Paskutinieji Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys rodo liūdną realybę: Lietuvoje fiksuojamas vienas didžiausių mirštančiųjų nuo koronaviruso rodiklis Europos Sąjungoje, nors kitose valstybėse, kur sergamumas panašus į Lietuvos, mirtingumas yra menkesnis.
Rugsėjo 16-osios duomenimis, per paskutines dvi savaites milijonui Lietuvos gyventojų teko maždaug 57 mirtys nuo COVID-19. Pagal šį rodiklį šalis užima antrą vietą Bendrijoje. Pirmoje vietoje – Bulgarija su beveik 114 mirčių milijonui gyventojų, trečioje – Graikija su maždaug 50 mirčių rodikliu.
Viena geriausių situacijų – Lenkijoje
Nors vertinant tiek naujų atvejų augimo spartą, tiek hospitalizacijų bei mirčių didėjimą dažnai tai linkstama sieti su mažomis vakcinacijos apimtimis, tai pasitvirtina ne visais atvejais.
Štai ir kaimyninių šalių – Lenkijos, Latvijos, Estijos – pavyzdžiai rodo, kad ir esant mažesniam pasiskiepijusių asmenų skaičiui bei kai kur nebūtinai turint tokius griežtus ribojimus, dar nesusiduriama su tokia liūdna situacija.
Minėtoji Lenkija išlieka viena iš nedaugelio šalių Europoje, vis dar priklausančių „žaliajai“ zonai, kurios aukščiau minėtieji rodikliai, ECDC vertinimu, geriausi. Nors pilnai nuo COVID-19 pasiskiepijusių čia yra 50,7 proc., susirgimų ir, svarbiausia, mirčių mastai nėra tokie dideli. Tuo metu ir didesnių ribojimų Lenkija nesiskiepijusių atžvilgiu kol kas nesiima.
Teiraujamės specialistų ir politikų, kodėl turime tiek daug mirčių nuo COVID-19 ir ar situacija Lietuvoje išskirtinai bloga.
Viruso bangos ateina nevienodai
Komentuodamas situaciją Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigė nemanantis, kad pas mus situacija yra kažkuo išskirtinė.
„Nesame niekuo išskirtiniai, žiūrėkite, kokiame sąraše Lietuva buvo prieš du mėnesius – buvome tarp mažiausiai užsikėtimų turinčiųjų, o štai Čekija buvo pirmaujanti. Šiandien Čekija yra žalioje zonoje. Taigi ta banga skirtingose šalyse, priklausomai nuo pasiskiepijusių kiekio, ateina skirtingu metu.
Ir Lietuva dabar yra toje bangoje, bet tikrai čia nėra nieko išskirtinio lyginant su aplinkinėmis šalimis. Neaišku, ar už mėnesio Lietuvoje nebus geriau nei kaimyninėse valstybėse“, – svarstė parlamentaras.
Anot jo, virusas, matyt, egzistuos visuomenėje dvejus trejus metus ir toliau greičiausiai mutuos į lengvesnę formą.
„Dabar matome, kad užsikrėtusiųjų daugėja, bet kol kas ligoninėse nėra tiek daug, kiek buvo pernai. Ir jei ligoninėse nedaugės mirčių, tai mums nėra ko bijoti. Nes natūraliai persirgęs žmogus įgis natūralų imunitetą ne vien nuo COVID, bet ir kitų atmainų ar jo mutacijų“, – kalbėjo jis.
Kels medikų darbo krūvio klausimą
Visgi A. Matulas sutiko, kad didelis mirčių nuo COVID-19 skaičius kelia nerimą.
„Apie tai jau ir komiteto posėdyje kalbėjau, kad reikia peržiūrėti guldymo kriterijus ir reanimacijų krūvius. Lovų bus tiek, kiek reikės, jų yra laisvų regionuose, tačiau reikia anksčiau guldyti ligonius – gal ir trumpesniam laikui, bet, svarbiausia, ne tada, kada deguonies įsotinimas kris žemiau tokio lygio, kai jau nebegalės žmogus kvėpuoti.
