Savivertė (angl. self-esteem) – tai apibendrinta žmogaus nuomonė apie save ir apie tai, kiek jis vertingas. Savivertė gali būti:
žema savivertė – kai žmogus nuvertina save, menkina savo jėgas ir galimybes;
savęs pervertinimas – savo jėgų ir galimybių pervertinimas;
normali savivertė – adekvatus savęs vertinimas, savo jėgų gyvenimiškose situacijose tinkamas vertinimas, bei adekvatus pasaulio suvokimas ir bendravimas su žmonėmis.
Kokie yra žemos savivertės požymiai?
Kitų požiūris – kaip savivertės indikatorius. Kaip žmogus elgiasi su savimi, taip su juo elgiasi ir aplinkiniai. Jei jis pats nemėgsta savęs, negerbia ir nevertina, tai ir kiti su juo elgsis taip pat.
Nesugebėjimas valdyti savo gyvenimo. Žmogus galvoja, kad nesusitvarkys pats, negali priimti sprendimo, mėtosi, jis galvoja, kad nuo jo niekas nepriklauso ir viską nulemia aplinkybės ir kiti žmonės Abejodamas savo galimybėmis žmogus arba nieko nedaro arba sprendimų priėmimą perkelia kitų atsakomybei
Polinkis kaltinti kitus arba save. Tokie žmonės nesugeba prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Kai jiems yra naudinga, jie užsiima savigraužos, kad susilauktų gailesčio, o kai nori savęs pateisinimo, tai kaltinu aplinkybes ir supančius žmones
Didelis noras būti geram, įtikti, patikti, prisitaikyti prie kito žmogaus aukojant savo asmeninius norus ir interesus.
Dažnas skundimasis. Žemos savivertės žmonės linkę skųstis kitais, kaltinti kitus. Tokiu būdu bandoma atsikratyti atsakomybės už savo nesėkmes. Jie mėgsta sakyti, kad geriausia gynyba-puolimas.
Sutelkiamas dėmesys į savo trūkumus ir nematomi privalumai. Būdingas didelis kritiškumas savo išvaizdai. Žemos savivertės žmonės yra nuolat nepatenkinti savo figūra, akių spalva, ūgiu, apskritai savo kūnu. Jie pernelyg daug dėmesio skiria savo išvaizdai.
Nuolatinė nerimas, nepagrįsta agresija arba atvirkščiai – apatija ir depresija nuo tuštumos jausmo iki gyvenimo prasmės praradimo jausmo, kuriuos įtakoja kritika iš išorės, nepasisekęs darbas ar egzaminas.
Vienatvė arba atvirkščiai – vienatvės baimė. Kivirčai santykiuose, pernelyg didelis pavydas, kuris yra kaip mąstymo rezultatas: „Tokio kaip aš negalima mylėti.“
Polinkis priklausomybėms. Priklausomybė – kaip būdas laikinai pabėgti nuo realybės.
Itin svarbi kitų žmonių nuomone. Negalėjimas atsisakyti. Skausminga reakcija į kritiką. Nebuvimas ar slopinimas savo norų.
Uždarumas, atsiribojimas nuo kitų žmonių, savigaila, nesugebėjimas priimti komplimentų. Pastovus jausmas, kad esi auka
Padidėjusios kaltės jausmas. Bet kurioje kritinėje situacijoje kaltę prisiima sau, užuot adekvačiai įvertinęs aplinkybes.
Kokie yra savęs pervertinimo požymiai ?
Arogancija. Žmogus iškelia save aukščiau kitų: „Aš esu geresnis, nei jie.“ Pastovi konkurencija, kaip būdas įrodyti, kad esi aukščiau kitų, noras parodyti savo privalumus.
Arogancijos demonstravimas ir nuolatinis bandymas parodyti, kad yra aukštesnio statuso, didesnio intelekto ir pan.
