Anot specialistų, COVID-19 susirgimai staiga ėmė augti dėl išplitusių užkrečiamesnių BA.4 ir BA.5 omikrono subvariantų arba potipių.
Pasakodamas plačiau apie tai, kuo išskirtiniai šie nauji potipiai, VU Gyvybės mokslų centro mokslininkas dr. Gytis Dudas pažymėjo, kad jie gana skiriasi vienas nuo kito. O tai reiškia, kad išauga rizika virusu užsikrėsti jau anksčiau persirgusiems ir paskiepytiems asmenims.
„Šiuo metu mes stebime keturis omikrono potipius, visi jie praktiškai pasižymi tuo pačiu bruožu, kad yra labiau antigeniškai pažengę. Tai jei, pavyzdžiui, žmogus yra persirgęs omikrono variantu BA.1 (pačiu pirmu omikrono variantu, apie kurį sužinojome), to žmogaus imuninė sistema išmoksta atpažinti BA.1 ir visi po to sekę variantai – tiek BA.2, tiek BA.4, tiek BA.5, tiek šiuo metu kiti susidomėjimą sukėlę BA.2 potipiai – pasižymi tuo, kad jie atrodo pakankamai skirtingai vieni nuo kito. Tai reiškia, kad didėja tikimybė užsikrėsti pakartotinai, jei prieš tai buvo sirgta kitomis atmainomis ir buvai pasiskiepijęs“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo jis.
Pakartotinis susirgimas gali būti ir sunkesnis?
Sutikęs, kad, galvojant apie susirgimų pakilimą rudenį, sunkių klinikinių atvejų procentaliai greičiausiai bus mažiau, užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas įspėjo, kad pakartotiniai susirgimai gali pridaryti ne mažiau bėdų.
„Mokslininkai aiškiai dalinasi duomenimis, kas jiems kelia nerimą. Vienas dalykas, matome, kad žmonės gali užsikrėsti net ne po vieną kartą per sezoną, per metus. Antras dalykas, virusas sugeba apeiti imuninę sistemą ir klaidinga manyti, kad jei žmogus jau buvo persirgęs ar pasiskiepijęs, sirgs tik lengvai. Deja, kai kuriais atvejais, jau yra duomenys, kad po pakartotinio užsikrėtimo žmonės serga sunkiau. Dar daugiau – vienas iš 20-ies patiria ilgąjį kovidą, lieka gan nemalonūs liekamieji reiškiniai, tarp jų – ir kai kuriems vaikams“, – portalui tv3.lt yra sakęs virusologas.
Pasiteiravus, ar dabar sirgti sunkiau galėtų tie, kurie nėra persirgę jokia atmaina arba tie, kurie net nejautė, kad serga, G. Dudas nesutiko, kad būtų galima ieškoti tokios sąsajos.
„Bet kas apskritai būtų naudinga, jei visuomenė turėtų prieigą prie serologinių testų – antikūnų testų, nukreiptų prieš viruso N baltymą. Šio baltymo nėra skiepuose ir jei žmogus per visą pandemiją nėra jautęs jokių simptomų, kurie būtų panašūs į COVID-19 infekciją, toks testas galėtų pasakyti žmogui, ar tikėtina, kad jis yra persirgęs kažkuriuo pandemijos laikotarpiu ir pagal tai keisti savo elgseną“, – pastebėjo mokslininkas.
Įsigalėjo omikron atmaina
Paklaustas, ar toliau atsirandantys omikrono potipiai, o ne nauja atmaina, galėtų reikšti tai, kad virusas taip smarkiai dar nemutavo, G. Dudas paaiškino, jog omikronas tiesiog įsigalėjo visame pasaulyje.
„Kas atsitiko, tai kad atsiradus omikronui būtent dėl tiek įgimto jo perdavimo pranašumo, tiek antigeninės pažangos, t. y. kiek skirtingai tas virusas atrodo mūsų imuninei sistemai, jei esame persirgę kitomis atmainomis, omikronas tiesiog įsigalėjo visame pasaulyje.
Ir šiuo metu, mūsų žiniomis, cirkuliuoja, išskyrus imunosupresuotus pacientus, vien omikrono atmaina. Tai reiškia, kad naujiems subtipams ar įvairiems variantams nėra daugiau iš ko atsirasti, tik iš egzistuojančios omikrono įvairovės. Taigi tuos potipius lygiai taip pat galėtume vadinti atskiromis atmainomis“, – aiškino jis.
Įvardijo rimtą ilgalaikę riziką
Taip pat mokslininkas teigė, kad faktas, jog virusas yra dar labiau užkrečiamas ir greičiau plinta, visgi nereiškia, kad taip galėtų būti atveriamas kelias susidaryti dar agresyvesnei atmainai.
„Šiuo metu plintančių omikrono subatmainų perdavimo pranašumas yra daugiau sąlygotas ne kažkokio įgimto efekto, kad virusas turi kažkokių bruožų, kurie jam leidžia plisti, bet būtent konteksto, kuriame jis plinta.
Jei virusas turi antigeninę pažangą, jis atrodo skirtingai nuo prieš tai cirkuliavusių atmainų bet kokio žmogaus imuninei sistemai, didėja tikimybė užsikrėsti pakartotinai, tai tas skirtumas gal atrodo techniškas, bet vis tiek sąlygoja, kad yra tam tikros ribos, kiek toks virusas gali plisti visuomenėje, kiek žalos pridaryti.
