„Mes matome nuolaidas daugiausiai uždirbantiems asmenims, naikinamas didžiausias gyventojų pajamų mokesčio tarifas, įvedami mažesni.
Taip pat, nors ir naikinama GPM lengvata gana turtingiems asmenims, kurie kaupia trečios pakopos pensijų fonduose ir gyvybės draudime, <...> bet paliekama arbitražo ar mokesčių žaidimo galimybė juridiniems asmenims.
Nepaisant to, kad tarptautinės institucijos mums priekaištavo, kad iki 300 tūkst. eurų apyvartos taikant mažesnį juridinių asmenų pelno mokesčio tarifą, yra piktnaudžiaujama, steigiamos naujos įmonės ir yra nemokamas pelno mokestis“, – antradienį Seime kalbėjo socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Jis pastebėjo, kad gana stipriai mokesčiai kils individualią veiklą vykdantiems asmenims.
„Viena vertus, tai yra gerai, nes iki šiol yra piktnaudžiaujama skirtingomis veiklos rūšimis teikiant tas pačias paslaugas ar atliekant tą patį darbą. Tai nėra gerai“, – teigė G. Paluckas.
Socialdemokratas pažymėjo, kad kalbant apie nekilnojamojo turto mokestį, vėl yra lipama ant grėblio.
„Taikomi įvairūs įverčiai, medianos verčių, kai žmonėms patiems bus neįmanoma susiskaičiuoti, kiek jie turi mokėti mokesčių. Visuotinis mokesčio principas yra teisingas, kaip yra su žemės mokesčiu, visi, kurie turime žemės, mokame mokestį, bet tas tarifas turi būti nedidukas, visuotinis, kad būtų sukauptos reikšmingos sumos ir investuojamos į savivaldybių infrastruktūrą, visų mūsų gerbūvį“, – dėstė Seimo narys.
G. Palucko tvirtinimu, blogai, kad valdantieji ilgą laiką slėpė mokesčių pertvarkos planą, o reforma neapima visų mokesčių.
„Blogai tai, kad daugiausiai uždirbantiems asmenims mes matome daugybę nuolaidų ir išlygų, kurios yra paliekamos, o tai yra blogai, lyginant socialinio teisingumo principus“, – aiškino G. Paluckas.
Jo teigimu, automatiškai socialdemokratai nieko nepalaikys, nagrinės kiekvieną konkretų pasiūlymą atskirai.
„Gali būti, kad kai kuriuos palaikysime, kai kurių ne. Mokesčių sistema turi pasižymėti trimis paprastais principais – paprasta, kad visi ją suvoktų, teisinga, kad jaustume socialinį teisingumą, ir turi būti papildanti mūsų biudžetą tiek, kad patemptume viešąsias išlaidas. Kol kas visų šių trijų principų reformos pasiūlymai neatitinka“, – dėtė G. Paluckas.
Tūkstančiams gyventojų nori didinti mokesčius – mažiau mokės tik uždirbantys virš 8,4 tūkst. eurų per mėnesį
Tokius planuojamus mokesčių pakeitimus antradienį pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak jos, naujais pakeitimais siekiama sukurti paskatas patogesniam mokesčių mokėjimui, verslų augimui, sąžiningesnės ir labiau subalansuotos mokesčių sistemos.
Didesni mokesčiai individualiai veiklai
Bene labiausiai pokyčiai palies gyventojus, kurie turi individualios veiklos pajamų.
Jau nuo kitų metų jiems mokesčiai didėtų, nes nebūtų leidžiama iš apmokestinamųjų pajamų atimti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, be to nuo dabartinių 30 proc. iki 20 proc. būtų sumažintas leidžiamų sąnaudų dydis. Taip pat šiems gyventojams tektų mokėti socialinio draudimo įmokas.
Tai reiškia, kad praktiškai visiems daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų, kurie vykdo individualią veiklą (taip pat kitiems savarankiškai dirbantiems), teks mokėti daugiau mokesčių.
Gintarė Skaistė (Lukas Balandis/ BNS nuotr.)Jeigu šiuo metu individualios veiklos pajamoms taikomas nuo 5 proc. iki 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, tai siūloma, kad jis būtų nuosekliai didinamas, kol 2026 m. pasiektų 20 proc.
