vladas gaidys

Savivaldos rinkimus laimėję socdemai toliau auginasi populiarumą. Reitingai rodo, kad nuo konservatorių jie atsiplėšė jau kone dvigubai. Pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė rado tam paaiškinimą – esą valdantieji elgiasi lyg žirafos. Visgi politologai tikina, kad aukštus reitingus lemia ne kairiųjų nuopelnai, o tai, kad žmonės vis labiau nepasitiki konservatoriais. Socdemai esą naudojasi proga, kad patys valstybės vairo nesukioja, ir plaukia pasroviui link Seimo rinkimų, kurie gali kvepėti pergale.

Per du mėnesius labiausiai iš politikų smuko gyventojų pasitikėjimas Seimo pirmininke, Liberalų sąjūdžio lydere Viktorija Čmilyte-Nielsen, sociologas Vladas Gaidys tai sieja su kritusiu šešėliu dėl galimo informacijos nutekinimo vaikų seksualinio prievartavimo byloje.   Kaip rodo „Lietuvos ryto“ šeštadienį paskelbta „Vilmorus“ apklausa, palankiai vertinančių Seimo pirmininkę gyventojų dalis sumažėjo nuo 32,8 proc. gruodį iki 23,5 proc.

Nedidelių politinių partijų išnykimas iš žemėlapio nėra nematytas dalykas. Kaip pavyzdį galima prisiminti Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partiją. O pastaruoju metu prasti ženklai ryškėja Laisvės partijos horoskope. Laisvės partija vis dažniau susilaukia buvusių savo rėmėjų kritikos, kad per mažai ir per švelniai siekia įgyvendinti rinkimų metu duotus politinius pažadus, pavyzdžiui, įteisinti partnerystę arba dekriminalizuoti mažo kiekio narkotikų turėjimą.

Sveikatos teisės institutas užsakė apklausą, kuri parodė, kad apklaustųjų nuomone, pandeminiai ribojimai padarė žalą gyventojams ir už tai turėtų atsakyti politikai. Apklausą atlikusios „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys sako, kad klausimus būtų formulavęs kitaip, tačiau apklausos užsakovų manipuliacijos neįžvelgia.

Partijas ir politikus kausto rinkėjų nepasitikėjimo įšalas: kaip rodo naujausia bendrovės „Vilmorus” apklausa, jokia politinė jėga ar matomas partijos veidas pastarąjį mėnesį iš esmės nepasigerino savo reitingų. Užtat kelių gerai žinomų politikų populiarumas juntamai smuko.  Apie tai, kas vyksta, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo bendrovės „Vilmorus” vadovas, sociologas Vladas Gaidys.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, kovo mėnesį išaugo pasitikėjimas Lietuvos kariuomene, o pasieniečių reitingas tapo rekordinis, rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Nepaisant augančio pasitikėjimo šiomis institucijomis, lyderiais ir toliau išlieka ugniagesiai. Kariuomene pasitiki 64,8 proc. apklaustųjų, nepasitiki – 10,5 proc. Tarp institucijų kariuomenė yra trečioje reitingo vietoje. Praėjusį mėnesį šis skaičius siekė atitinkamai 59,9 proc.

Sauliaus Skvernelio vadovaujama partija įsitvirtina antra reitingų lentelėje, paklaidos ribose kilo palankumas šiai politinei jėgai ir konservatoriams, rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Pirmoje vietoje išlieka opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija. Jeigu rinkimai į Seimą vyktų dabar, už ją balsuotų 14,3 proc. respondentų (15,6 proc. vasarį). Opozicinę Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ palaikytų 12,3 proc. rinkėjų (10,3 proc.

Vasario viduryje susijungus kelioms politinėms jėgoms susikūrė Tautos ir teisingumo sąjunga, kurios lyderiu išrinktas ilgametis parlamentaras Petras Gražulis. Suvažiavime partijos atstovai tikino, kad apklausos rodo 10 proc. rinkėjų palaikymą P. Gražulio vadovaujamai politinei jėgai.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ įsiveržė į antrą partijų reitingų lentelės vietą, o valdančiųjų partija Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) nukrito į trečią vietą.  TV3 žinių „Dienos komentare“ apklausą vykdžiusios įmonės „Vilmorus“ vadovas ir sociologas Vladas Gaidys teigė, kad labai sunku paaiškinti tokį kritimą.

