Laisvės partija vis dažniau susilaukia buvusių savo rėmėjų kritikos, kad per mažai ir per švelniai siekia įgyvendinti rinkimų metu duotus politinius pažadus, pavyzdžiui, įteisinti partnerystę arba dekriminalizuoti mažo kiekio narkotikų turėjimą.
Partijos populiarumas visuomenės nuomonės apklausose atsidūrė ties plintusu. Remiantis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ duomenimis, šių metų lapkričio mėnesį už Laisvės partiją savo balsą atiduoti ketino 1,6 proc. apklaustųjų skaičiuojant nuo visų rinkėjų.
Partijos pirmininke, ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite pasitiki 14,5 proc. respondentų, nepasitiki – 60,6 proc.
Laisvės partija taip pat neturi daug įdomių kandidatų, kuriuos galėtų pasiūlyti visuomenei per artėjančius savivaldos rinkimus. Kandidatų „badą“ aiškiai rodo siūlymas į Kauno merus kelti Mantą Bertulį, o tokiu sprendimu nusivylė net kai kurie laisviečių rėmėjai. Stipriausi kandidatai – tai Tomas Vytautas Raskevičius Vilniuje ir Silva Lengvinienė – Elektrėnuose, bet pastaroji kandidatė vienmandatininkė, o tai irgi rodo kandidatų stygių partijoje.
Galiausiai, partijai grasina sudėtingi santykiai su koalicijos partneriais konservatoriais. Pastarieji ir taip nepersistengė remdami Laisvės partijos siekius žmogaus teisių srityje, o po nedidelio konflikto dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos maitinimo paslaugoms konservatorių pastangos gali būti dar menkesnės. Negana to, konservatoriai nevengia akcentuoti Laivės partijos politikų nepatyrimo politiniame procese, kuriuo, gali būti, kai kuriais atvejais netgi naudojasi.
Visos šios tendencijos Laisvės partijai nieko gero nežada.
„Laisvės partijos ateities dinamika gali labai skirtis nuo tokių partijų kaip konservatoriai, socialdemokratai ar tas pats Liberalų sąjūdis. Daug kas priklauso nuo aplinkybių. Pavyzdžiui, nuo to – bus priimti jų projektai ar nebus priimti. O tai kabo ant plauko. Kitaip tariant, jų ateitis labai trapi. Gali susiklostyti, kad jiems viskas bus gerai, o gali susiklostyti, kad bus visiškai negerai, nes jie yra labai radikalūs, tokia kelių klausimų partija. Tokiu būdu jie labai angažuojasi ties šiais klausimais. Ir jeigu šie klausimai išsispręs sėkmingai, tada jie savo elektoratą sutelks, o jeigu baigsis nesėkmingai arba susidėlios blogai komunikaciškai, tada jie nelabai turi, ką pasiūlyti. Laisvės partija nėra catch-all partija, jie tokie segmentiniai. Todėl jų ateitis trapi“, – sako vienas ilgametę patirtį politikoje turintis konservatorius.
Žmonės nusivilia
Dalyvaudama Seimo rinkimuose Laisvės partija pateikė visapusę programą, bet ryškiausiai skambėjo jos pažadai žmogaus teisių srityje: įteisinti partnerystę tos pačios ir skirtingų lyčių poroms, plėsti pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms, mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį, įteisinti neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas, leisti rašyti užsienietiškus asmenvardžius visais lotyniškais rašmenimis, vykdyti masinį viešųjų erdvių pritaikymą neįgaliesiems. Sveikatos priežiūros srityje laisviečiai žadėjo dekriminalizuoti kanapę ir plėsti pagalbą žmonėms, vartojantiems narkotines medžiagas.
Tikrai negalima pasakyti, kad Laisvės partijai nepavyko niekas, bet du ryškiausia pažadai – partnerystės įteisinimas ir mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimas – užstrigo ir niekur nejuda, o tai kelia kai kurių Laisvės partijos rėmėjų nepasitenkinimą.
