Jauni ir vidutinio amžiaus pacientai, kurie po miokardo infarkto susidūrė su sunkiomis psichologinio distreso pasekmėmis, per penkerius metus daugiau nei du kartus dažniau sirgo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis palyginti su tais, kurie atsparesni stresui.
Tokie Emory universiteto Atlantoje (JAV) kardiologės dr. Mariana Garcia vadovaujamo tyrimo rezultatai. Jie pristatyti praeitą mėnesį įvykusioje Amerikos kardiologijos koledžo 70-ojoje metinėje mokslinėje sesijoje. Tai pirmas visapusiškas šio amžiaus grupės pacientų, išgyvenusių po širdies smūgio, psichikos sveikatos įtakos kraujotakos sistemos ligoms pasikartoti tyrimas, rašoma pranešime spaudai.
Distresu vadinamas streso lygis, kuris viršija normalias adaptacines žmogaus galimybes. Jo išraiška – nerimas, depresija, pyktis, miego sutrikimai ir kt.
Miokardo infarktą lydi stiprus skausmas, bejėgiškumo jausmas ar mirties baimė, taip pat tenka atlikti kardiologines operacijas. Tai pacientams sukelia stiprų stresą, susiduriama su potrauminio streso simptomais.
Padidėjo sisteminis uždegimas
Kaip pranešė Amerikos kardiologijos koledžas, mokslininkai minėtus rezultatus gavo atlikę 283 pacientų, kurių amžius 18–61 metai (vidutinis amžius 51 metai), sveikatos tyrimų analizę. Tiriamieji pusmetį po išgyvento infarkto pildė klausimynus, kurie padėjo pacientus suskirstyti į patirto lengvo, vidutinio ir sunkaus streso grupes.
Paaiškėjo, kad per penkerius metus po išgyvento infarkto 80 iš 283 pacientų patyrė naują širdies priepuolį ar insultą, buvo hospitalizuoti dėl širdies nepakankamumo arba mirė. Šie rezultatai pasireiškė beveik pusei pacientų, patyrusių stiprų distresą palyginti su 22 proc. lengvo streso grupei priskirtų tiriamųjų.
Mokslininkai taip pat tyrė uždegiminius žymenis. Sisteminis uždegimas gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių ligų didesnei rizikai. Gauti rezultatai rodo, kad patiriantiesiems distresą pacientams ir poilsio, ir psichinės įtampos metu kraujyje padidėjo dviejų uždegiminių žymenų kiekis.
Uždegiminiai žymenys, didėjantys psichinės įtampos metu, yra susiję su apnašų arterijose kaupimusi ir nepageidaujamais širdies reiškiniais.
Naujo tyrimo išvados atitinka ankstesnių tyrimų, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama vyresnio amžiaus žmonėms, rezultatus. Tai tik patvirtina, kad psichologinis distresas skatindamas uždegimą gali sukelti širdies problemų, o gera psichinė sveikata yra neatsiejamas paciento sveikimo po infarkto veiksnys.
Komentuoja „Medicina practica“ tinklo vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas:
„Pripažįstama, kad uždegimas paskatina įvairių sunkių susirgimų vystymąsi, tarp jų – širdies ir kraujagyslių ligų. Dabar vis dažniau pabrėžiama, kad lėtinis kraujagyslių uždegimas – viena pagrindinių aterosklerozės priežasčių. Jis pažeidžia kraujagyslių spindžio paviršių išklojantį endotelį. Tuomet ant jo pradeda kauptis cholesterolis, kalcis ir kiti dariniai – formuojasi aterosklerozinės plokštelės. Uždegimas gali skatinti kraujo krešulių susidarymą, o tuomet gresia ūmus miokardo infarktas ar insultas.
Į lėtinį uždegimą pacientas dažniausiai kurį laiką per daug nekreipia dėmesio, nes skausmas būna pakenčiamas, kasdienė veikla nesutrinka. Procesas gali tęstis nuo kelių mėnesių iki metų, kol įvyksta negrįžtami procesai. Tokiu būdu praleidžiama ligos pradžia, kai galima efektyviau gydytis.
Paėmus kraujo atliekami įvairūs uždegiminių žymenų tyrimai leidžia anksti įspėti apie prasidėjusį pavojingą procesą. Štai vienas iš geriausių uždegimo nustatymo rodiklių – C reaktyvinio baltymo (CRB) tyrimas. C reaktyvinis baltymas sintetinamas kepenyse. Kai organizme vyksta uždegimas, jo koncentracija kraujyje padidėja.
CRB tyrimas padeda diagnozuoti įvairias infekcijas, audinių irimą, piktybinių navikų vystymąsi ir kt. O kraujagyslių lėtiniam uždegimui nustatyti atliekamas didelio jautrumo C reaktyvinio baltymo (dj-CRB) tyrimas.
Kai minėto baltymo kiekis yra labai didelis, rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja 1,5–7 kartus. Dj-CRB padeda numatyti infarkto ar insulto pavojų net ir tiems pacientams, kurių cholesterolio kiekis dar atitinka normą.
Uždegimą sukelia įvairūs virusai, bakterijos, parazitai, išoriniai faktoriai ir kt. Štai jau pats miokardo infarktas sukelia uždegiminį atsaką. Kaip rodo mokslininkų tyrimai, svarbų vaidmenį vaidina ir sunkus psichologinis stresas.“