Matyti reikšmingi pokyčiai Lietuvos politinių partijų palaikymo žemėlapyje. Sausį įkurta Sauliaus Skvernelio partija lenkia valdančiuosius ir atsidūrė antroje vietoje. Politologai ir sociologai tokį spurtą sieja su S. Skvernelio asmenine charizma, ir jų įžvalgos dvejopos. Viena vertus, esant populiariam lyderiui, partija turi šansų pirmauti, kita vertus, pavojinga, kai partijos populiarumas statomas ant vieno žmogaus pečių.

Vos prieš porą metų prezidentą Gitaną Nausėdą palaikė 8 iš 10 rinkėjų, dabar – tik kas antras. Kas nutiko, kad vos įpusėjus kadenciją prezidento palaikymas taip stipriai smuktelėjo ir laikosi per vidurį? Ir ką tai reiškia G. Nausėdos ateičiai – ar dar pavyks išsikovoti rinkėjų malonę? Vis tik nepaisant smukusio palaikymo, politologai rimtai vertina antros G. Nausėdos kadencijos galimybę.

Niekaip nesibaigianti COVID-19 pandemija, baltarusiškų trąšų tranzitas, dramatiški santykiai su Kinija – valdančiajai daugumai šiemet teko dorotis su daug išbandymų. Ypač šie iššūkiai atsiliepė konservatoriams, turintiems daugiausiai savo atstovų Seime ir Vyriausybėje, be to, jų atstovei Ingridai Šimonytei vadovaujant ministrų kabinetui.

Ekspremjero Sauliaus Skvernelio sprendimas palikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei įkurti savo politinę jėgą įnešė nemažai sumaišties į Lietuvos politinę padangę. Vienas po kito savo partijas iškeičiantys į naują S. Skvernelio kūrinį pranešė vis daugiau partijų skyrių regionuose.

Visuomenės nuomonė dėl prezidento Gitano Nausėdos sugebėjimo atstovauti gyventojų poreikiams, panašu, ženkliai pakito. Sociologų ir politologų teigimu, reitingų lentelėje susiklostė nuo Rolando Pakso apkaltos laikų nematyta situacija, kai šalies vadovas populiarumu nusileidžia kitam politikui. Specialistai svarsto, kad tai susiję ne tik su dažnai aptarinėjamomis G. Nausėdos komunikacijos klaidomis.

Migrantų ir niekaip nesibaigianti COVID-19 krizė sudavė stiprų smūgį valstybės vadovų reitingams. Tačiau, galbūt smūgis būtų buvęs mažesnis, jei prezidentas ir premjerė į iššūkius būtų reagavę kitaip? Vertindami reitingus, politologai ir sociologai išskiria pamokas, kurias turėtų išmokti prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė.  Per pastarąjį mėnesį smuko G. Nausėdos ir I. Šimonytės palaikymas. G. Nausėdą teigiamai vertina 55,2 proc.

Nelegalų antplūdis, koronaviruso pandemija ir nepopuliarūs sprendimai dėl skiepų kaip reikiant kirto per valdžios reitingus. Smuko premjerės Ingridos Šimonytės ir visos Vyriausybės populiarumas – 14 ministrų vertinami neigiamai. Naujausia „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, kad žemyn nusirito ir prezidento Gitano Nausėdos reitingas. Sociologai ir politikos apžvalgininkai tokią Vyriausybės politinę duobę sieja su kriziniu laikotarpiu ir nepopuliariais sprendimais.

Prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės populiarumas per pastarąjį mėnesį sumenko, jis smuko 8–10 procentinių punktų, rodo laikraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Šeštadienį skelbiamos apklausos duomenimis, G. Nausėdą teigiamai vertina 55,2 proc. respondentų, birželį jį teigiamai vertino 63,1 proc. apklaustųjų.