Pavyzdžiui, garsus ir apdovanotas režisierius Romas Zabarauskas socialiniame tinkle rašė, jog Laisvės partija dalį savo rėmėjų pritraukė žadėdama LGBT+ teisių progresą, partnerystės įteisinimą, tačiau to nebuvo pasiekta, pereita prie nuosaikesnio bandymo įteisinti civilinę sąjungą, bet ir šis projektas stringa. Režisieriaus manymu, Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė per menkai spaudžia koalicijos partnerius, o apmaudžiausia, kad pridėtinės vertės mokesčio lengvatos tampa principingesnės politinės diskusijos objektu nei žmogaus orumas.
„Laisvės partija pritraukė dalį savo rinkėjų žadėdami LGBT+ teisių progresą, prioretizuojant santuokos ar bent partnerystės lygybę. Ne tik to nepasiekta, vis atidėliojamas net žeminantis Civilinės sąjungos įstatymas, bet ir padaryta didžiulė žala šalies viešajam diskursui, kuris ženkliai pasviro į tamsiąją pusę. Jei būnant opozicijoje ar rinkimų metu Laisvės partijos politikai aiškiai komunikavo savo vertybes, dabar dominuoja ekonominių naujienų sklaida ir priverstinis nuosaikumas“, – socialiniame tinkle rašė R. Zabarauskas.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė, neneigdama Laisvės partijos pastangų žmogaus teisių klausimais, pastebi, kad valdančiojoje koalicijoje iš tiesų nėra pakankamo užsispyrimo dėl partnerystės arba civilinės sąjungos įteisinimo. Pašnekovė pastebi, kad Seime kasmet sugebama susitarti dėl biudžeto, nors tai gausybę aistrų keliantis dokumentas, turintis suderinti įvairių grupių interesus, bet nesugebama priimti Civilinės sąjungos įstatymo, kai dvi iš trijų koalicijos partijų yra įtraukusios pažadą į rinkimų programas.
„Manau, kad kantrybė senka visiems. Kai buvo išrinktas šitas Seimas, nemažai žmonių nemažai žmonių dėjo viltis ir netgi desperatiškai laukė, kad jų padėtis pagerėtų. Kalbu apie LGBT bendruomenę, žmones, kurie ne vienus metus gyvena partnerystėje, žmones, kurie gyvena ir turi vaikų. Žinau žmonių, kurie nusprendė, kad nebegali laukti, jie nusivylė šita valstybe ir emigravo. Tarp jų ir porų su vaikais. Manau, kad tai didžiulis netekimas Lietuvai, tenka apgailestauti, kad mes vis dar esame šioje situacijoje. Nesprendžiant šito klausimo žmonės nebelauks, nebesitikės. Aš prognozuočiau, kad anksčiau ar vėliau mes sulauksime bylų Europos žmogaus teisių teisme“, – portalui tv3.lt teigė J. Juškaitė.
„Man atrodo, kad Seime nėra iki galo suprantama šito įstatymo reikšmė daliai visuomenės, tiems, kuriems to įstatymo reikia. LGBT bendruomenė ir toliau yra penktoje ar šeštoje vietoje. Tai vienas aspektas. Kitas aspektas, kad didieji koalicijos partneriai – konservatoriai – pritrūksta politinės valios. Tarptautinėje erdvėje ir užsienio politikos srityje jie mėgsta Lietuvą vaizduoti kaip progresyvią, demokratines vertybes ginančią valstybę, bet nesusiima ir neišsprendžia tokios labai aiškios ir koncentruotos bei išdiskutuotos problemos kaip civilinė sąjunga ar partnerystė“, – pastebėjo Žmogaus teisių centro vadovė.
Žinoma, negalima sakyti, kad Laisvės partija kartu su kitais valdančiaisiais nesistengia. Civilinės sąjungos įstatymas parlamente perėjo pateikimo stadiją, buvo apsvarstytas dviejuose komitetuose, bet vis dar nėra teikiamas balsavimui plenarinių posėdžių salėje – Seimas dar turėtų balsuoti po svarstymo ir, galiausiai, priimti teisės akto pakeitimus. Šiuo metu svarstoma balsavimą perkelti į 2023 m. pavasarį. Gali būti, kad baiminamasi pralošti balsavimą arba nenorima klausimo aitrinti prieš kovo 5-ąją vyksiančius savivaldos ir merų rinkimus. Tačiau J. Juškaitė sako, kad labai greitai ateis ir 2024 m. Seimo rinkimai.
