Profsąjungos į privalomus skiepus žiūri skeptiškai, kadangi, pavyzdžiui, medicinos sektoriuje dauguma darbuotojų ir taip pasiskiepiję.
„Šiuo metu išties, ypač sveikatos srityje, aukštajame moksle galima pasidžiaugti, kad imunizacijos lygis yra labai aukštas. Kitose veiklose šiek tiek mažesnis, nors bendras vis tiek aukštas, nors ten yra žmonių, kurie pasirinko nesiskiepyti, o tiesiog persirgo.
<...> Čia nėra kažkokia nauja mintis, apie tai yra diskutuojama, ir ne tik Lietuvoje, pastaruosius keletą mėnesių. Kai kur tie sprendimai jau yra įgyvendinti ir veikia. Kadangi vis tiek reikia turėti mintyje, kad skiepų ir ligos suteiktas imunitetas yra linkęs blėsti laikui bėgant, kaip pandemijos būsimų bangų valdymo priemonė toks reikalavimas gali būti net labai pagrįstas.
Turint mintyje, kad tai yra žmonės, kurie dirba arba su pažeidžiamos sveikatos žmonėmis, arba mokyklose, kur rizika užsikrėsti pačiam mokytojui yra labai didelė, nes vaikų kontaktai, kaip matėme iš pastarosios bangos, lemia spartų užsikrėtimų augimą“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Visgi premjerė negalėjo atsakyti, ar privalomas skiepas būtų trečia, ketvirta ar kuri kita vakcinos nuo koronaviruso dozė.
„Tai reiškia, kad su laiku mes sužinosime daugiau, nei žinome dabar, deja. Skiepijomės visi tikėdamiesi, kad apsauga išliks ilgesnį laiką, kažkam ta apsauga gal išliks ilgesnį laiką, bet bus situacijų, kada tie statistiniai rodikliai, kuriuos mūsų analitikai pateikia, kad po keturių mėnesių apsauga ženkliai sumažėja, pasitvirtins platesniu mastu. Tiesiog reikia daugiau laiko ir daugiau duomenų“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovės teigimu, diskutuojama ir apie privalomus skiepus kariams
„Tai nėra darbo veikla, bet tai taip pat veikla, kuri yra susijusi su pakankamai intensyviu kontaktu ir daugeliu žmonių vienoje vietoje“, – sakė I. Šimonytė.
Pasak premjerės, privalomus skiepus galėtų nustatyti ir pats darbdavys.
„Suteikti darbdaviui galimybę nustatyti tokį reikalavimą, priklausomai nuo darbo pobūdžio. Tai reikštų, kad darbdavys tokį reikalavimą darbuotojų atžvilgiu gali kelti“, – pasakojo I. Šimonytė.
„Šiandien turime arti 90 proc. imunizaciją šiose įstaigose, gal su švietimu iš dalies tam tikruose sektoriuose būtų paprasčiau, yra, kas gali nuotoliniu dirbti, tai būtų galimybė, kas nesivakcinuoja, nuotoliniu būdu dirbti arba nušalinti“, – Trišalės tarybos posėdyje sakė viceministrė.
Pasak jos, kitų viešojo ir privataus sektoriaus įstaigų ir įmonių darbdaviai galėtų priimti sprendimą dėl privalomos vakcinacijos.
Toks siūlymas Trišalėje taryboje aptartas su socialiniais partneriais.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Aušrinė Storpirštienė teigė, jog jei nebūtų galimybės dirbti nuotoliniu būdu, darbuotojai būtų nušalinami, o praėjus trims mėnesiams – atleidžiami be įspėjimo ir be išeitinės išmokos. Anot jos, tam Darbo kodekso keisti nereikėtų.
„Dėl darbdavių teisės numatyti privaloma skiepijimą – tai turėtų būti numatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir ten atleidimas turėtų būti per darbo pareigų pažeidimą. Tai reiškia, nepasiskiepijęs būtų laikomas padaręs šiurkštų pažeidimą“, – tarybos posėdyje sakė A. Storpirštienė.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas teigė, kad siūlymas privalomai skiepytis yra perteklinis.
„Įdomu, kodėl dar neįsigaliojus gruodžio 1 dienos reikalavimui dėl mokamo testavimo, iš ministerijos sklinda tokie siūlymai. Turėtų būti pagrindinis akcentas į visuotinį testavimą, nes jis ir sugaudo visus atvejus. Privaloma vakcinacija, nors aš už vakcinaciją, bet tikrai jau šiek tiek perlenkia lazdą“, – posėdyje kalbėjo jis.
Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos vadovė Aurelija Maldutytė teiravosi, ar nebus supriešinti darbdaviai ir darbuotojai.
„Jūs nesakote, kad šitoje vietoje privalo darbuotojai skiepytis, bet darbdavio pasirinkimu. Tai gaunasi kad darbuotojai gali galvoti, kad tiesiog čia yra kažkoks darbdavio noras atsikratyti testuojamųjų ar dar kažkokių dalykų. Nesinorėtų supriešinimo“, – kalbėjo ji.
Tuo metu Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Jonas Gricius palaiko SAM iniciatyvą. Anot jo, situacija yra bloga, be to, vis dar fiksuojami darbo saugos pažeidimai.
„Mūsų tyrimai rodo, kad yra bloga situacija, kad yra operacijų vadovo sprendimų pažeidimai ir kiek darėme tyrimų, turėjome imtis administracinio poveikio priemonių, tai įmonės epidemiologiniu požiūriu rizikingos, iš jų apie 50 proc.,– mūsų tyrimai rodo – nesilaikoma saugaus darbo reikalavimų. Tai yra blogis ir mums visiems, ir socialiniams partneriams ypač reikėtų susirūpinti, kad darbuotojų sąmoningumo ugdymas būtų prioritetas“, – kalbėjo jis.
Kada galėtų įsigalioti pokyčiai, kol kas nėra numatyta.