Pusė lietuvių nepalaikytų privalomo skiepijimo nuo COVID-19, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Liepos 29–rugpjūčio 5 dienomis vykdytos apklausos metu 50,3 proc. respondentų į klausimą, ar skiepijimas nuo koronaviruso turėtų būti privalomas, atsakė neigiamai ar greičiau neigiamai. Teigiamai idėją vertino 42 proc. respondentų. Dar 7,7 proc. tvirtino neturintys nuomonės.

Šeštadienį pasirodžiusiais bendrovės „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, tiek premjerės I. Šimonytės, tiek valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų populiarumas smunka. Ministrė pirmininkė reitingų lentelėje smuktelėjo iš trečios į ketvirtą vietą, o už konservatorius šiandien balsuotų tik 12 procentų apklaustųjų.

Prezidentūra ir tinklaraštininkas visuomenės paklausė klausimo apie tą patį – Stambulo konvenciją, – bet rezultatus gavo reikšmingai skirtingus. Tačiau klausimas tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti apie tą patį. Ir politologai, ir sociologai sutaria, kad svarbiausią vaidmenį šiose gyventojų nuomonės apklausose sužaidė tai, kaip klausimai buvo suformuluoti.

Daugiau kaip po pusės metų pertraukos atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa rodo, kad koronaviruso pandemija gerokai apkarpė politikų ir kai kurių partijų reitingus. Kone labiausiai smuko prezidento Gitano Nausėdos reitingai, jie krito net 11 procentų. Apie prezidento ir kitų politikų reitingus TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys. Po ilgesnės pertraukos yra naujausia „Vilmorus“ apklausa. Tarp tų duomenų yra ir labai nepalankių prezidentui Gitanui Nausėdai.

Naujausia visuomenės apklausa negailestinga Ingridos Šimonytės vadovaujamam ministrų kabinetui – iš 14 ministrų teigiamai vertinami vos 3. Nespindi ir pati premjerė – palankiaI ir nepalankiaI į ją žiūrinčiųjų yra maždaug po vienodai. Populiariausiu šalies politiku išlieka į mūšį su konservatoriais stojęs prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau jam simpatijų taip pat šiek tiek sumažėjo.

Lietuvos kariuomene pasitiki 66,9 proc. gyventojų ir tai aukščiausias pasiekimas per visus 22 stebėjimo metus, sako „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys. Laikraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiamos apklausos duomenimis, aukščiausią pasitikėjimo reitingą išlaiko ugniagesiai gelbėtojai (92,5 proc.), o kariuomenė yra antra su 66,9 proc. jai pasitikėjimą deklaruojančių gyventojų. „Lietuvos kariuomenė turi rekordą – per 22 metus rezultatas 66,9 proc.

Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai išlieka populiariausia partija, po jų reitingų lentelėje – opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ skelbiama „Vilmorus apklausa“. Jos duomenimis, jei šį sekmadienį vyktų rinkimai, už konservatorius balsuotų 17 proc. gyventojų, už „valstiečius“ – 15,4 proc., Lietuvos socialdemokratų partiją – 6,8 proc., Liberalų sąjūdį – 5,3 proc. apklaustųjų.

Šį sekmadienį Lietuvoje vyksta eiliniai Seimo rinkimai – Lietuvos piliečiai rinks 13-ąjį Seimą, tačiau po nepriklausomybės atkūrimo tai yra aštunti eiliniai rinkimai. Koronaviruso pandemija pakoregavo ir Seimo rinkimus, todėl šiemet jie vyksta kitaip nei ankstesniais metais. Reikia laikytis įvairių saugumo reikalavimų: kaukes privaloma dėvėti tiek balsavimo patalpoje esantiems komisijų nariams, tiek rinkėjams.

Pirmadienį prasidėjus balsavimui iš anksto Seimo rinkimuose sostinės Lukiškių aikštėje nutįso eilė. Atėję balsuoti gyventojai teigė, kad šie Seimo rinkimai išskirtiniai, o kai kurie jų atvirai pripažino, kad tik paskutinę minutę apsisprendė, už ką balsuoti. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius, sociologas Vladas Gaidys portalui tv3.lt teigė, kad rugsėjo mėnesio duomenimis, net 18 proc. rinkėjų dar neapsisprendę, už ką balsuoti. Dar 8,8 proc.

