Pirmiausia bus sprendžiama, ar sudaryti laikinąją komisiją, kuri iki gegužės 1-osios turėtų atlikti tyrimą ir pateikti išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad palaikys komisijos sudarymą. Visgi balsavimas už kitą Seimo narį nėra vienintelis klausimas, dėl kurio gali reikėti kelti apkaltą P. Gražuliui.
„Ponas Gražulis kažkuria prasme yra rekordininkas Seimo narys, du skirtingi pagrindai pradėti apkaltą jam gresia. Gali būti, kad vasaros pradžioje, pavasario sesijos pabaigoje bus ir kitas kreipimasis. Aš negaliu to prognozuoti, tai priklauso nuo teismų sprendimo. Jei toks kreipimasis bus, natūralu, kad Seimas aktyvuos ir tą pagrindą“, – Seime susirinkusiems žurnalistams teigė parlamento vadovė.
Socialdemokratas Linas Jonauskas, už kurį balsavo P. Gražulis, mano, kad nusižengusiam parlamentarui reikėtų atleisti už jo klaidą.
„Manau, kad daug daro tų klaidų, bet iš kiekvienos jis pasimoko. Tai yra perteklinė priemonė, kadangi netrukus iš teismo turėtų atkeliauti kitos žinios ir tas mandatas savaime galėtų nutrūkti“, – sakė L. Jonauskas.
Pasak jo, P. Gražulis jam dievagojasi, kad neprisimena balsavęs vietoje socialdemokrato.
Parašus dėl P. Gražulio apkaltos rinkęs Tomas Vytautas Raskevičius tikina, kad P. Gražulis sulaužė Konstituciją ir Seimo nario priesaiką.
„Aš esu gavęs informacijos iš kitų prie Petro Gražulio sėdinčių Seimo narių, kad tai nėra pirmas kartais, kai daromas toks veiksmas ir už kitus Seimo narius. Jeigu Seimas pritars specialiai tyrimo komisijai, šiuos pareiškimus reikės vertinti ir rinkti papildomus įrodymus“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.
Dar sausio pabaigoje iniciatyvą dėl apkaltos P. Gražuliui parėmė 46 parlamentarai. Tarp pasirašiusiųjų – tik valdančiųjų atstovai.
Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.
Apkalta parlamentarui, Tautos ir teisingumo (centristų, tautininkų) sąjungos pirmininkui P. Gražuliui inicijuojama dėl to, kad jis pernai per rudens sesiją balsavo už socialdemokratą Liną Jonauską, šiam nusisukus pakalbėti su kolega.
Anot teikimo, yra pagrindas manyti, kad P. Gražulis „savo sąmoningais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.
Anksčiau Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad apkaltos procesui pagrindo nėra.
Pagal Seimo statutą, apie apkaltos iniciatyvą paskelbus Seime, turi būti sudaroma specialioji tyrimo komisija pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti. Išnagrinėjusi visas aplinkybes komisija teiks siūlymą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, ar nėra.
Nusprendus, kad esama pagrindo apkaltai, Seimas turės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis konstatuos, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.
Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.
2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.
P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.
Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį paskelbė, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Jam skirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda ir kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota per 3,3 tūkst. eurų.
Šį nuosprendį P. Gražulis apskundė Aukščiausiajam Teismui. Galutinį verdiktą teismas planuoja skelbti balandžio 18 dieną.
