„Buvo nepaprastai smagu matyti ne tik iš anksto užsiregistravusius, bet ir tiesiog laisvalaikį Vingio parke leidžiančius gyventojus, kuriuos pakvietėme sužinoti daugiau apie sveiką gyvenseną. Dalinomės tiek teoriniais, tiek praktiniais patarimais kaip sportuoti savarankiškai, su dietiste V. Kurpiene bandėme paruošti sveiką užkandžių dėžutę kelionei į gamtą, aptarėme saulės įtaką odai, o „Vilnius sveikiau“ komanda norintiems atliko kūno masės ir pėdų analizes. Žinoma, nepamiršome ir mūsų mažųjų – su jais dėliojome mitybos piramidę ir mokėmės, kodėl daržoves svarbu valgyti kas dieną, o ledais mėgautis rečiau. Diskutavome, šypsojomės ir tiesiog šventėme sveikatą“, – patirtimi apie renginį dalijosi Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ direktorė Guoda Ropaitė – Beigė.
Genetikos profesorė: daugelį rizikos veiksnių galime lengvai pašalinti
Veikiausiai ne vienam teko girdėti ar net pačiam mintyse atsidusti – „jei jau lemta, ligos neišvengsi“. Visgi su tuo nesutinka Nacionalinio vėžio instituto vadovė, genetikė profesorė Sonata Jarmalaitė.
„Šeimyninis vėžys, kuris yra paveldimas, sudaro tik 10 procentų visų onkologinių susirgimų. Ir dažniausiai, tik pusė, nešiojančių tą „blogą“ geną, susirgs vėžiu. Tai, sakyčiau, tos teorijos, kad ką paveldime, to neišvengsime ir dabar gulėkime ant lovos, rūkykime cigaretę ir susirkim vėžiu, yra susitaikėliška pozicija“, – pasakoja Nacionalinio vėžio instituto vadovė.
„Kai tikima, kad genai, aplinka, sveikatos sistema atsakingi už mūsų sveikatą, pamirštama, kad tikrieji savo kūno ir sveikatos šeimininkai esame mes patys. Sąmoningai rinkdamiesi sveiką mitybą, fizinį ir socialinį aktyvumą mes pasirenkame aktyviai formuoti savo sveikatą, būti savo kūno šeimininkai. Net ir paveldimi vėžio sindromai, šiais laikais gali būti gerai kontroliuojami ir liga savo agresyviausia forma gali net ir nepasireikšti“, – pasakoja prof. Sonata Jarmalaitė.
Proveržis vėžio tyrimų, diagnostikos ir gydymo srityje įvyko tada, kai mokslininkai įrodė, jog vėžį sukelia genų mutacijos. Tačiau daugeliu atvejų jos nėra paveldimos, o sukaupiamos gyvenimo metu dėl aplinkos ir vidinių kancerogenų poveikio, natūralių genetinių ir ląstelinių procesų.
„Kuo daugiau žalingų veiksnių mus atakuoja, tuo didesnė rizika susirgti vėžiu, bet tiesa yra ta, kad daugelį kancerogenų, net ir žinodami tai, mes vartojame patys. Grėsmingiausi vėžio rizikos veiksniai – rūkymas, alkoholis, maisto kancerogenai, fizinio aktyvumo stoka – yra mūsų pačių valdomi veiksniai. Kiekvieno valioje pasirinkti gyventi sveikai, būti savo sveikatos šeimininku, puoselėti sveikus įpročius savo šeimoje, kolektyve. Mes, genetikai, mokame nustatyti, mutacijų profilį, kuris pasako: rūkei. Tada pacientas purto galvą, sako, kad nerūkė. Vėliau prisimena, kad gal jaunystėje porą pakelių cigarečių ir surūkė. Bet iš tikrųjų, gyvenime viskas skaičiuojama. Ypač, jeigu rūkoma jauname amžiuje“, – įsitikinusi Nacionalinio vėžio instituto vadovė.
Sportas – ne tik gydo, bet ir padeda nesusirgti vėžiu
Vienas iš būdų būti sveikesniam – užsiimti fizine veikla. Tai pasakytina ir apie sergančius, ir apie sveikus žmones. Kaip sako Nacionalinio vėžio instituto gydytojas Augustinas Baušys, fizinis aktyvumas onkologiniams pacientams leidžia ne tik geriau jaustis, bet ir efektyviau sveikti.