Ir dar svarbu peržiūrėti krūvius, nes žiūrint, kokie krūviai tenka slaugos personalui reanimacijose Norvegijoje, Švedijoje, kitose šalyse ir Lietuvoje, tai yra neleistini dalykai. Vienas žmogus pas mus naktį prižiūri 6–7 žmones reanimacijoje, kai Norvegijoje tam skirta komanda. Nes labai svarbu ne jį pririšti, o vartyti, tam yra schemos“, – kalbėjo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.
Be kita ko, pabrėžė jis, ir pats žmogus turi laiku kreiptis pagalbos. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad ankstyvo gydymo svarbą yra akcentavęs Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas doc. dr. Tomas Tamošuitis.
Pasigenda detalios analizės
Paklaustas, kodėl Lietuvoje daug žmonių miršta nuo COVID-19, užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas teigė, kad atsakymo reikia ieškoti detaliau išanalizuojant atvejus.
„Reikia, kad būtų aiški mirties atvejų analizė, kas tie žmonės: parašyta ne tik amžiaus grupė ir buvo skiepyti ar ne, bet kokios gretutinės ligos, gal žinoma, koks buvo imuninis statusas – susiformavęs ar ne, kaip ilgai jie sirgo, kreipėsi į gydytoją laiku ar ne.
Visa tai reikalinga tam, tiek kad žmonės daugiau suprastų, galbūt susitapatintų, suprastų, kad ir jam taip gali nutikti, tiek ir specialistams būtų aišku. Tokiu būdu būtų kaupiama patirtis, o ne vien pateikiami pliki skaičiai“, – kalbėjo jis.
Skiriasi demografinė situacija
Anot jo, šiuo metu belieka daryti prielaidas, kodėl turime tokią situaciją.
„Gali būti, kad pas mus apskritai populiacija yra senstanti ir jeigu papuola žmonės, kurie yra jau amžiuje, su nusilpusia imunine sistema, gretutinėmis ligomis, galbūt ne viena, galbūt su užleistomis ligomis, gal vėlai kreipėsi dėl to paties kovido, tai turimos liūdnos išeitys.
Jei yra apskritai apsunkintas prieinamumas pas gydytojus, visa tai gali turėti įtakos tokiems blogiems rodikliams. Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė ir taip yra trumpesnė lyginant su daugeliu europiečių. Tai rodo, kad pas mus yra daugiau rizikos veiksnių, tai juos visus reikia atskleisti, nagrinėti ir pateikti žmonėms, kad tai gal paskatintų ir juos pačius kažką keisti“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
„Reikia, kad būtų aiški mirties atvejų analizė, kas tie žmonės: parašyta ne tik amžiaus grupė ir buvo skiepyti ar ne, bet kokios gretutinės ligos, gal žinoma, koks buvo imuninis statusas – susiformavęs ar ne, kaip ilgai jie sirgo, kreipėsi į gydytoją laiku ar ne“, – sakė S. Čaplinskas.
Anot jo, tai ir sprendimų priėmėjams būtų sufleris, kur yra problema, varomoji jėga, kodėl žmonės miršta.
„Ar kaltas blogas pandemijos valdymas ar dar kažkas ne taip, ar mūsų demografiniai rodikliai blogi? Čia yra atskiras epidemiologijos mokslas. Tą reikia daryti, o ne vien tik dūsauti ir gąsdinti žmones ar vien užsiiminėti draudimais“, – teigė profesorius.
Paklaustas, ar skirtingoms situacijoms kaimyninėse šalyse galėtų turėti įtakos testavimo apimtys, S. Čaplinskas vėl siūlė vertinti atsargiau: „Galbūt, sunku pasakyti, reiktų žiūrėti kokios grupės ten testuojamos ir koks nuošimtis gaunasi teigiamų rezultatų – tai jau būtų palyginami dalykai. O bendras testavimas gali nieko nepasakyti.“
Per mažai paskiepyta rizikos grupių
Kauno klinikų vadovas prof. Renaldas Jurkevičius taip pat pabrėžė, kad mirštamumo priežastis kol kas galima tik nuspėti.
