Ypatingai dėmesį turėtų atkreipti vyresnio amžiaus žmonės, kuriems tai gali lemti energijos stygių, raumenų skausmus ir silpną imunitetą. Kokios to priežastys ir simptomai pasakoja Vilniaus universiteto Vidaus ligų centro vadovas profesorius Virginijus Šapoka.
Viena iš organizmui visus metus būtinų medžiagų – vitaminas D, kurio trūkumas ypač aktualus vyresnio amžiaus žmonėms. Pasak prof. V. Šapokos, priežasčių, lemiančių šio vitamino deficitą, yra daugybė.
„Visgi viena svarbiausių priežasčių yra su amžiumi prastėjanti sintezė iš pagrindinio natūralaus šio vitamino šaltinio – saulės. Ji pradeda mažėti jau kažkur nuo 50 metų, o žmogui, kuriam 70 metų ar daugiau, buvimas saulėje yra labiau kosmetinis, o naudos gaunama mažai. Taip pat apsauginių kremų nuo saulės vartojimas gerokai sumažina tikimybę, kad organizmas sintezuos pakankamą vitamino D kiekį“, – pranešime spaudai pasakoja profesorius.
Santaros klinikų gydytojas atkreipia dėmesį, kad šios medžiagos trūkumui įtakos turi ir įvairios gretutinės ligos.
„Kaip žinia, į organizmą patekęs vitaminas D yra neaktyvi forma, o jam tapti biologiškai aktyviu vitaminu reikia geros kepenų, inkstų būklės, juose ir vyksta galutinis aktyvinimas. Visgi tendencija tokia, kad su amžiumi inkstų funkcija linkusi blogėti. Be to, dažnai prisideda ir kitos lėtines ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas. Galiausiai, prie nepakankamos vitamino D koncentracijos kraujyje prisideda ir senyvame amžiuje neretai sutrinkanti kasos egzokrininė funkcija“, – teigia V. Šapoka.
Jis pažymi, kad įtakos gali turėti ir nepakankamas maisto produktų, kuriuose gausu vitamino D, vartojimas. Tačiau profesorius atkreipia dėmesį, kad gauti pakankamai šios medžiagos su maistu yra sunkiai įmanoma.
Trūkumą išduoda konkretūs simptomai
Anot V. Šapokos, egzistuoja tam tikri požymiai, kuriuos pastebėję vyresnio amžiaus žmonės turėtų įsitikinti, ar vitamino D kiekis organizme nėra pasiekęs kritinį lygį.
„Šie požymiai yra miego sutrikimas, ilgą laiką kamuojanti prasta nuotaika. Vyresni žmonės turėtų atkreipti dėmesį į tai, ar jų pažintinė funkcija nėra susilpnėjusi, o koncentracija – sunkesnė, ar nesiskundžiama raumenų skausmais. Galiausiai, jei vyresnio amžiaus žmogus yra antsvorį, tai irgi yra labai didelė tikimybė, kad žmogus turi šio vitamino stoką“, – teigia medikas.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vidaus ligų centro vadovas sako, kad nederėtų ranka numoti ir tokiu atveju, jei dažnai sergama infekcinėmis ligomis, nes silpnas imuninis atsakas taip pat rodo galimą vitamino D trūkumą.
Poveikis bendrai savijautai
V. Šapoka skatina vyresnio amžiaus žmones būti sąmoningais ir atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus. Profesoriaus teigimu, išsprendus vitamino D deficito problemą, pastebimi pokyčiai miego kokybėje, kaulų būklėje, juntamas mažesnis nuovargis.
„Normuojamas laikas saulėje tikrai nėra kenksmingas, verta atidžiau pažvelgti ir į tai, ką valgome. Šviežias ungurys, laukinė lašiša, silkė turėtų reguliariai atsirasti maisto racione. Visgi su maistu pasiekti reikiamą vitamino D koncentraciją kraujyje yra sudėtinga, tada stiprinti atsargas jau reikia kitais būdais, pavyzdžiui, papildais ar preparatais, tik jau pasikonsultavus su savo gydytoju“, – pataria jis.
