Specialistai konstatuoja, kad nauja atvejų banga neišvengiamai ateis, o jos pirmi ženklai matomi jau dabar.
„Užsikrėtimų bangą tikrai turėsime, nes atvejai jau dabar auga – skirtingose Europoje šalyse per savaitę stebimas nuo keliolikos iki net keliasdešimties procentų augimas. Ir taip yra ne tik Europoje, augimas fiksuojamas daugelyje šalių“, – portalui tv3.lt sakė VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė.
Kaip aiškino ji, taip yra dėl to, kad keičiasi paties viruso subvariantų dominavimas – pradeda daugėti užkrečiamesnių omikrono subvariantų BA.4, BA.5 atvejų, todėl skaičiai ir auga.
„Taigi nebūtinai reikia sulaukti rudens, kad ta banga pakiltų, ji turbūt pakils anksčiau. Bet kas yra svarbu – daugėjant užsikrėtimų nėra registruojamas didesnis mirčių skaičius. Ir tai visgi rodytų, kad naujieji omikrono subvariantai nėra labiau pavojingi. Todėl ši banga, tikėtina, atrodys kitaip nei buvo 2021 m. pabaigoje, kai skaičiai pradėjo augti ir rudenį, žiemą turėjome užpildytas ligonines. To greičiausiai nereikia tikėtis“, – komentavo mokslininkė.
Atvejų augimo nauja banga dar nelaikytų
Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis antrino jai teigdamas, kad kitose Europos šalyse jau stebimas ryškus atvejų šuolis. Tiesa, Lietuvoje atvejų pakilimo laikyti nauja banga dar neišeitų.
„Jei pasižiūrėtume į kai kurias labiau kaimynines šalis – Vokietiją ir pietines valstybes – Prancūziją, Italiją, kur dažniausiai prasideda atvejų kilimas, galima konstatuoti, kad jos jau turi pakankamai anksti prasidėjusią bangą. Tai kelia nerimą, bet Lietuvai konkrečiai dabartinis atvejų vidurkis, siekiantis 300, yra didelis, bet tai nėra nei juoda zona, net ne raudona, nes tam vidurkis turėtų būti 500 ir atitinkamai atliktų testų procentas turėtų būti didesnis. Bet kad yra didėjimo tendencija, nerimą kelia“, – komentavo jis.
Kita vertus, hospitalizuotų žmonių skaičiai šiuo metu tikrai nėra dideli, nesiekia 100, kai per praėjusių bangų pikus buvo arti 2 tūkst. pacientų, priminė profesorius.
„Taigi tikrai nėra jokios argumentacijos teigti, kad situacija yra labai bloga, kad turėtume imtis kažkokių priemonių. Juo labiau dabar turime geresnę situaciją, imuninę sistemą visuomenės mastu turime daug stipresnę, nei kad prieš praėjusias bangas – čia pasitarnavo ir skiepai, ir didžiulis skaičius persirgusių žmonių. Tai leidžia tikėtis, kad situacija bus lengvesnė“, – sakė profesorius.
Pasak J. Augučio, vasara dar tik įsibėgėja, o, kaip rodo praeitų metų patirtis, liepą, rugpjūtį būdavo mažiausi susirgimų skaičiai. „Tačiau jau rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje ta banga būna prasidėjusi, tad, tikėtina, kad taip bus ir šį rudenį.
Kiek turėsime atvejų, sunku pasakyti, tai priklausys nuo mutacijų. Pačių atvejų galime turėti nemažai, tačiau tikimės, kad labai staigiai neatsiras omikrono porūšių ar net naujų viruso mutacijų, kurios būtų labai agresyvios. Gal kažkokių apribojimų ir teks imtis, bet kad tai privestų iki kažkokių karantino ar didelių keliavimo apribojimų, kol kas tokių ženklų nesimato“, – kalbėjo VDU rektorius.
Tai, kad papildomų priemonių šiuo metu imtis neplanuojama, patvirtino ir Sveikatos apsaugos ministerija. „Nors situacija yra stabili, koronavirusas toliau cirkuliuoja visuomenėje, todėl gyventojai raginami laikytis bendrųjų rekomendacijų“, – nurodė SAM atstovas Julijanas Gališanskis.