„Fizinio aktyvumo reikšmė onkologijoje gali būti labai svarbi, o šio gydymo komponento svarba vis dar neretai nepakankamai įvertinama tiek pačių pacientų, tiek ir gydytojų. Šiandieninės mokslo žinios mums rodo, kad fizinis aktyvumas turi ne vieną naudą. Visų pirma, fiziškai aktyvūs pacientai gydymo metu išvengia fizinės būklės pablogėjimo, jų gyvenimo kokybė pagerėja. Kalbant apie fizinio aktyvumo naudą taikant skirtingus gydymo metodus, yra pastebėta, kad fizinis aktyvumas chemoterapinio gydymo metu leidžia sumažinti šalutinių reiškinių dažnį, o tokiems pacientams geriau toleruojant skiriamą gydymą rečiau tenka mažinti skiriamų vaistų dozę ar nutraukti gydymą“, – kodėl pacientams svarbu būti fiziškai aktyviais pasakoja A. Baušys.
Anot gydytojo, fizinis aktyvumas turi įtakos ir paciento sveikimui po operacijos: fiziškai sustiprėjęs pacientas greičiau atsigauna po procedūros.
„Fizinis aktyvumas taip pat yra labai svarbi šiuolaikinės onkologinės chirurgijos dalis, ypač kai kalbama apie sudėtingas ir didelės apimties operacijas, pavyzdžiui tokias, kurios dažnai reikalingos sergantiesiems virškinamojo trakto piktybinėmis ligomis. Tokios operacijos yra susijusios su didele fizine trauma bei pooperacinių komplikacijų rizika. Neretai tokie pacientai būsimai operacijai yra specialiai ruošiami, o tokio paruošimo pagrindą sudaro paciento fizinės būklės gerinimas. Toks paciento paruošimas vadinamas priešoperacine reabilitacija ar prehabilitacija. Jis yra ypač naudingas, nes ne tik leidžia pacientui sparčiau sveikti po operacijos, bet ir sumažina pooperacinių komplikacijų riziką“, – pasakoja A. Baušys.
Gydytojas pabrėžia, kad kiekvieno paciento ligos atvejis yra skirtingas, todėl ir sporto planas skiriamas turi būti atsižvelgiant į tai, koks gydymas ligoniui taikomas ir kokie paciento įpročiai buvo iki jam susergant. A. Baušys taip pat atkreipia dėmesį, kad aktyvus gyvenimo būdas yra viena iš prevencinių priemonių, kad nesusirgtume vėžiu.
„Nepakankamas fizinis aktyvumas yra vienas iš didžiųjų rizikos veiksnių susirgti onkologine liga. Manoma, kad jei išvengtume žinomų rizikos veiksnių poveikio, galėtume išvengti daugiau nei trečdalio onkologinių susirgimų ir jų sąlygotų mirčių. Žinoma, kad nepakankamas fizinis aktyvumas ypač didina krūties, prostatos bei storosios ir tiesiosios žarnos vėžio riziką. Taip pat fizinis aktyvumas leidžia išvengti visos eilės ne onkologinių susirgimų, tarp jų ir nutukimo, kuris yra susijęs su endometro, inkstų, tulžies pūslės vėžiu“, – fizinio aktyvumo naudą apibendrina A. Baušys.
Cukrus: vartoti ar visiškai atsisakyti?
Didelę įtaką mūsų sveikatai ir gerai savijautai turi ir tai, ką valgome. Anot Nacionalinio vėžio instituto gydytojos dietologės Lilijos Jasevičienės, sveika mityba aktuali tiek pacientui, tiek sveikam žmogui. Renkantis sveikus maisto produktus, mažėja rizika susirgti onkologinėmis ligomis.
„Kalbant apie vėžio prevenciją ir mitybą, yra 4 kertiniai akmenys: tai yra sportas, mityba, sveikas kūno svoris ir geros emocijos. Dabar ypač populiari sveika mityba. Jos laikosi ir pacientai, ir sveiki žmonės. Tačiau neretai galvojama klaidingai, kad vieną produktą valgyti sveiką, o kitą – jau ne. Pirmiausia reikia paminėti, kad žmogus su maistu turi gauti baltymų, riebalų ir angliavandenių. Be to, sveikas maistas yra toks, kuriame yra visi, žmogui reikalingi vitaminai ir mikronutrientai. Tai reiškia, kad mes, kiek įmanoma, turime atsisakyti perdirbto maisto, saldumynų, cukraus, kalorijų. Nes tai veda į nutukimą ir lėtines ligas“, – pasakoja dr. Lilija Jasevičienė.
