesutinkantiems darbuotojams nebūtų leidžiama dirbti kontaktiniu būdu, o to negalint padaryti, darbuotojai turėtų būti perkeliami į kitą darbą arba būtų atleidžiami.
LŠMPS pirmininkas E. Milešinas sako, kad tokia tvarka galėtų padidinti ir taip opią problemą – švietimo darbuotojų trūkumą.
„Kiek teko bendrauti su mokytojais, kurie nėra vakcinuoti, tikrai nemaža dalis iš jų yra apsisprendę vakcinuotis. Reikėtų luktelti, jau po gruodžio 1 d. matysime, kad dalis švietimo darbuotojų galbūt paliks švietimo sektorių“, – teigia E. Milešinas.
Pasak E. Milešino, darbą paliekančių švietimo sistemos darbuotojų skaičius neturėtų būti didelis.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė A. Baublytė pastebi, kad medikų trūkumas yra jaučiamas ir šiuo metu. Vis dėlto ir ji neatmeta galimybės, kad kai kurie medikai įgyvendinus privalomo skiepijimo idėją galėtų išeiti iš darbo.
„Niekas negali pasakyti, kaip bus iš tikrųjų, bet pavieniai atvejai tikrai gali pasitaikyti, ypatingai pensinio amžiaus darbuotojai, kuriems visiškai nedaug reikia postūmio, kad jie išeitų iš darbo rinkos. Lygiai taip pat buvo kai prasidėjo pirmasis karantinas“, – sako A. Baublytė.
Siūlytų nemokėti išeitinių išmokų
Ministerija siūlo, kad nepasiskiepiję darbuotojai nuo darbo būtų nušalinti nemokant jiems darbo užmokesčio. Jei praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo darbuotojas vis tiek nesutiktų skiepytis, jis galėtų būti atleistas be įspėjimo ir be išeitinių išmokų.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė A. Baublytė mano, kad medikams čia turėtų būti taikoma išimtis.
„Mes turime išeitinę kolektyvinę sutartį. Ten išmokos yra įvardintos. Kolektyvinė sutartis yra aukščiau visų teisės aktų, tai yra sutarimas ir apsaugos medikus, jeigu bus tokių, o tikimės, kad neturėtų būti“, – sako A. Baublytė.
LŠMPS pirmininkas E. Milešinas pastabi, kad darbo sutartys gali būti nutraukiamos nebūtinai tik darbdavio valia, tačiau gali būti nutraukiamos ir abipusiu susitarimu.
„Jeigu sutartis nutraukiama šalių susitarimu, darbdavys gali išmokėti ir mėnesio, ir dviejų išmoką. Susitarimai galimi įstaigos viduje“, – komentuoja E. Milešinas.
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės I. Ruginienės vertinimu, privalomas skiepijimas Lietuvoje neturėtų būti nustatomas.
„Mes Europoje esame sutarę ir pasirašę sutarimą, kad privalomų skiepų nebus, kad suprantame ir pozityviomis priemonėmis skatinsime skiepytis. Taip pat, kad neatsisakysime ir darysime visuotinį testavimą. Tas dokumentas yra, bendras etikos standartų įforminimas ir standartų susitarimas. Tai nėra direktyva, bet Lietuva į tai spjauna.
Maža to, kad pradedame aiškintis, kaip reikės įgyvendinti testavimus ir apmokėjimus, jie išneša kitą žinutę dėl privalomo skiepijimo. Iš mūsų buvo pagrįstas klausimas, jeigu kalbame ir apie mokytus medikus, kurių ir dabar katastrofiškai trūksta, kur mes einame tuo keliu? Jų dar labiau trūks“, – profsąjungų poziciją apibendrina I. Ruginienė.
Šimonytė: privalomas skiepijimas tam tikrų sričių darbuotojams gali būti labai pagrįstas
Privalomas skiepijimas tam tikrų sričių darbuotojams „gali būti netgi labai pagrįstas“, kai dirbama su pažeidžiamos sveikatos žmonėmis arba yra didelė užsikrėtimo rizika, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Kaip pandemijos būsimų bangų valdymo priemonė toks reikalavimas gali būti netgi labai pagrįstas, turint mintyje, kad tai yra žmonės, kurie dirba arba su pažeidžiamos sveikatos žmonėmis, arba, tarkim, mokyklose mokytojui užsikrėsti yra labai didelė rizika, nes vaikų kontaktai tikrai lemia pakankamai spartų užsikrėtimo augimą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė premjerė.
Privalomą skiepijimą nuo koronaviruso siūloma įvesti slaugos, globos, švietimo ir medicinos įstaigų darbuotojams, taip pat siūloma nustatyti, kad kitų viešojo ir privataus sektoriaus įstaigų ir įmonių darbdaviai galėtų priimti sprendimą dėl privalomos vakcinacijos.
Tokios iniciatyvos pirmadienį buvo pristatytos Trišalėje taryboje socialiniams partneriams.
Premjerė pažymi, kad vakcinacijos lygis šiose srityse ir taip yra aukštas, tačiau imunitetas laikui bėgant blėsta, o pati iniciatyva „nėra kažkokia labai nauja mintis, kai kur (užsienio valstybėse) tie sprendimai įgyvendinti ir veikia“.
Vyriausybės vadovė taip pat sakė, kad sričių sąrašas, kur siūlomi privalomi skiepai, gali būti plečiamas, pvz., diskutuota apie tokį reikalavimą kariuomenei.
„Diskutavome vakar, pvz., apie karius, tai nėra darbo veikla, bet susijusi su pakankamai intensyviu kontaktavimu su daugeliu žmonių vienoje grupėje vienu metu, tai apie tai turbūt galime diskutuoti, kai projektai bus pateikti“, – sakė I. Šimonytė.
Ji pažymėjo, kad taip pat svarstoma, jog reikalavimą būti pasiskiepijus galėtų nustatyti darbdavys.
„Tame pakete yra siūlymas ir darbdaviui nustatyti tokį reikalavimą, priklausomai nuo darbo pobūdžio, ir tai reikštų, kad darbdavys tokį reikalavimą darbuotojui galėtų kelti“, – pažymėjo premjerė.
Kada galėtų įsigalioti pokyčiai dėl privalomos vakcinacijos tam tikrų sričių darbuotojams, kol kas nėra numatyta.
