savivertė

Tiek profesinėje srityje, tiek namuose moterys vis dar atsiduria situacijose, kai į jų nuomonę neįsiklausoma, pasiūlymai praleidžiami pro ausis, o pastabos laikomos nereikšmingomis. „WoW University“ įkūrėja Inga Jablonskė ir „Ateities įgūdžio kurso“ dėstytojomis tapusios dr. Austėja Landsbergienė bei Milda Varnauskaitė dalinasi vertingais patarimais, kaip būti išgirstoms. Edukologė, „WoW University“ dėstytoja dr.

Savo praktikoje tenka susidurti su gana dažnu klausimu: „Kodėl su manimi taip elgiasi kiti žmonės, kas negerai su mano saviverte?“ Tai gi kas yra ta savivertė ir kokia ji būna? Savivertė (angl. self-esteem) – tai apibendrinta žmogaus nuomonė apie save ir apie tai, kiek jis vertingas.

Sekmadienį minėjome Tarptautinę moterų solidarumo dieną. Tačiau visuomenėje vis dažniau pasirodo kalbos, kad šiandien kur kas svarbiau yra sutelkti dėmesį ne į išorinius dalykus, o vidinį savo moters pasaulį. Pirmadienį naujienų portalo tv3.lt tiesioginėje transliacijoje lankosi saviugdos trenerė, knygos „Meilė sau arba Kuo atrakinamos moters savivertės durys“ autorė Raminta Lapinskaitė.

Savaitgalį parodų rūmuose „Litexpo“ vykusioje pokyčių konferencijoje „Išdrįsk pradėti. Žingsniu toliau“ gydytojas psichiatras Eugenijus Laurinaitis kalbėjo apie tai, kodėl tai, ką mes planuojame, neįvyksta. E. Laurinaitis teigė, kad norą kažką nuveikti visada lydi perfekcionizmas. Nors žmonės nesijaučia pakankamai geri, tačiau nori būti geriausi ir atvirkščiai. Tėvų skyrybos kenkia vaikui Gydytojas paaiškino, iš kur atsiranda perfekcionizmas.

Nepasitikėjimas savimi, savo darbo nuvertinimas, negebėjimas pasakyti „ne“, gerų pasiūlymų atsisakymas manant, kad nesugebėsi – su šiais sunkumais susiduria suaugusieji. Psichologai tvirtina, kad tam įtakos gali turėti žema savivertė, kuri formuotis pradeda jau ankstyvoje vaikystėje.

„Būk protingesnė, pakentėk, nusileisk, visi pykstasi“. Tokius ir panašius „patarimus“ dažniausiai dalija artimieji patiriančioms psichologinį smurtą moterims. Tačiau pasak, psichologų, bet koks smurtas šeimoje dažniausiai prasideda psichologiniu ir užsibaigia fiziniu smurtu. Smurtas dažniausiai kyla dėl to, kad smurtautojas nori dominuoti ir patirti galią.

Tyrimai rodo, kad buvimas gamtoje teigiamai veikia moterų savivertę: kuo ilgiau šios praleidžia gamtoje, tuo patrauklesnės jaučiasi, skelbia psychologytoday.com. Natūralus grožis „Ecopsychology“ moksliniame žurnale neseniai pasirodę tyrimo rezultatai atskleidė tiesioginį ryšį tarp laiko, praleisto gamtoje, ir savo išvaizdos vertinimo. Tyrėja Kari Hennigan iš Psichologijos instituto Kalifornijoje surengė 12 kokybinių interviu su 24–55 metų amžiaus moterimis.

Jūsų draugė kremtasi dėl priaugtų kilogramų? Gal ir ne be reikalo: kaip rodo JAV, Viskonsino valstijoje, atlikta apklausa, nutukusioms moterims sunkiau gauti aukštąjį išsilavinimą ir susirasti prestižinį, gerai mokamą darbą. O štai vyrams antsvoris netrukdo sėkmingai kopti karjeros laiptais.

Vokiečių psichologas Kristofas Mölleris atkreipė dėmesį, kad nei norvegų teroristas Andersas Breivikas, nei 24 metų Jamesas Holmesas, kuris neseniai Amerikoje, Auroros mieste iššaudė kino teatro žiūrovus, nebuvo susikūrę „Facebook“ paskyros.

Pirmoji seksualinė patirtis turi įtakos žmogaus savivertei, tačiau kaip savęs vertinimas pasikeis – padidės ar sumažės, priklauso nuo lyties. Profesorė Eva S. Lefkowitz iš Penn State universiteto jau senokai domėjosi jaunimo seksualinio gyvenimo tema ir žinojo, kad pernelyg ankstyva seksualinė patirtis dažniausiai turi neigiamos įtakos, ypač jaunoms mergaitėms. Taigi šį kartą ji atliko tyrimą su 17–19 metų jaunuoliais, studijuojančiais koledžuose.

Vasara – pats „kūniškiausias“ metų laikas. Besiplaikstantys vasariniai drabužiai daugiau atidengia kūnus nei pridengia, o ką ir bekalbėti apie saulės vonias paplūdimiuose ir pliuškenimąsi jūroj bei ežeruose. Žvilgsnis į veidrodį Nenuostabu, kad vasarai atėjus savo kūno proporcijas nužiūrinėjame ir vertiname dažniau nei bet kada.