„Mums, kaip medikams, skaudu matyti tokius skaičius, nes tam studijavome, mokėmės ir dirbame, kad tuos žmones išgelbėtume. Visi galvojame kol kas, nes mokslinės analizės, dėl ko taip yra, neteko skaityti. Tai yra daugiau tik pasvarstymai.
Bet, matyt, yra du pagrindiniai faktoriai, kurie galėtų tai sąlygoti. Lietuviai dažnai serga kardiovaskulinėmis ligomis ir čia turime nemažą mirtingumą. Taip pat žinome, kad tai yra vienas iš rizikos veiksnių sirgti, mirti nuo kovido. Antra priežastis – mūsų rizikos esančios grupės nesivakcinavimas“, – kalbėjo jis naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“.
Jis priminė, kad toje grupėje, kuri yra pati rizikingiausia, vyresnių nei 80 m., vakcinavimo procentas nesiekia 70 proc.
DIENOS PJŪVIS. Ligoninėse auga įtampa dėl COVID-19: ar prastėjanti situacija atneš dar vieną karantiną?
Kaimuose kai kurie negirdėjo nei apie virusą, nei skiepus
Antrindamas pašnekovui A. Matulas teigė, kad, jo manymu, skiepijimo centrų laikas jau praeina. Tuo metu dėmesį reikia nukreipti į medicinos punktus kaimuose.
„Problema, kad reikia pasiekti tuos žmones, kurie yra vyresnio amžiaus. Patikėkite, esu perėjęs porą kaimų savaitgalį, nedidelius kaimus, tai nustebęs esu. 90 proc. viename kaime gyvena vieniši žmonės, daugiausia moterys – našlės, senutės, pusė iš jų sako nieko negirdėjom, koks čia virusas, koks čia skiepas, kur jį gauti, koks čia pasas.
Tai gerai, kad ministerija sugalvojo tą pilotinį projektą su paštininku, bet jis gali praeiti savo darbus dirbdamas 5–6 žmones per dieną. Tai raginu ir raginsiu išnaudoti medicinos punktus, bendruomenės slaugytojas, kad būtų sudarytos komandas ir eitų per namus pas tuos senus žmones“, – pabrėžė Seimo narys.
Kalta ne prasta sveikata, o pomėgis šventėms?
Paklaustas, ar gali būti, kad lietuvius kovidas „ima stipriau“ dėl bendros prastesnės gyventojų sveikatos būklės, A. Matulas teigė abejojąs, ar čia lietuviai vėlgi kuo išskirtiniai.
„Aišku, didžiausia bėda širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas, kitos lėtinės ligos. Bet nemanau, kad pagal sergamumą kažkuo skiriamės nuo aplinkinių šalių. Gali būti, kai kuriuose valstybėse nėra iki galo teisinga apskaita, ką matėme ir mūsų praeitoje Vyriausybėje, kai dėl žioplumo buvo nuslėpti atvejai ir rodoma mažiau mirčių“, – kalbėjo Sveikatos reikalų komiteto narys.
Visgi vieną tautos ypatybę Seimo narys išskyrė: „Gyvenu šalia Latvijos pasienio, žinau, kas ten vyksta aplinkiniuose miesteliuose, tai mes akivaizdžiai per daug švenčiam lyginant su jais. Pasvalys, Pakruojis bendrauja su keliais Latvijos regionais, vienu Estijos, tai ten tokių skaičių per pandemiją nebuvo. Tiek praeitais, tiek šiais metais jie šventes atidėjo, o mes švenčiam išsijuosę.“
Antradienio Statistikos departamento duomenimis, praėjusią parą nustatyti 1155 nauji COVID-19 atvejai, mirė 18 žmonių. 15 mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies.
Lietuva antradienį įžengė į blogiausią, „juodąją“, pandemijos spalvinę zoną. Iki šiol šalis buvo priskiriama „raudonajai“ zonai.
2746 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 7866 žmonės.
Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 997 žmonės, 106 iš jų – reanimacijoje. Žmonių ligoninėse, palyginti su ankstesne para, padaugėjo 15.