Vertinti testavimo apimtis sudėtinga
Štai duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius tvirtino, kad, vertinant pandemijos pagreitį ir testų skaičių, kai teigiamų tyrimų yra apie 30 proc., leidžia teigti, kad epidemija visiškai nekontroliuojama.
Visgi J. Augutis nebuvo linkęs sutikti su tokiais pastebėjimais, mat lyginti ankstesnius duomenis su dabartiniais nėra korektiška.
„Tie anksčiau numatyti slenksčiai buvo statistiškai parinkti, pavyzdžiui, jei imtume atsitiktinai 1000 žmonių ir tarp jų pasirodytų 25–30 proc. teigiamų testų, tai būtų didelis rodiklis. Dabar tyrimo atlikti ateina žmonės, pajautę kažkokius simptomus, nes dabar ir keliaujant nereikia testų, o jie anksčiau statistiką kiek „atskiesdavo“.
Taigi nors procentas yra didelis, bet ir tyrimų skaičius nėra toks aukštas – 600–700, nesiekia 1000. Tad remtis tuo ir sakyti, kad situacija labai pavojinga, tikrai negalima. Turėtų būti daug didesni besitiriančiųjų skaičiai, kad būtų galima kažką statistiškai pasakyti“, – pastebėjo profesorius.
Pagrindinis signalas – pilnėjančios ligoninės
A. Žvirblienė taip pat pabrėžė, kad visiškai negalima lyginti dabar matomų skaičių su tuo, kas buvo pernai vasarą, nes diagnostikos modelis yra pasikeitęs – išsitirti šiuo metu ateina tik simptominiai asmenys, nebėra mobiliųjų punktų.
„Dabar žmonės profilaktiškai, ypač jei nejaučia jokių simptomų, neina tirtis. Taip pat, tikėtina, kad dauguma pajutę kokius nors simptomus gali pasidaryti greituosius testus, tačiau net jei atsakymas teigiamas, jis nebūna niekur registruojamas, tad į bendrą statistiką nepatenka.
„Užsikrėtimų bangą tikrai turėsime, nes atvejai jau dabar auga – skirtingose Europoje šalyse per savaitę stebimas nuo keliolikos iki net keliasdešimties procentų augimas. Ir taip yra ne tik Europoje, augimas fiksuojamas daugelyje šalių.“
Taigi situacija tikrai kitokia, nei buvo pernai. Ir nors tikrųjų skaičių nežinome, bet augimą matome net ir iš tų riboto testavimo apimčių. Tikėtina, kad tikri skaičiai yra gerokai didesni. Bet jei tai būtų sunkūs atvejai, jie galų gale vis tiek didintų statistiką ligoninėse, o to mes nematome. Taip pat ir mirčių skaičiaus didėjimo nėra, todėl tai vis dėlto yra gera žinia. Užsikrėtimų gausa – nieko tokio, jei nėra užkemšamos ligoninės“, – sakė A. Žvirblienė.
Ji pažymėjo, kad statistiką bet kuriuo atveju būtų pravartu žinoti, bet toks masinis testavimas, kokį turėjome prieš tai, valstybei labai brangiai kainuoja. „Tuo metu tai buvo būtina, nes ir imunizacijos laipsnis nebuvo didelis. Dabar situacija visiškai kitokia, sunkių atvejų nedaugėja, taigi naudos ir kainos santykis nusveria į tai, kad tokių priemonių nereikia“, – paaiškino mokslininkė.
Virusas dar nepasiėmė savo duoklės
Paklaustas, ar reikia baimintis ateinančios naujos bangos ir tikėtis praėjusių metų scenarijaus, užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas teigė, kad naivu būtų tikėtis sulaukti įprasto, priešpandeminiam laikotarpiui būdingo rudens.
„Akivaizdu, kad šis virusas, vaizdžiai kalbant, dar nepasiėmė savo duoklės ir netapo eiliniu koronavirusu kaip kiti šios šeimos 4 virusai. Jis dar ieško savo nišos, kad kuo plačiau plistų, mutuoja ir aišku, kad neišvengsime sunkių ligos atvejų, taip pat – ir patekimo į intensyviosios terapijos skyrius ir mirčių.
