Štai Prancūzijos sveikatos ministrės Brigitte Bourguignon neseniai pareiškė, jog prašo gyventojų ne tik viešajame transporte, bet ir darbe bei parduotuvėse vėl dėvėti kaukes. Tai reikalinga dėl naujos koronaviruso bangos, kurią sukėlė viruso atmainos. Tiesa, tai nurodyta kaip „pilietinė pareiga“, o ne prievolė. Taip pat ir kitos šalys prabyla apie grįžimą prie kaukių patalpose dėvėjimo.
VU Gyvybės mokslų centro imunologės Aurelijos Žvirblienės manymu, kol tiek daug renginių vasarą vyksta lauke, turime daug saulės, galvoti apie kaukių dėvėjimą jau dabar būtų perteklinė priemonė.
„Gal rudenį ir bus grįžta prie to klausimo, ypač kalbant apie jų dėvėjimą uždarose patalpose. Apskritai žmonės turėtų truputį pailsėti nuo ribojimų, kol dar nematoma išties blogėjanti situacija. Nes jei ji blogės, pildysis ligoninės, neišvengiamai kažkokius sprendimus reikės priimti.
Bet vien infekcijos atvejų daugėjimas nėra kažkoks ypatingai grėsmingas rodiklis. Jei žmonės serga lengvai, pačiaudi, tai tuo metu jie turėtų pabūti namie ir tiek“, – pastebėjo ji.
Dėvėti ten, kur išties būtina
Užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas savo ruožtu pabrėžė, kad kalbant apie bet kokį pandeminį ribojimą labai svarbu, kad žmogui būtų išaiškinta, kam to reikia.
„Viskas susiveda į tą patį, kad žmogui būtų aišku, kur ir kada koks yra pavojus ir kaip jis jį gali sumažinti sau ir aplinkiniams. Jau anksčiau buvo kalbama, koks buvo absurdas, kad pliaže buvo reikalaujama gulėti su kaukėmis.
Bet atitinkamai akivaizdu, kad grįžus rudenį, ko gero, bus išmintinga uždarose erdvėse, ypač kur praeina daug žmonių, neaišku, kokia ventiliacija, kaukės, ko gero, grįš. Bet lygiai taip pat būtų gerai, kad kaukės grįžtų ne kaip tokios, bet kartu ir vėdinimo užtikrinimas, oro valymo ir dezinfekcijos kontrolė“, – pastebėjo jis.
Įvardijo ribą, kada jau galėtų grįžti privalomos kaukės
Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, aktyvių susirgimų COVID-19 liga Lietuvoje duomenų analizės pradininkas ir vykdytojas prof. Juozas Augutis priminė, kad kaukės kaip lengviausia ir labai didelių organizacinių problemų nesukelianti priemonė.
„Greičiausiai atėjus laikui jos bus įvestas. Tiesa, rekomendacijos jos dar yra likusios – kelionėse, susibūrimuose, tai tos rekomendacijos gali būti praplėstos iki pilno dėvėjimo, pereita į aukštesnio lygio reikalavimą“, – komentavo jis.
Paklaustas, ar gali taip nutikti, kad apie grįžtančias privalomas kaukes reikės galvoti dar vasarai nesibaigus, profesorius įvardijo konkrečią ribą, kuri turėtų kelti nerimą.
„Jei septynių dienų atvejų vidurkis pasiektų 500 ar viršytų ir turėtume kilimo tendenciją, jei manęs kažkas klaustų, tikrai agituočiau, kad reikia pradėti ypač susibūrimo vietose, uždarose patalpose vykstančiuose renginiuose, viešajame transporte grįžti prie kaukių dėvėjimo ir tokių būdu apsaugoti save ir kitus.
Kad jos yra pakankamai veiksmingos, turbūt niekas neabejoja. Tai tokia lengviausia priemonė. Ir jei situacija keisis į blogąją pusę, atitinkamai reikėtų didinti reikalavimus ir net ne rekomendacijas nustatyti. Panašiai kokiu keliu buvo nuimti apribojimai, taip panašiai jie ir turėtų būti įvesti“, – kalbėjo J. Augutis.
