aldona baublytė

Nors ministras Arūnas Dulkys viliasi, kad jo su komanda ruošiama sveikatos įstaigų tinklo reforma padės spręsti įsisenėjusias biurokratizmu apaugusios sistemos bėdas, medikų atstovai – ne vien optimistinės nuomonės. Jie mato didelę riziką, kad reforma gali neatnešti norimų rezultatų.

Pacientai nesiliauja piktintis, kad Lietuvoje sunku prieiti pas gydytojus, o ir patekus pas juos medicinos paslaugomis patenkinti ne visi. Negana to, vis pasitaiko atvejų, kai skubios pagalbos ieškoję ir iš ligoninės išleisti asmenys netrukus numirė namuose.

Medikai pripažįsta, kad terorizuojantys ir vienu ar kitu būdu smurtaujantys pacientai – jų darbo kasdienybė. Nukenčia ne tik skubią pagalbą teikiantys medikai, bet ir pacientą nuolatos prižiūrintys šeimos gydytojai. Politikai tokius pacientus užsimojo pažaboti baudomis, vis tik patys gydytojai neslepia, kad daliai gyventojų tai bus nė motais.

Gyventojams vis dažniau ir ilgiau laukiant eilėse pas gydytojus, kurios kartais jau pasiekia ir absurdo lygį, Sveikatos apsaugos ministerija kaltina gydymo įstaigas. Esą daugelis jų viešai neatskleidžia visų galimų apsilankymų laikų ir taip neleidžia žmonėms jų išnaudoti. Ministras Dulkys žada naujovę – švieslentes, kuriose laisvų vizitų laikai privalės matytis.

Šalį purtant energetinei krizei ir toliau laikantis milžiniškai infliacijai medikai konstatuoja, kad ministerijos žadamas algų kilimas – tik lašas jūroje. Tuo metu pacientų nepasitenkinimas ir reikalavimai tik auga. Juo labiau liūdina tai, kad daugėja užleistų būklių ir klesti savigyda.

Po idėjos privalomai vakcinuoti trijų sričių – medicinos, švietimo ir socialinės apsaugos – darbuotojus pristatymo, tarp profsąjungų kilo pasipiktinimas. Darbuotojai nesupranta nei kodėl ši idėja atsirado būtent dabar, nei ką apskritai reiškia sąvoka „privalomas vakcinavimas“. Pasak profsąjungų atstovų, susidaro įspūdis, kad Vyriausybė pamiršta nukelti koją nuo akceleratoriaus pedalo ir toliau drumsčia vandenis.

Medikų poilsiui valstybė dar metų viduryje skyrė dešimt milijonų eurų. Planuota, kad pavojingomis sąlygomis dirbantys medikai galėtų pailsėti, taip pat būtų paskatintas verslas. Projekto pabaigoje nespėjusiems pailsėti medikams agentūros pasiūlė vietoj poilsio duoti maisto davinius.

Pastaruoju metu nuolat girdime pacientų nusiskundimus, kad daugelis sveikatos priežiūros paslaugų vis dar sunkiai prieinamos. Po kritikos kardu pirmieji dažniausiai atsiduria šeimos gydytojai. Šie savo ruožu teigia, jog nebepakelia išaugusių krūvių, ir reikalauja už sveikatos apsaugą atsakingų pareigūnų dėmesio.

Lietuvoje patvirtinus pirmąjį susirgimą koronavirusu, o medikų darbo apimtims vis augant, sveikatos apsaugos darbuotojai susirūpino savo sveikata ir prašo jiems užtikrinti socialines garantijas, kurios priklausytų dirbant su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis. Seime jau įregistruota tai užtikrinanti įstatymo pataisa, tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patikina, kad papildomų priemonių imtis nereikia.

Medikų organizacijų atstovai, penktadienį nuo sostinės Lukiškių aikštės atžygiavę iki Vyriausybės, sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai įteikė profesionalumo deklaraciją, ant jos lauks premjero Sauliaus Skvernelio parašo. Medikai deklaracijoje savo pagrindiniu rūpesčiu įvardija pacientų sveikatą ir gerovę, o iš valdžios reikalauja tinkamo finansavimo, galimybių tobulėti, užkirsti kelią korupcijos apraiškoms.

Vyriausybė su profesinėmis sąjungomis dėlioja paskutinius skaičius, kaip kels atlyginimus valstybės tarnautojams, mokytojams, policininkams, medikams ir kitiems biudžetininkams. Daugumai darbuotojų vyriausybė žada kitąmet iki 15 proc. didesnes algas, o štai gydytojams net 3 tūkst. ir daugiau pinigų į rankas. Tuo metu kultūros darbuotojams žadama vos 800 eurų. Profesinės sąjungos nerimauja, kad ši strategija gali virsti spąstais, kurie neleis daugiau didinti algų.

