„Mano, kaip ministrės, tikslas yra nemesti pinigų bet kur ir ten, kur tie milijonai jau buvo investuoti. Neištaškyti pinigų projektams, kurie yra apie šieno ravėjimą (...) Šitos investicijos reikalingos mūsų technologinei pažangai ir ateičiai, ir mes jas investuosime atsakingai“, – praėjusią savaitę Seime tvirtino ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Anot ministerijos, kaip ir buvo patvirtinta plane „Naujos kartos Lietuva“, lietuvių kalbos išteklių, reikalingų kuriant dirbtinio intelekto sprendimus, veiklos bus įgyvendintos visa apimtimi – tam skirta 35 mln. eurų.
„Siekdama užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą, ministerija laukia Europos Komisijos pritarimo dėl atrinktų projektų apjungimo iki penkių projektų. Ministerijos tikslas – šiems projektams skirtas lėšas panaudoti tikslingai ir sukurti ilgalaikę naudą tiek verslui, tiek žmonėms, kad ateityje dirbtinio intelekto sprendimai (produktai) suprastų bei kalbėtų lietuviškai“, – BNS pranešė ministerija.
Anot jos, šiuo metu rengiamos projektų finansavimo sąlygos, pagal kurias bus atrinkti profesionaliausi projektų įgyvendintojai. Kvietimą numatoma paskelbti kitų metų pirmą ketvirtį.
Siekdama, kad projektai būtų kokybiški, ministerija kreipėsi į Europos Komisiją dėl jų įgyvendinimo laikotarpio pratęsimo iki 2026 metų antrojo ketvirčio.
Buvęs VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis praėjusią savaitę per spaudos konferenciją Seime teigė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija vilkina 35 mln. eurų skyrimą kuriant dirbtinio intelekto sprendimus lietuvių kalba.
„Planas patvirtintas dar 2021 metais, o 23 svarbiems lietuvių kalbos projektams planuotas 48 mėnesių vykdymo laikotarpis, tačiau dėl tokio vilkinimo projektų vykdymo trukmė sutrumpės per pusę“, – sakė A. Antanaitis.
Anot jo, toks užsitęsęs „Naujos kartos Lietuva“ plano koordinavimas gali atsiliepti efektyviam ir kokybiškam projektų įvykdymui arba juos visai sužlugdyti.
Šis klausimas ketvirtadienį nuskambėjo ir Seimo plenarinio posėdžio metu.
„Valstietis“ kalbininkas Stasys Tumėnas stebėjosi, jog nė karto nekritikuotas A. Antanaitis nebuvo apskritai išrinktas į komisiją ir teigė, kad „diskusijoje tarsi išlindo viena priežastis“.
„Paaiškėjo, kad kalti vos ne 35 ar 37 mln. eurų, kurie Europos Sąjungos yra skirti skaitmeninei erdvei sulietuvinti. Jau 11 mėnesių tos lėšos yra įšaldytos Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, nors Lietuvos kalbininkai, specialistai pasirengę vykdyti projektus ir tuos darbus atlikti“, – tvirtino parlamentaras.
Anot jo, dar rugsėjį A. Antanaitis pristatė žingsnius, ateities programą ir kaip šias lėšas būtų galima panaudoti. S. Tumėnas svarstė, ar nenutiks taip, jog minimi 35 mln. eurų grįš į Europos Sąjungos biudžetą.
Posėdyje dalyvavusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, jog skaitmeninimui skirti pinigai yra milžiniški ir ministerija jų nenori paskirti bet kam.
„Iš tikrųjų tai yra milžiniški „Naujos kartos Europa“ fondo pinigai, kurių, kiek man žinoma, visi, kas dirba su kalba, labai labai laukia ir į kuriuos nori pretenduoti. Tačiau yra svarbus dalykas: į kalbą ir kalbos skaitmeninimą bei dirbtinio intelekto technologijas lietuvių kalboje jau yra investuoti milijonai“, – kalbėjo ministrė.
„Naujos kartos Lietuva“ – tai Europos Komisijos pasiūlyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė. Reaguojant į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes ji skirta finansuoti valstybių narių struktūrines reformas ir skatinti ūkio atsigavimą. Kaip vienas prioritetų numatyta skaitmeninė transformacija.