„Ką mes matėme tiek pirminių omikrono tipų cirkuliavimo metu, apsauga nuo užsikrėtimo yra ženkliai kritusi, tačiau apsauga pasiskiepijus apsauga nuo sunkios ligos eigos ar mirties išlieka pakankamai efektyvi.“
Ir šioje vietoje rizikingesniu veiksniu laikyčiau ne omikrono plitimą visuomenėje, bet apskritai, kad SARS-CoV-2 labai akivaizdžiai yra šeimininkams neišrankus virusas. Žinome apie imunosupresuotus asmenis, kurie serga chroniškai net atmainomis, kurios šiuo metu kitur išnykusios ir turime gyvūnų rezervuarus, kurie vėlgi yra labai rimta ilgalaikė rizika, kad atsiras kažkokios naujos atmainos“, – dėstė G. Dudas.
Tačiau jis pridūrė, kad kiekvieno viruso evoliucinė užduotis nėra sukelti sunkesnę ar lengvesnė ligos formą.
„Viską sąlygoja grynai perdavimo pranašumas. Jei pasirodys kažkoks kitas variantas, kuris gebės plisti efektyviau – ar dėl antigeninės pažangos, ar kad turės kitus bruožus, kurie tiesiog suteiks tą įgimtą pranašumą, jei toks variantas sukels lengvesnius simptomas, būtent toks variantas ir paplis. Jei tas variantas sukels sunkesnius simptomus, paplis jis“, – aiškino pašnekovas.
Ar tikslinga skiepytis 4 doze?
Nors dalis visuomenės grupių jau kviečiamos skiepytis ketvirtąja skiepo nuo koronaviruso doze, sulaukiama nemažai žmonių abejonių, ar to reikia ir net pasipriešinimo.
„Ką mes matėme tiek pirminių omikrono tipų cirkuliavimo metu, apsauga nuo užsikrėtimo yra ženkliai kritusi, tačiau pasiskiepijus apsauga nuo sunkios ligos eigos ar mirties išlieka pakankamai efektyvi.
Čia galima prisiminti ir skiepus nuo gripo, kur pačiomis idealiausiomis sąlygomis skiepų nuo gripo efektyvumas nesiekia 60 proc. apsaugant nuo užsikrėtimo, bet šios vakcinos naudojamos apsaugoti gyvybėms“, – pastebėjo jis.
Portalas tv3.lt primena, kad Europos Sąjungos sveikatos ir medicinos agentūros ką tik pateikė rekomendacijas, kad ketvirtąją arba antrą sustiprinamąją dozę kuo greičiau gautų visi, vyresni nei 60 metų asmenys.
S. Čaplinskas taip pat pažymėjo, kad šiandien nekyla abejonių, kad net ir nemodifikuoto skiepo sustiprinanti dozė yra reikalinga.
„O jei dar bus modifikuotas skiepas pagal pakitusius variantus, tai ji ne tik bus reikalinga, bet ir dar efektyvesnė. Ar visiems reikės? Visų pirma yra etiniai dalykai, kas buvo dar nuo pandemijos pradžios: jei vakcinų užtektų visoms žmonių grupėms visuose pasaulio kraštuose, tuomet nekiltų abejonės, kad visiems suaugusiems būtų rekomenduojama“, – sakė jis.
Pandemijos pabaiga atidedama?
Nors dar ką tik kalbėta apie išsikvėpusį virusą ir gyventa pandemijos pabaigos nuotaikomis, naujai kylantys COVID-19 atvejai nuteikia priešingai. Savo ruožtu G. Dudas pasiūlė visų pirma apsibrėžti, kas buvo turima omenyje sakant, kad virusas išsikvėps.
„Tai daugiau yra ne viruso išsikvėpimas, o daugiau susiję su masiniu visuomenės persirgimu. Kaip matėme ir, įsivaizduoju, labai didelė žmonių dalis patys savo kailiu tą patyrė, kad antriniai, tretiniai užsikrėtimai dažniausiai būna žymiai lengvesni. Tą ir stebime visame pasaulyje.
Jei pažiūrėtume į atvejų mirtingumą, didžiausias jis yra tose šalyse, kurios nesirgo taip masiškai pandemijos metu, tarkime, Azijoje. Lygiai tas pats, įsivaizduoju, kad vyksta ir Lietuvoje. Mes matome naujų atvejų augimą – čia reikėtų vėl pridurti, kad testavimas yra ribotas šiuo metu, tai tikrasis sergamumo mastas yra žymiai didesnis. Bet atitinkamai mes nematome kritinės situacijos ligoninėse, kas ir sąlygotų kažkokius ribojimus“, – kalbėjo jis.
Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad nors kasdien nuo viruso miršta vienetai žmonių, kas pandemijos kontekste atrodo maži skaičiai, bet reikia prisiminti, kad sudėtingiausi gripo sezonai nusinešdavo iki 30 gyvybių per visą sezoną.
„Tai jei mes kasdien prarandame po vieną du žmones, reiškia, kad per mėnesį patiriame viso gripo sezono naštą. Tai jei mes kaip visuomenė nusprendėme , kad gripas yra rimta liga, į kurią reikia reaguoti, tai SARS-CoV-2 atžvilgiu tai galioja dar labiau. Tai reikėtų nebūtinai pradėti galvoti apie lengvus ribojimus, bet priminti žmonėms, kad egzistuoja tokia liga ir pristatyti kažkokias rekomendacijas ir tą padaryti galbūt kiek įtaigiau“, – pastebėjo jis.
Žinom jau informavot , tas pats per tą patį.
Karas ir virusas.
Jokių planų kaip gyvensim žiemą , kokia bus pagalba pažeidžiamiems ir pensijinio amžiaus gyventojams.
Apie tai nieko.
Tik katas ir virusas ir rūpinimasis pabėgėliais.
Tik ne lietuviais.