Nuolatinis įsitikinimas savo teisumu. Noras kontroliuoti situaciją, viskas turi būti padaryta taip, kaip jis mano esant reikalinga, aplinkiniai turi elgtis pagal jo norus.
Kelia sau per didelius tikslus ir jei nepavyksta jų įgyvendinti, tai kyla depresija, nusivylimas, apatija, savęs kaltinimas.
Nesugebėjimas pripažinti savo klaidų, atsiprašyti, paprašyti atleidimo. Vertinimo baimė ir skausminga reakcija į kritiką.
Baimė padaryti klaidą, atrodyti silpnam, pažeidžiamas ir nesaugiam.
Nesugebėjimas prašyti pagalbos, nes tai suvokiama kaip silpnumo požymis. Pagalbos prašymas labiau panašus į reikalavimą ar liepimą.
Aukščiau visko iškeliami savi interesai ir pomėgiai, neatsižvelgiama į kitų poreikius ir norus.
Noras pamokyti kitus ir parodyti kaip reikia daryti, parodant kitų klaidas ir nuolat jas primenant..
Kalbant dažnai vartojamas žodis „aš“, daugiau kalbama, neišklausoma, dažnai pertraukiamas pašnekovas.
Kas turi įtakos savivertės formavimuisi?
Vaikystėje patirtos traumos, kurių priežastys gali būti reikšmingos augančiam vaikui.
Edipo laikotarpis. Amžius nuo 3 iki 6–7 metų. Nuo to kaip šiame periode elgsis tėvai, priklauso vaiko savivertės formavimasis, priklauso santykiai su priešingos lyties asmenimis.
Paauglystė. Amžius nuo 13 iki 17–18 metų. Paauglys ieško savęs, bando įvairius vaidmenis, bando kurti savo gyvenimo būdą. Jis bando rasti save, užduoda sau klausimą: „Kas aš esu“ vaikui reikšmingų suaugusiųjų elgesys (meilės ir dėmesio trūkumas) dėl kurių vaikai gali pradėti jaustis nereikalingi, nesvarbūs, nemylimi, nepripažinti ir t. t.
Tam tikri tėvų elgesio modeliai, kurie tampa vaikų elgesio gyvenime modeliais. Pavyzdžiui, žema savivertė tarp tėvų turės įtakos vaiko žemos savivertės formavimuisi. Vienturtis vaikas. Visas dėmesys sutelktas į vieną vaiką, pervertinamos vaiko galimybės. Šiuo atveju formuojasi savęs pervertinimas, kai vaikas negali tinkamai įvertinti savo jėgų ir galimybių. Jis pradeda tikėti, kad visas pasaulis tik jam, kad visi jam skolingi ar turi kažką duoti. Formuojasi savanaudiškumas
Nuvertinantis tėvų ir artimųjų požiūris į vaiką. Pats vaikas negali savęs įvertinti ir jo vertinimas remiasi artimų žmonių požiūriu į jį. Kai vaikas nepakankamai vertinamas, formuojasi menka savivertė.
Pastovi vaiko kritika lemia žemą savivertę ir uždarumą. Nesulaukdamas palaikymo iš tėvų vaikas jaučiasi nepripažintas, nuvertinantis savo sugebėjimus. Dėl nuolatinės kritikos vaikas atsisako ką nors daryti, kurti, išbandyti naujus dalykus
Pernelyg dideli reikalavimai gali turėti įtakos formuojantis tiek žemai savivertei tiek savęs pervertinimui. Tėvai dažnai nori matyti savo vaikus tokius, kokiais patys norėjo būti.. Jie sudeda savo neįgyvendintus lūkesčius į vaiką, kuris turi pasiekti tuos tikslus, kurių patys nepasiekė. Tokie tėvai nemato savo vaiko kaip atskiro asmens su savo norais ir poreikiais, o naudoja vaiką savo poreikių tenkinimui. Vaikui formuojasi įsitikinimas, kad jei jis nori būti mylimas, tai turi atitikti tėvų lūkesčius ir keliamus reikalavimu, būti tokiu, kokiu jį nori matyti tėvai. Vaikas praranda savo norus ir sėkmingai ar ne pildo tėvų lūkesčius.