„Visi suprantame, kad artėjant Seimo rinkimams, pritarti klausimams, kurie daliai politikų būna jautrūs arba mažiau suprantami, tampa labai sudėtinga. Mes tą nerimą jaučiame“, – pažymi pašnekovė.
Populiarumas žemas
Rinkėjų nusivylimą, nerimą ar atsitraukimą iš dalies demonstruoja ir visuomenės nuomonės apklausos, kurios rodo, kad už Laisvės partija būtų linkę balsuoti vos 1,6 proc. gyventojų arba 2,6 proc., jeigu skaičiuotume nuo ketinančių balsuoti apskritai.
Kitaip tariant, iš 1002 apklaustų žmonių balsuoti už Laisvės partiją norėtų 16 asmenų. Tarp Laisvės partijos rėmėjų dominuoja jaunimas, studentai, dažniausiai jie gyvena Vilniuje.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys sako, kad amžiaus grupėje virš 40 metų per visą Lietuvą neatsirado nė vienos žmogaus, kuris būtų ketinęs balsuoti už Laisvės partiją.
„Kaip ir nepateko į apklausą ir nė vienas balsuojantis už laisvės partiją iš Panevėžio, Klaipėdos ir Šiaulių“, – portalui tv3.lt pridūrė sociologas.
Lyg patvirtindama prastą padėtį Laisvės partija neseniai surengė spaudos konferenciją, kurioje pristatė atliktus darbus per dvejų metų kadenciją. Paprastai tai daroma, kai norima priminti apie save.
Anot laisviečių, jie sustabdė mokesčių didinimą, finansavimą mokslui padidino iki 120 mln. eurų, pasiekė, kad būtų atsisakoma nemokamų plastiko maišelių, panaikino teisės aktą, reikalavusį šaldyti embrionus labai ilgą laiką, šalino įstatymų spragas dėl gyvūnų gerovės užtikrinimo, teikė pagalbą Ukrainai, jos žmonėms ir verslams, didino eksportą į Azijos valstybes, pritraukė 800 mln. eurų investicijų, pasiekė proveržį skaitmenizacijos srityje, įteisino asmenvardžių rašybą su Q, X ir W, reformuoja kalėjimų sistemą, lyderiauja siekiant teisingumo Hagos teisme Vladimirui Putinui, atsisakė „keliukų“ politikos, plečia geležinkelių infrastruktūrą su Lenkija ir Latvija, rekonstruoja oro uostus.
Civilinės sąjungos ir kanapių dekriminalizavimo klausimais Laisvės partija sako nuosekliai ir kryptingai dirbanti, bet jai vis kas nors kliudo: arba homofobai, arba sovietiniai žmonės, tik ir trokštantys įkalinti vargšus jaunuolius, pagautus su suktinėmis.
„Visi žino, kiek vargo ir iečių buvo sulaužyta orint priimti Civilinės sąjungos įstatymą Seime. Tai nėra lengva, kai laisvės frakcijos nariai turi 11 mandatų, o homofobų, deja, yra kur kas daugiau. Nuoširdžiai kalbant mes nesitikėjome, kad šitoje valdančiojoje daugumoje tokį kompromisinį variantą, kuris, beje, yra žymiai konservatyvesnis nei daugelyje Europos Sąjungos valstybių įtvirtintas reguliavimas, priimti bus taip sunku. Daug kalbame ir dirbame su kiekvienu Seimo nariu, aiškiname, įtikinėjame, tačiau prieš kiekvieną balsavimą vėl ir vėl nesame tikri, kad Seimo nariai balsuos nekrūpčiojant“, – spaudos konferencijoje aiškino T.V. Raskevičius.