Tiesa, labai svarbu atskirti, kurie kaloringi maisto produktai vertingi, o kurie ne. Pavyzdžiui, jei onkologinis pacientas dėl ligos neteko kūno masės, jos auginti jokiu būdu negalima beverčių kalorijų turinčiais maisto produktais.
„Dažnai pacientai sako: per gydymą netekau daug svorio, man reikia jo priaugti. Bet labai svarbu žinoti, kad priaugti svorio negalima „tuščiomis“ kalorijomis. Pavyzdžiui, bandelėmis, ledais... Reikia valgyti sveikąjį maistą. Tiesa, nekalbu apie žmones, kurie turi virškinimo sutrikimų. Jų mityba turi būti specifinė. Čia kalbu apie daugiau-mažiau sveikus žmones“, – pasakoja Nacionalinio vėžio instituto gydytoja dietologė.
Anot medikės, šiuo metu itin paplitęs mitas, kad bet koks cukrus yra blogis, todėl atsisakyti neva reikėtų net saldžių vaisių, uogų.
„Vienas iš mitų – apie cukrų. Pavyzdžiui, kad negalima valgyti vaisių. Kad jei vynuogė saldi – joje per daug cukraus ir tai gali sukelti vėžį. Tačiau tokios kalbos nėra pagrįstos, tai rodo ir atlikti moksliniai tyrimai. Nėra įrodymų, kad cukrus tiesiogiai sukeltų vėžį. Bet pavojus yra tas, kad jei „blogasis“ cukrus vartojamas nuolat, jis gali sukelti nutukimą. O kiekvienoje riebalų ląstelėje vystosi mikrouždegimai. Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, visa tai sukelia onkologinius pakitimus. Bet kad cukrus tiesiogiai sukeltų vėžį, įrodymų nėra“, – kokią įtaką „gerasis“ ir „blogasis“ cukrus gali padaryti mūsų sveikatai, pasakoja dr. Lilija Jasevičienė.
Anot medikės, angliavandeniai yra labai svarbūs smegenų veiklai. „Cukrus iš esmės yra angliavandeniai. Jų yra ir daržovėse, vaisiuose, grūdiniuose produktuose – pavyzdžiui, duonoje, makaronuose. Angliavandeniais minta ir mūsų smegenys. Smegenų ląstelės minta tik gliukoze. Taigi, sveikasis cukrus yra mums reikalingas. Yra įrodyta, kad saldūs vaisiai yra kaip tik naudingi. Nes juose esanti gliukozė yra susijungusi su antioksidantais, ir jos poveikis organizmui yra sveikas. Priešingai, nei vartojant pridėtinį cukrų. Tarkime, cukraus šaukštelis arbatoje jau yra nesveika“, – kokio cukraus reikėtų atsisakyti, o kokį vartoti reziumuoja Nacionalinio vėžio instituto gydytoja dietologė Lilija Jasevičienė.
Negalia – ne kliūtis siekti savo svajonių
„Švęsk sveikatą“ renginyje dalyvavo ir parolimpietis Ernestas Česonis, kuris dalijosi savo sportinės karjeros užkulisiais ir iššūkiais. Triatlonininkas, kuris gimė be dalies rankos, pasakojo, jog nuo pat vaikystės buvo aktyvus ir mėgo sportą, o ši negalia jam nesutrukdė siekti sporto aukštumų ir atstovauti Lietuvai čempionatuose.
„Kartais sunkumai tampa varomąją jėga, kuri padeda įgauti dar daugiau pasitikėjimo ir siekti geresnių rezultatų,“ – mintimis dalijosi E. Česonis. Sportininkas taip pat pridūrė: „Mano aplinkoje gausu žmonių su sunkesne ar lengvesne negalia, kuri visiškai nereiškia, jog negali būti aktyvus ir užsiimti įvairiomis veiklomis, kurios iš pažiūros gali būti sudėtingos tokiems žmonėms.“
Susirinkusieji paklausyti parolimpiečio pasakojimo galėjo sužinoti – kas gi yra tas triatlonas ir kokiose rungtyse reikia dalyvauti. Taip pat sužinoti, kaip laisvalaikį leidžia E. Česonis. Sportininkas teigė, jog teikia pirmenybę aktyviam laisvalaikiui, nepaisant to, jog treniruotis ant dviračio, baseine ir bėgant tenka kasdien.