Lyginimas su gerais vaikais mažina savigarbą. Tai skatina konkurenciją, turi įtakos formuotis savęs pervertinimui. Kiti vaikai nėra draugai, bet varžovai, kuriuos reikia nugalėti, kad būti geresniam nei kiti ir įtikti tėvams.
Hipergloba, pernelyg didelė atsakomybė už vaiką ir sprendimų priėmimas už jį kur tėvai sprendžia su kuo vaikui draugauti, kaip rengtis, kuo užsiimti. Sutrinka vaiko “aš” formavimasis, jis nežino ko nori, kas jam patinka, kas jis yra, kokie jo poreikiai, gebėjimai ir galimybės. Tokiu būdu tėvai prisideda prie vaiko nesavarankiškumo formavimosi ir žemos savivertės.
Būdai žemai savivertei koreguoti
Surašyti savo privalumus, pasiekimus, stipriąsias puses. Jei sunku atrasti savo privalumus, paprašyti pagalbos artimųjų. Tokiu būdu, jūs pradėsite matyti teigiamus savo aspektus ir tai padės augti savivertei.
Padaryti dalykų, kurie jums teikia malonumą, sąrašą. Jei įmanoma, pradėti juos vykdyti. Tokiu būdu jūs ugdysite meilę ir pagarbą sau.
Padaryti norų ir tikslų sąrašą ir jį vykdyti. Pradėti sportuoti, kas pakelia nuotaiką, suteikia energijos.
Vesti dienoraštį, kuriame žymėti visus savo pasiekimus.
Susidaryti sąrašą savybių, kurias norėtumėte ugdyti savyje.
Daugiau bendrauti su tais, kurie kelia geras emocijas, kuriais žavitės ir kurie įkvepia. Ir apriboti bendravimą su žmonėmis, kurie kritikuoja ir žemina.
Būdai savęs pervertinimui koreguoti.
Pirmiausia jūs turite suprasti, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir kiekvienas turi teisę į savo požiūrį.
Išmokite ne tik klausyti, bet ir girdėti žmones. Jie taip pat yra svarbūs ir turi savo norus ir svajones.
Rūpinkitės kitais ir atsižvelkite į jų poreikius, o ne darykite tik tai, kas jums atrodo teisinga. Pavyzdžiui, jūs kavinėje susitinkate su draugu, kuris nori kavos, bet jūs manote, kad naudingiau gerti arbatą. Neprimeskite savo požiūrio ir leiskite jam pačiam išsirinkti.
Leiskite sau daryti klaidas. Tai suteikia galimybę save pažinti, mokytis ir tapti stipresniu , bei išmintingesniu
Nustokite ginčytis su kitais ir įrodinėti savo tiesą. Kiekvienas turi teisę turėti savo nuomonę ir savo tiesą.
Nepulkite į „depresiją“. jei nepavyko pasiekti norimą rezultatą. Geriau analizuoti situaciją, kodėl taip atsitiko, ką padarėte negerai ir kokios galimos priežastys.
Mokykitės tinkamai save vertinti (savo veiksmus, sprendimus).
Nustokite konkuruoti su kitais dėl bet kokios priežasties. Kartais tai atrodo labai kvaila.
Kiek įmanoma mažiau demonstruokite savo pasiekimus ir nenuvertinkite kitų
Riba tarp žemos savivertės ir savęs pervertinimo, gali būti labai siaura. Kartais savęs pervertinimas yra kaip būdas nuslėpti nepasitikėjimą savimi ir menką savęs vertinimą. Tai gi daugumos sunkumų, kurie kyla suaugusiems, priežastys slypi vaikystėje. Vaiko elgesys, jo santykis su savimi ir santykiai su jam svarbiais žmonėmis formuoja jo elgesio modelį suaugus.
Šaltinis: pupsyte.lt