Medikai, o kartu su jais ir pacientai, pradėjo ruoštis naujai sveikatos reformai, kuri įsigalios po Naujųjų metų. Pagal ją, lėtinėmis ligomis sergantys ligoniai privalės pas šeimos gydytoją patekti per 7 dienas. O štai pas specialistus siunčiami pacientai negalės laisvai pasirinkti kur nori pakliūti – teks vykti ten, kur bus vietos.

Nuo gegužės mėnesio medikų ir slaugytojų algos Lietuvoje turėjo didėti 20 proc. Tačiau iš profsąjungų girdėti, kad tikrai ne visiems padidėjo atlyginimai, o didžiuliai skirtumai tarp dirbančiųjų tą patį darbą miestuose ir rajonuose toliau bado akis. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje vidutiniškai 20 proc. Padidėjo atlyginimai, Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje – taip pat 20 proc.

Tarp visų pirmadienį Vyriausybės pristatytų struktūrinių reformų, premjeras Saulius Skvernelis daug dėmesio skyrė sveikatos apsaugos klausimams ir problemoms. Laukiančias naujoves sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pristatė glaustai, tvirtindamas, kad detalus planas dar bus paviešintas. Tačiau keli objektai aiškūs jau dabar, visgi, medikų atstovų nesužavėjo tik krypčių aptarimas. Todėl, esą, jau dabar aišku, kas kels daugiausiai rūpesčių.

Vilnius pirmasis mietas Lietuvoje, kuris ėmėsi skatinti medikus pasilikti ir neišvykti svetur – skyrė papildomų savivaldybės biudžeto lėšų Vilniuje dirbančių šeimos gydytojų, pediatrų, terapeutų ir kartu su jais dirbančių slaugytojų atlyginimams didinti. Sostinės Taryba šiandien priėmė sprendimą pagerinti sąlygas vilniečių sveikata besirūpinantiems medikams ir pakelti jų atlyginimus iki 20 proc. nuo gegužės 1 d. Iš viso tam per metus planuojama skirti iki 4 mln. eurų.

Ieškodami geresnių darbo sąlygų ir didesnės algos neretai medikai keliasi iš vienos Lietuvos vietos į kitą. Tačiau, kas nutiks, jei viena savivaldybė papildomai ims skirti gydytojams daugiau nei kita? Turbūt atsakymas paprastas – mažiau mokančioje liks mažiau dirbančiųjų. Iniciatyvą parodė Vilniaus miesto bei rajonų savivaldybės Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad ruošiasi skatinti medikus pasilikti Vilniuje, tai yra prisidėti prie finansavimo ir iki 20 proc.

Tris dešimtmečius Trakų ligoninėje pradirbusi slaugytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pernai buvo priversta palikti savo darbą sumažėjus darbo krūviui. Moteris su tuo sutiko, matydama situaciją. Kadangi ji buvo atleista darbdavio iniciatyva, be jokios darbuotojo kaltės ir turinti nepertraukiamą daugiau nei dvidešimties metų darbo stažą, remiantis Darbo kodeksu, moteriai priklausė šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Tačiau sistema, regis, suveikė kitaip.

Sveikatos sistema nusivylę Lietuvos medikai šią savaitę išėjo į gatves. Sostinėje vykusiame mitinge dalyvavo virš tūkstančio gydytojų, medicinos darbuotojų. Tą pačią dieną socialiniuose tinkluose medikai iš įvairių šalies gydymo įstaigų solidariai jungėsi į protesto akciją. Šalia palaikančių nuotraukų ir padrąsinančių žodžių, buvo paviešinta kitokia nuotrauka. Ja pasidalino medikai iš Kauno klinikų.

Sveikatos apsaugos ministerija su medikų organizacijų atstovais ketvirtadienį sutarė, kad medikų algų didinimas ateityje turėtų būti siejamas su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu. Anot ministro Aurelijaus Verygos, Vyriausybei bus siūloma įsipareigoti, kad 2020 metais medikų vidutinis atlyginimas siektų tris vidutines algas, slaugytojų – pusantro vidutinio darbo užmokesčio. „Čia toks yra siūlymas – atlyginimas būtų susietas su ekonomine situacija.

Lietuvoje iš viešų diskusijų pirmųjų vietų nesitraukia medikų atlyginimų ir darbo sąlygų temos. Grasinimai streikais ir skundai dėl prastų darbo sąlygų gydymo įstaigose – slegia pačius darbuotojus ir politikus. Regis, nuotaiką kiek pakelti turėtų artėjančios gražiausios metų šventės. Visgi, jau aišku, į kurią gydymo įstaigą šventinė nuotaika šiemet gali ir neateiti.

Nuo sausio vidurio Lietuvos teritorinės ligonių kasos (TLK) pradėjo pasirašinėti sutartis su privačiomis medicinos įstaigomis, kurios teikia antrojo lygio ambulatorines ir dienos chirurgijos paslaugas. Esą taip sumažės pacientų eilės pas gydytojus specialistus - kardiologus, neurologus, endokrinologus, oftalmologus ir kt., taps prieinamesnės paslaugos, rašo interneto portalas www.lprofsajungos.lt.