Kaip tik toks yra ir bazinis mokesčio tarifams ganantiems pajamų pagal darbo sutartis.
Ir dirbantiems pagal sutartį, ir vykdantiems individualią veiklą papildomai prie 20 proc. būtų taikomas 5 proc. progresinis tarifas pajamoms, kurių dydis svyruoja nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus. Bendras GPM tarifas tokioms pajamoms būtų 25 proc.
Tačiau kai žmogaus pajamos viršytų 120 VDU, joms papildomai būtų taikomas 7 proc. mokesčio tarifas. Taigi ir dirbantiems individualiai, ir pagal darbo sutartį, ši pajamų dalis būtų apmokestinama bendru 32 proc. GPM tarifu.
Uždirbantiems daugiausia, mokesčiai mažės
Beje, šiuo metu dirbantiems pagal darbo sutartį ir uždirbantiems per 60 VDU, taikomas 32 proc. GPM.
Vadinasi, įgyvendinus Vyriausybės siūlomus pakeitimus, jiems mokestis sumažės iki 25 proc. (pajamoms nuo 60 iki 120 VDU).
Finansų ministerija skaičiuoja, kad šiemet, šiuo metu vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių bus beveik 1685 eurai. Taigi, mažiau mokėtų mokesčių tie, kurie metinės pajamos svyruoja nuo 101 tūkst. eurų iki 202 tūkst. eurų.
Numatomi įstatymų pakeitimai, paveiks ir tuos gyventojus, kurie verčiasi įsigydami verslo liudijimus.
Šiuo metu fiksuotą GPM sumą jie gali mokėti nuo pajamų, kurios neviršija 45 tūkst. eurų. Siūloma, kad ši riba būtų sumažinta iki 20 tūkst. eurų. Be to, siūloma apriboti, kad turint verslo liudijimą prekes ir paslaugas būtų galima parduoti išimtinai tik gyventojams.
Be kita ko, siūloma atsisakyti ir fiksuoto mokesčio tiems verslo liudijimų savininkams, kurie nuomoja būstą gyventojams. Tokiems asmenims siūloma taikyti 15 proc. GPM nuo 80 proc. gautų pajamų.
Įtrauks į nedarbo draudimą
Taip pat siūloma savarankiškai dirbančius asmenis labiau įtraukti į socialinį draudimą. Nuo gautų pajamų jie turėtų mokėti 1,31 proc. dydžio nedarbo draudimo įmokas „Sodrai“. Kita vertus, praradę darbą jie pretenduotų į atitinkamas nedarbo išmokas.
Finansų ministerija siūlo atsisakyti ir mokesčių lengvatos kaupiantiems pensiją III pakopą ar besidraudžiantiems gyvybės draudimu.
Dar vienas siūlymas – labiau apmokestinti dovanas, gautas iš artimų giminaičių. Jeigu dabar tokioms dovanoms netaikomi praktiškai jokie apribojimai, tai numatoma, kad priėmus įstatymų pataisas neapmokestinama būtų tik dovanojamo turto vertė iki 300 tūkst. eurų (kai dovanoja sutuoktiniai, tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai) arba 150 tūkst. eurų (kai dovanoja broliai ir seserys).
Visiems siūlomiems pakeitimams dar turės pritarti Vyriausybė. Vėliau jie turėtų keliauti į Seimą. Kad įsigaliotų nuo kitų metų pradžios, atitinkami mokestinių įstatymų pakeitimai turėtų būti priimti iki birželio pabaigos.
Kiti mokesčiai
G. Skaistė taip pat priminė, kad šiuo metu Seime yra registruoti įstatymai dėl kitokio aplinkosaugos ir nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo.
Priėmus NT mokesčio įstatymą būtų apmokestinama ne turto vertė, o turto objektai.
Tiesa, gyvenamajam būstui būtų taikomas lengvatinis apmokestinimas – pusė žmonių esą neturės mokėti jokio mokesčio, o vidutinė jo suma sieks 14 eurų per metus.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad bendras mokesčių pakeitimo poveikis 2026 m. siektų 447 mln. eurų. Tiek mokesčių būtų sumokama daugiau.
Kita vertus, dėl kai kurių lengvatų tas poveikis būtų neigiamas ir siektų 271 mln. eurų.