„Liūdna ir apmaudu, kad dauguma mūsų kolegų vis dar gyvena sovietiniame pasaulyje ir galvoja, kad pagautą jaunuolį su suktine visų pirma riekia kišti į kalėjimą. Esą taip tapsime dorovingesni, o jaunimui parodysime kelią į šviesų rytojų. Nė velnio. Turime vienas griežčiausių bausmių visoje Europoje, tačiau jos nesustabdo jaunų žmonių nuo gyvenimo eksperimentų“, – pridūrė parlamentaras ir kandidatas į Vilniaus merus.
Urbonaitė: Laisvės partijai bus sunku
Mykolo Romerio universiteto mokslininkė, politologė Rima Urbonaitė sutinka, kad pačių ryškiausių ir geriausiai žinomų pažadų Laisvės partija neįgyvendino ir nežinia, ar įgyvendins, bet ji tai gali panaudoti kaip strategiją kitiems rinkimams, kad rinkėjai duotų šansą pabandyti dar kartą, nes jiems sutrukdė koalicijos partneriai.
„Galima pažiūrėti iš kelių pusių. Iš vienos pusės taip, jie pažadų neįvykdė. Iš kitos pusės, mes turime tokią Lietuvos politikos klasiką: „Mes pažadų neįvykdėm, nes koalicijos partneriai...“ O dar turime koalicijos sutartį, kurioje yra sutarta nesutarti kai kuriais klausimais ir tie klausimai, kuriais sutarta nesutarti ir yra būtent šitie. Plius taip tarsi pasiliekama, ką siūlyti kitiems rinkimams. „Žiūrėkit, gerieji žmonės, mes bandėme visaip kaip, bet dėl koalicijos partnerių kaltės mums nepavyko, duokit dar vieną šansą“. Ir tada gali supaišyti gražų teorinį planą. Mes žinome, kad ką jau ką, bet pažadus paišyti politikai sugeba“, – portalui tv3.lt teigė R. Urbonaitė.
Politologė sako, kad, jos nuomone, pastaruoju metu Laisvės partija pradėjo kelti galvą, nes suvokė, jog yra visiškai nematoma, be to, jos deleguoti politikai vadovauja ne itin matomoms ministerijoms: Energetikos ir inovacijų, Susisiekimo, Teisingumo.
„Mes nematome ministrų kaip politikų. Netgi A. Armonaitė kaip partijos pirmininkė ir ministrė nesugeba iš to ministravimo sugeneruoti politinių taškų partijai. Aišku, temos specifinės, nei tu čia pensijas keli, nei nuo karo saugai. Susisiekimo ministras net nėra partijos narys ir kada paskutinį kartą mes jį matėme?“ – svarstė politologė.
„Taigi partija yra paraštėse, politikoje ji yra nematoma, todėl dabar matome bandymą galvas pakelti, juk artėja savivaldos rinkimai“, – priduria R. Urbonaitė.
Politologė sako, kad net pridėtinės vertės mokesčio lengvatų atveju visi kalbėjo ne apie Laisvės partijos pasiekimą, o apie buvusį konservatorių Mykolą Majauską ir jo išmetimą iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų.
„Iš esmės pasigirti kažkuo jie sunkiai gali. Programą sudaro maždaug 160 lapų, o bendrai turime vaizdą, kad jiems bus sunku prieš rinkėjus pateikti solidžią ataskaitą, ypač ir dėl to, kad pagrindiniai kertiniai punktai lieka pakabinti. Aišku, laiko dar yra, bet šiaip Laisvės partijai yra reikalų. Yra reikalų ir kalbant apie žmogiškuosius išteklius, nes naujų ryškių veidų mes nematoma. Net ir Vilniaus mero rinkimuose deleguojamas Seimo narys“, – sako Mykolo Romerio universiteto mokslininkė, pridurdama, kad Laisvės partija yra valdančioji partija, o tai jau savaime minusas bet kuriuose rinkimuose.
Seimo rinkimuose Laisvės partija gavo 9,11 proc. balsų bei plius tris vienmandates: Kauno Savanorių apygardoje laimėjo Marius Matijošaitis, Vilniuje Pasaulio lietuvių – A. Armonaitė ir Kaišiadorių-Elektrėnų – S. Lengvinienė. Nesunku suvokti, kad Kaune parlamentaras galėjo laimėti dėl savo pavardės tapatumo su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu.