Lietuvoje sumažėjo pasitikėjimas sveikatos apsauga, o Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Valstybės kontrolė užėmė aukščiausias iki šiol pozicijas per visą stebėjimo istoriją, rodo šeštadienį laikraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ atlikta apklausa. Apklausos duomenimis, sveikatos apsauga pasitiki  42,6 proc. apklaustųjų (44,1 proc. liepą), o nepasitiki 26,4 proc. (24,4 proc. liepą).  „Pasitikėjimas sveikatos apsauga mažėja trečias mėnuo iš eilės.

Prieš artėjančius Seimo rinkimus dvi partijos – valstiečiai žalieji ir konservatoriai-krikdemai – toli atitrūko nuo kitų varžovų ir kovoja dėl pirmos vietos. Tai rodo atlikta bendrovės „Vilmorus” naujausia apklausa. Kas lemia tokį atotrūkį ir kas dar gali iš esmės keistis, klausėme bendrovės „Vilmorus” vadovo Vlado Gaidžio. Sveiki, jūsų naujausia apklausa rodo, kad dvi pirmaujančios partijos – valstiečiai ir konservatoriai – atitrūko toli nuo savo varžovų.

Pasaulinė Covid-19 pandemija sumaišė politikų ir jų partijų kortas prieš šiųmečius Seimo rinkimus. Ir nors partijų reitingai kito nežymiai, dalis politikų krizės situacijoje sugebėjo susižerti gausybę populiarumo taškų. Iki spalį vyksiančių rinkimų liko tik keli mėnesiai, tačiau sociologas Vladas Gaidys prognozuoja, kad valdančiųjų per karantiną gyventojams žarstytos dovanos nebus pamirštos.

Pasitikėjimas žiniasklaida yra žemiausias per visą stebėjimų istoriją nuo 1998 metų, tačiau apklausą atlikusios bendrovės „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys situaciją vadina normalia. „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiamos apklausos duomenimis, žiniasklaida birželį pasitiki 30,7 proc. respondentų, ir tokių yra vos 1,6 proc. punkto daugiau nei nepasitikinčių – 29,1 procento. Nuo kovo pasitikėjimas žiniasklaida sumažėjo maždaug trimis procentiniais punktais.

Koronaviruso grėsmė išaugino visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis, ypač sveikatos apsauga, rodo „Lietuvos ryto“ šeštadienį skelbiama „Vilmorus“ apklausa. Pasitikėjimas sveikatos apsauga aukščiausias per pastaruosius du dešimtmečius, ja kovą nurodė pasitikintys 56,5 proc. apklaustųjų, vasarį tokių buvo 51,2 procento. „Pakilimas didelis yra. Lėmė koronavirusas, gydytojai nuolat rodomi.

Partijų reitingų lentelėse kovą didelių pokyčių neįvyko, jų populiarumas kito daugiausia procentinio punkto ribose, rodo „Lietuvos ryto“ šeštadienį skelbiama „Vilmorus“ apklausa.  Jos duomenimis, toliau pirmauja opoziciniai konservatoriai, antri – valdantieji „valstiečiai“, treti – opoziciniai socialdemokratai. „Niekas nepasikeitė, kaip ir buvo, taip ir stebėtinai liko – apie partijas nelabai dabar kas bekalba“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Pastarąjį mėnesį partijų reitingai didelių permainų nepatyrė, tačiau per metus beveik trečdaliu sumažėjo valdančiųjų valstiečių rinkėjų, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiama apklausa. „Per mėnesį valstiečių padėtis beveik nepasikeitė, bet per metus jų reitingas krito esmingai. Jie prarado apie trečdalį balsų“, – BNS sakė apklausą atlikusios bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Sauliaus Skvernelio ir Gitano Nausėdos kovą dėl susisiekimo ministro viešoje erdvėje pralaimi Vyriausybės vadovas – jo reitingas per mėnesį dar krito, tuo metu prezidento pakilo, rodo šeštadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.  Sausį gyventojų nepalankumas S. Skverneliui išaugo beveik devyniais procentiniais punktais – nuo 29,9 proc. gruodį iki 38,6 proc. sausį.  Palankiai premjerą įvertino 36,4 proc.

