Nors vienų šalies regionuose esančių ligoninių vadovai teigia, kad situacija kontroliuojama ir paslaugos teikiamos įprasta tvarka, kiti gi neslepia, kad laikas sudėtingas – vieni skyriai jau uždaryti arba tą ketinama padaryti artimiausiu metu. Be kita ko, pastebima, kad daug daugiau dabar sergančių pacientų gydant reikalingas deguonis.
Neseniai į „juodųjų“ savivaldybių sąrašus patekusios Marijampolės ligoninės direktorius Mantas Čėsna portalui tv3.lt patvirtino, kad situacija įstaigoje darosi vis labiau įtempta. Čia ne tik auga pacientų kiekis, bet ir jau budi ranka ant raudono mygtuko kitos paslaugoms stabdyti.
„Stebime pacientų gausėjimą ir matosi ženklus padidėjimas. Šiandien mums yra priskirta 20 kovidinių lovų, bet jau turime 22 pacientus. Taigi jų jau yra daugiau, nei privalome turėti. Kitas momentas, kovidinė reanimacija – pagal įstatymą turime 2 turėti lovas, bet vakar turėjome 4 pacientus, taigi viršijome savo galimybes. Šiandien šokių pacientų trys, Kauno klinikos padėjo ir vieną išsivežė. Taigi pacientų srautas didėja ir, tenka apgailestauti, bet reikės priimti kažkokius sprendimus dėl planinių paslaugų“, – kalbėjo ligoninės vadovas.
Tektų riboti planines operacijas
Kaip teigė jis, didžiausia problema ir yra kalbant apie reanimacines lovas, mat kovidinė reanimacija yra susijusi su planinėmis operacijomis.
„Jei didiname kovidines reanimacijos lovas, prie planinių operacijų negali dirbti anesteziologai, reanimatologai. Gal visiškai gal jų nesusistabdysim, dirbsim pavasario režimu – per dieną padarysime iki 7 operacijų plius ekstrinės.
Jei reikės dar kovidiniam skyriuje didinti lovų skaičių, tą didinsime terapinių pacientų lovų sąskaita. Bet iš principo nenorime to daryti, nes turime milžinišką srautą pacientų, kuriems reikalingos operacijos. Tenka apgailestauti, kad dėl kovidinių pacientų prireikia aukoti tą vietą“, – komentavo M. Čėsna.
Jis pažymėjo, kad 80 proc. į ligoninę patenkančių pacientų yra nevakcinuoti, vidutinis pacientų amžiaus vidurkis – 65–68 m.
Jau uždarė du skyrius
Tuo metu Tauragės ligoninė dėl didėjančio pacientų srauto jau buvo priversta uždaryti du – Vaikų ir Psichiatrijos – skyrius, o darbuotojai nukreipti dirbti į COVID-19 skyrių.
„Realybė tokia, kad klonuoti specialistų negalime“, – konstatavo įstaigos vadovas Liutauras Indriuška.
Jis pasakojo, kad situacija ligoninėje yra itin dinamiška: „Įsivaizduokite, jei turime paskirtų 20 lovų, o po savaitės, dviejų išeina, kad 40 turime turėti, dabar prieš dvi dienas išėjo sprendimas, kad turime priimti 50 pacientų. Tai realiai lovos pildėsi ženkliai, dabar apsistojome ties 36–40 ligonių. Faktas, kad pacientai sunkėja, reikia daugiau reanimacinių lovų.“
Pašnekovas pažymėjo, kad daugėjant sunkių pacientų, kuriems reikia reanimacijos profilio lovų, neišvengiamai tenka apkarpyti kitas procedūras, planines operacijas.
„COVID-19 gydymas visada yra kitų paslaugų teikimo sąskaita“, – sakė Tauragės ligoninės vadovas.
Daug daugiau pacientų reikia deguonies
Vienintelės po Klaipėdos pamaryje esančios daugiaprofilinės Šilutės ligoninės direktorius Viktoras Šileikis džiaugėsi, kad paslaugų kaip kai kuriose uostamiesčio įstaigose riboti dar nereikia, bet planai tam yra paruošti, kai jau šiek tiek sumažinta.
„Kovidinį skyrių atidarėme nuo rugpjūčio vidurio ir pacientų ženkliai išaugo. Bet, galiu pastebėti, paskutinėmis dienomis lyg stabilizavosi. Aišku, Klaipėdos regionas turi didelių problemų, nes skaičiai, lyginant su kitais regionais, dideli.
Šiandien turime 19 pacientų ir 2 reanimacijoje. Bet, ko gal kiti neakcentuoja, šiuo metu mutavus virusui deguonies reikia praktiškai visiems pacientams. Tikrai yra agresyvus virusas. Tad jei pirmais etapais gydant kovidinius pacientus tik 50 proc. jų reikėjo deguonies, tai dabar tokių 99 proc.“, – pasakojo jis.
„Šiuo metu mutavus virusui deguonies reikia praktiškai visiems pacientams. Tikrai yra agresyvus virusas“, – sakė Šilutės ligoninės direktorius.
Ligoninėje šiuo metu gulinčių pacientų amžius siekia nuo 34 iki 89 m. Kartu V. Šileikis nurodė, kad nors dažnai tai lėtinių ligų turintys asmenys, pasitaiko ir, atrodo, sveikų, grynai kovidinių pacientų.
„Ir tikrai turime, ką su jais veikti. Taip pat nerimą kelia tai, kad ženkliai padidėjo sergančių vaikų. Ne tik pas mus, tai būdinga visiems regionams. Taip, tai lengvesnės ligos formos, bet čia problema, kad kai tokiam vaikui reikia izoliuotis, tą turi daryti ir tėvai. Ir pas mus tokių yra, tad darbuotojų pritrūksta“, – pastebėjo jis.