Nėra argumentų galimiems griežtiems ribojimams
Kalbėdamas apie kitus galimus ribojimus, kurių galėtų prireikti augant susirgimams, profesorius teigė, kad dar kol kas sunku numatyti, kokia bus situacija.
„Dėl judėjimo ar mokyklų renginių apribojimų, sunku pasakyti, ar to reikės, priklausys nuo konkrečių atvejų, ligoninių apkrovimo. Bet jau turime patirtį, kaip mokyklose valdyti situaciją, testavimo sistemą ir panašiai, yra atidirbtos priemonės, jos nebe tiek gąsdins ir visuomenę. Suprantama, apribojimai nėra malonu, bet gal jų daugiau ir nereikės. Tad dabar yra daugiau argumentų, kad tą bangą galėtume pereiti lengviau, nei buvusios“, – kalbėjo VDU rektorius.
Nors specialistai jau mato didėjančius užsikrėtimų skaičius Lietuvoje, profesorius teigia, kad to dar neišeitų laikyti banga.
„Jei pasižiūrėtume į kai kurias labiau kaimynines šalis – Vokietiją ir pietines valstybes – Prancūziją, Italiją, kur dažniausiai prasideda atvejų kilimas, galima konstatuoti, kad jos jau turi pakankamai anksti prasidėjusią bangą. Tai kelia nerimą, bet Lietuvai konkrečiai dabartinis atvejų vidurkis, siekiantis 300, yra didelis, bet tai nėra nei juoda zona, net ne raudona, nes tam vidurkis turėtų būti 500 ir atitinkamai atliktų testų procentas turėtų būti didesnis. Bet kad yra didėjimo tendencija, nerimą kelia“, – aiškino jis.
SAM ragina laikytis bendrųjų rekomendacijų
Tai, kad papildomų priemonių šiuo metu imtis neplanuojama, patvirtino ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Nors situacija yra stabili, koronavirusas toliau cirkuliuoja visuomenėje, todėl gyventojai raginami laikytis bendrųjų rekomendacijų“, – nurodė SAM atstovas Julijanas Gališanskis.
Pažymima, kad jau dabar ruošiamasi scenarijams, rudeniui, jei situacija pablogėtų, o gyventojams rekomenduoja nedelsti ir pasiskiepyti, jei to dar nepadarė.
„Jaučiamės pasirengę ir išmokę pandemijos pamokas. Nors situaciją vertiname ramiau, turime žinoti, kad COVID-19 liga niekur nedingo. Jau rudenį situacija gali kiek pablogėti, nes šio sezono metu kyla papildoma grėsmė susirgti COVID-19 liga ir gripu vienu metu, dėl ko susirgimai, tikėtina, bus sunkesni. Dėl to jau dabar raginame gyventojus ir viešąsias įstaigas tam būti pasirengus. Kas dar nepasiskiepijo, dabar tam tinkamas laikas“, – pabrėžė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Pasak ministro, rengiantis 2022 m. rudenį kilsiančiai tikėtinai naujajai viruso bangai, planuojama atnaujinti rizikos grupių vakcinacijos programas ir pajėgumus. Visos sezoninės imunoprofilaktikos sistemos sustiprinimas, telkiant dėmesį į artimą nuolatinį kontaktą su rizikos grupėmis, informacijos sklaidą ir motyvacijos priemones, yra prioritetinė veikimo kryptis, siekiant valdyti COVID-19 pandemiją ir kitas užkrečiamąsias ligas ateityje.
Tikėtina, kad nuo rudens, atsižvelgiant į Lietuvos infektologų draugijos rekomendacijas bus siekiama, kad gripo, pneumokokinės infekcijos ir COVID-19 vakcinacija būtų vykdoma tuo pačiu metu.
Reikia ivesti priverstini dujokaukiu devejima. Kitaip šakes!