Nė viena politinė partija per mėnesį reikšmingai nepagerino savo pozicijų reitingų lentelėje, joje toliau pirmauja opoziciniai konservatoriai, rodo šeštadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus balsuoti ketina 16,9 proc. apklaustųjų. Spalį jų reitingas siekė 15,6 procento. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą palaikytų 11,1 proc. respondentų – tiek pat, kaip ir spalį.

Visai neseniai įvyko rinkimai į atsilaisvinusias vietas Seime. Juose triumfavo dvi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų remtos kandidatės ir socialdemokratas. Taip pat, pasirodęs Lietuvos partijų reitingas rodo, kad konservatorių ir valstiečių partijų reitingas – beveik lygus.  Apie šias tendencijas TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Vladimiras Laučius ir socialinių mokslų daktaras Vladas Gaidys.

Lietuva – viena prasčiausiai statistiniuose rodikliuose atrodančių Europos Sąjungos šalių. Nors dalis visuomenės dar jaučia nostalgiją sovietmečiui, kai pagal savo pasiekimus pirmavome tarp sovietinių respublikų, dabar dauguma lietuvių nekreipia dėmesio į Lietuvos vietą vienoje ar kitoje statistinėje lentelėje. Mums svarbiausia – kokia padėtis žmogaus piniginėje. Pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį „į rankas“ tarp 28 Europos Sąjungos šalių Lietuva užima 23 vietą.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) balandį reitingų lentelėje aplenkė prieš mėnesį pirmavusią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS), rodo šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ apklausa. „Konservatorių reitingas siekia 20,8 proc. nuo visų apklaustųjų, o nuo balsuojančių būtų 31 proc., tai arti trečdalio. Tėvynės sąjunga yra viena iš lyderių, daugumą mėnesių jie pirmauja prieš „valstiečius žaliuosius“, kurie surinko 15,8 proc.

Konservatorių kandidatė prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė pakilo į pirmąją reitingų lentelės poziciją, nedidele persvara aplenkusi iki šiol apklausose pirmavusį ekonomistą Gitaną Nausėdą, rodo šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ apklausa.  „Pirma vieta priklauso I. Šimonytei, 22,3 proc., antra vieta – G. Nausėdai, 21,9 proc., tai reiškia, jie abu visiškai tiek pat gauna, skirtumas keturių žmonių nuo tūkstančio.

Įsibėgėja lenktynės dėl sosto Prezidentūros rūmuose. Skirtumai tarp 3 pirmaujančių kandidatų nyksta. Gitaną Nausėdą vejasi, tiek Ingrida Šimonytė, tiek Saulius Skvernelis. Savo favoritus renkasi ir didieji Lietuvos miestai. Gitanas Nausėda į savo rinkiminį štabą žengia su gėlėmis. Būsimas kandidatas praėjusį penktadienį pridavė daugiau nei 40 000 parašų. Nausėda štabo savanoriams už atlikta darbą atsidėkoja rožėmis. Nors parašai surinkti, rinkimų kampanijos tai nelengvina.

Dėl kyšininkavimo skandalo Lietuvoje smarkiai smuko pasitikėjimas teismais, rodo nauja apklausa. Kovo mėnesį teismų sistema pasitikėjo 15,8 proc. apklaustųjų – 11,4 procentiniais punktais mažiau nei vasarį, atskleidė „Vilmorus“ apklausa, kurią skelbia „Lietuvos rytas“. Nepasitikinčiųjų teismais išaugo dvigubai – nuo 21 proc. iki 43 proc.