Nors atvejai auga, pavyksta „išlaviruoti“
Kaip informavo laikinasis Plungės ligoninės vadovas Remigijus Mažeika, COVID-19 skyrius ligoninėje jau veikia kokias dvi savaites.
„Šiuo metu skyriuje turime 31 pacientą, buvo ir 38, reanimacijoje-intensyviojoje terapijoje paprastai būna 1–2 pacientai. Paskutinėmis dienomis atvejų skaičius lyg ir stabilizavosi ir yra mažesnis, bet pasakyti, kad ligonių skaičius mažėja, nedrįstame. Viskas panašu į tam tikras bangas, tad nors kažkokio augimo nematome, pasakyti, kad galime atsikvėpti, dar anksti“, – kalbėjo jis.
Anot įstaigos vadovo, personalo kol kas pakanka ir paslaugų stabdyti nereikia, bet situacijos yra įtemptos.
„Kol kas kitos paslaugos nėra ribojamos, sugebame išlaviruoti. Džiaugiamės, kad, nepaisant to, kad epidemiologinė situacija Plungės rajone ir Rietavo savivaldybėje sudėtinga, vakcinuotas personalas masiškai neserga kovidu ir galime dirbti. Dėl to negriūva ir kitos paslaugos“, – sakė R. Mažeika.
Tai, kad situacija dėl COVID-19 pacientų dar kontroliuojama, patvirtino ir Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Dmitrij Kačiurin.
„Dar nieko [kitų paslaugų] netenka aukoti, yra atidaryta 40 lovų, iš ryto buvo 31 pacientas, 4 – reanimacijoje. Nors ligoninė ir pasipildo, bet dalį išrašome, o dalis, deja, miršta. Galimai gali tekti stabdyti kitas paslaugas, pirmadienį kaip tik bus pasitarimas su Santaros klinikomis. Jau dabar pacientus išvežame į Druskininkus, Elektrėnus“, – informavo jis.
Nerimo signalai – ir Aukštaitijoje
Pirmą kartą nuo vasaros pradžios rugsėjo 13 d. vėl COVID-19 skyrius atidarytas ir Utenos ligoninėje. Tačiau įstaigos vadovas Dalius Drunga tvirtino, kad tai dar neapsunkina įprasto ligoninės darbo.
„Nuo birželio pradžios mūsų ligoninė nebegydė kovido pacientų, bet dabar gavome nurodymą blogėjant situacijai atidaryti 20 lovų. Tai nėra maksimalus skaičius, žiemos-pavasario sezonu turėjome 45 lovų skyrių.
„Vakcinuotas personalas masiškai neserga kovidu ir galime dirbti. Dėl to negriūva ir kitos paslaugos“, – sakė R. Mažeika.
Pirmi pacientai dabar atidarius skyrių atsigulė per dvi valandas ir vėliau kasdien – po vieną, šiandien jų turime 10. Taigi užsipildymas yra 50 proc., kai jis bus 60 proc., iškart informuosime Respublikinę Panevėžio ligoninę“, – komentavo jis.
D. Drunga ramino, kad ligoninė tiek deguonies, tiek antivirusinių vaistų, tiek personalo turi, o visos kitos paslaugos taip pat kol kas yra teikiamos.
„Tačiau jeigu reikės didinti COVID-19 lovų skaičių, be jokios abejonės veikla susitrikdys labiau“, – sakė jis.
Nėra garanto, kad uždarytas paslaugas gaus kitur
Kartu pašnekovas pridūrė, kad prireikus riboti dalį paslaugų nėra jokio garanto, kad gyventojai jas gaus kažkur kitur.
„Kartais gal taip atrodo, kad yra ta „grandinėlė“, jog paslaugoms užsidarius vienur, žmones gali nukreipti kitur. Bet, pažiūrėkime, Vilnius kemšasi, Kaunas po truputį pildosi, Panevėžys davė nurodymą atsidaryti mums, kai matė, kad irgi arti užsipildymo. Taigi ta „grandinėlė“ niekur neveda. Atrodo, kad kažką uždarysim, kažkam atiduosim, tai ne.
Utenos ligoninė aptarnauja visą regioną ir turime didžiausią gydymo spektrą. Ir jei augant pacientų skaičiui turėsime juos guldyti ir pagrindiniame įstaigos pastate, tada jau sutrikdymas bus gana didelis. Deja, prabangos kažko atsisakyti neturime – ir pavasarį, taip, perkauti, susigrūdę, bet teikėme paslaugas, kitaip neišeina“, – kalbėjo jis.
Portalas tv3.lt primena, kad anksčiau buvo pranešta apie ribojamas planines paslaugas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. Vieną skyrių uždaranti pranešė ir VUL Santaros klinikos. Tiesa, planinių paslaugų riboti čia kol kas neplanuojama.
Ligoninėse – virš tūkstančio pacientų
Praėjusią parą nustatyti 1486 nauji COVID-19 atvejai, mirė 15 žmonių, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas.
Per praėjusią parą mirė devyni vyresni nei 80-ies metų žmonės, paskiepytas iš jų buvo tik vienas. Taip pat mirė keturi vyresni nei 70-ies metų žmonės, du vyresni nei 90-ies metų žmonės – vienas iš jų paskiepytas.
3512 žmonių paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 7964 žmonės.
Nuo COVID-19 ligoninėse gydomų pacientų skaičius viršijo tūkstantį ir šiuo metu siekia 1014. Reanimacijoje gydoma 116 pacientų. Lyginant su ankstesne para žmonių ligoninėse padaugėjo dviem dešimtimis.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų pasiekė 550,7 – per parą jis paaugo beveik trimis dešimtimis. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis siekia 6,3 proc. ir per parą didėjo nežymiai.