Ministrui pirmininkui pareiškus, kad moterys svarbios, bet dar svarbiau profesionalumas, kilo nemažai klausimų. Ką šis pasakymas galėtų reikšti? Tai, kad Lietuvoje nėra profesionalių moterų, ar tai, kad premjeras Saulius Skvernelis neranda nė vienos, kuri galėtų ir norėtų dirbti dabartinėje Vyriausybėj? Pirminėje Vyriausybės sudėtyje buvo trys ministrės, bet jų neliko.

Tarp kandidatų į prezidentus daugiausia paramos sulaukia ekonomistas Gitanas Nausėda ir parlamentarė Ingrida Šimonytė, rodo šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama naujausia gyventojų apklausa. Gruodžio 1–9 dienomis „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, už G. Nausėdą balsuotų 23,6 proc. (24,6 proc. lapkritį), už konservatorių iškeltą I. Šimonytę – 19,8 proc. (19,7 proc.

Dėl mokytojų streiko smuko ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio populiarumas – palankiai vertinančių jo veiklą sumažėjo beveik devyniais procentiniais punktais. Gruodžio mėnesį per apklausą premjerą palankiai vertino 36,8 proc. respondentų, nepalankiai – 40 proc. Lapkritį jis turėjo 45,4 proc. palankių ir 32,3 proc. nepalankių vertinimų. „S. Skvernelio reitingas mažėja jau penktą mėnesį. Bet pirmą kartą neigiamai vertinančių premjerą skaičius tapo didesnis už tuos, kurie jį vertina teigiamai.

Prezidento rinkimų kovoje kitais metais svarbiu veiksniu gali tapti didesnes ir mažesnes pajamas gaunančių, regionų ir didmiesčių gyventojų supriešinimas: ekspertai tai pastebi tiek kandidatų retorikoje, tiek elektorato simpatijų pasidalijime. „Kandidatai net nesiruošia, jie kala pleištus tarp skirtingų Lietuvų, pavyzdžiui, apie elitą kalbėdami, paraštėse galvodami, kad reikia pasiųsti žinutę, koks tas elitas blogas.

Prezidento rinkimų kampanija įsibėgėjo, nors oficialiai ji dar nė neprasidėjusi. Į prezidentus taiko net keturi ekonomistai, vienas Afganistano karo veteranas ir vienas filosofas, kuris taip pat aiškina baigęs ekonomikos mokslus.

Dažnas lietuvis, net gaudamas pajamas, kurios nesunkiai patenkina visus jo poreikius, nesiryžta nė menkiausios savo lėšų dalies skirti papildomam pensijos kaupimui, nes „dar spėsiu“, „esu pakankamai jaunas ir tuo rūpintis per anksti“ arba „nieko neišmanau apie taupymą ar investavimą“. Panašų vaizdelį rodo ir statistika. Lietuvos banko (LB) duomenimis, apie 800 tūkst. žmonių pensijai savarankiškai kaupia tik minimaliai arba visiškai nekaupia. Tai – daugiau nei pusė visų dirbančių šalies piliečių.

Miegamųjų rajonų prikėlimas, stoties rajono permainos, mokyklų remontas ir susisiekimo paslaugos – tai antros Vilniaus mero kadencijos sieksiančio Remigijaus Šimašiaus pažadai. Liberalas į rinkimus eina ne su savo partijos – Liberalų sąjūdžio – vėliava, o su visuomeniniu rinkimų komitetu. Apžvalgininkams ir politologams tai panašu į korupcijos skandale aplamdytos partijos skilimą. Vilniaus meras liberalas Remigijus Šimašius su kolegomis ir bendraminčiais žengia į apsuptą Lukiškių aikštę.

Parlamentarė Ingrida Šimonytė nutraukė tylą ir žengė žingsnį arčiau prezidento rinkimų – Seimo narė ketina dalyvauti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirminiuose rinkimuose, renkant kandidatą į Lietuvos prezidentus. Tačiau į ją panašių kandidatų – net ne vienas, o du. Kuris iš jų prezidento rinkimuose sulauktų didesnio palaikymo? Apie norą siekti konservatorių paramos pirmadienį paskelbė ir Vygaudas Ušackas.