Tai aiškiai paliudija ir faktas, kad kuo toliau, tuo daugiau žinoma apie naujuosius omikrono variantus, kad jie sugeba apeiti imuninę sistemą, net turi rezistentiškumą virusinei terapijai, jau nekalbant apie tai, kad efektyviau pažeidžia plaučius. Ir matome, kad tose geografinėse teritorijose, kur yra žiema, pavyzdžiui, Australijoje, labai auga naujų užsikrėtimų ir mirčių banga. Tai naivu būtų tikėtis, kad mes to išvengsime atėjus šaltajam metų periodui“, – akcentavo profesorius.
Virusas geba apeiti imuninę sistemą
Vis tik S. Čaplinskas sutiko, kad tokios didelės sveikatos sistemos apgulties gali pavykti išvengti.
„Sunkių klinikinių atvejų procentaliai bus mažiau. Bet vis tik mokslininkai aiškiai dalinasi duomenimis, kas jiems kelia nerimą. Vienas dalykas, matome, kad žmonės gali užsikrėsti net ne po vieną kartą per sezoną, per metus.
Antras dalykas, virusas sugeba apeiti imuninę sistemą ir klaidinga manyti, kad jei žmogus jau buvo persirgęs ar pasiskiepijęs, sirgs tik lengvai. Deja, kai kuriais atvejais, jau yra duomenys, kad po pakartotinio užsikrėtimo žmonės serga sunkiau. Dar daugiau – vienas iš 20-ies patiria ilgąjį kovidą, lieka gan nemalonūs liekamieji reiškiniai, tarp jų – ir kai kuriems vaikams“, – priminė virusologas.
Laikas išmokti klaidas
S. Čaplinskas kartu atkreipė dėmesį, kad, kita vertus, visą tai žinant reikėtų ne isteriją žmonėms varyti ir gąsdinti, o paaiškinti, kaip reikia pasiruošti naujam sezonui. „O kol kas toks įspūdis, kad bus praleista vasara džiaugiantis atostogomis, kas logiška ir suprantama, bet kas bus rudenį?“ – svarstė jis.
Profesorius pažymėjo, kad dabar yra tas laikas, kai reikia analizuoti, kas buvo padaryta gerai ir kur galbūt buvo klaidos.
„Šia prasme jau seniai, nuo pandemijos pradžios buvo aišku, kad uždaryti šalis ir taip ilgai jas laikyti uždarytas buvo neracionalu. Ir dabar aiškiai matome, kad tos šalys, kurios sugebėjo kiek kitaip organizuoti atsaką į pandemiją, jos patyrė daug mažiau mirčių. Jau nekalbant apie psichologines traumas žmonėms, ypač vaikams, nekalbant apie apsunkintą ekonominę situaciją ir panašiai.
„Sunkių klinikinių atvejų procentaliai bus mažiau. Bet vis tik mokslininkai aiškiai dalinasi duomenimis, kas jiems kelia nerimą. Vienas dalykas, matome, kad žmonės gali užsikrėsti net ne po vieną kartą per sezoną, per metus.“
Tai viską įvertinus nereikėtų varyti žmonėms isterijos, bet aiškinti, ypač atskiroms tikslinėms grupės – ar tai būtų pagal sveikatos būklę, gretutines ligas, ar pagal profesijas ir panašiai, kaip reiktų galbūt keisti savo elgseną – tiek asmeninę, tiek bendravimo su kitais žmonėmis. Ar tai būtų darbo kolektyvas, ar sveikatos priežiūros įstaiga, kad vis tik būtų kuo mažesnės galimybės virusui plisti“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Jis pabrėžė, kad kovido valdymas iš esmės priklauso nuo žmonių elgsenos – kaip suprantame, kodėl vienaip ar kitaip elgiamės.
„Ir nereikia visko suvesti į kokius antivakserius, kad žmonės nenori skiepytis. Jei žmogui kažkas neaišku, tai jis nepriima sprendimo. Jei jam neaišku, kam dėvėti kaukę, tai to jis ir nedarys, ir nesiskiepys, jei kils abejonės, neplaus rankų, eis su simptomais į darbą ar mokyklą leis vaiką ir panašiai. Jei nebus atsakomybės ir suvokimo, tokios komunikacijos, niekas nesikeis. To nebuvo nuo pandemijos pradžios ir nėra iki dabar. Nepanašu, kad ir atsirastų, nematau, kas galėtų tą daryti“, – konstatavo jis.
Plačiu apie į Lietuvą atsiritančią naują koronaviruso bangą kviečiame vaizdo siužete:
Rūpestis numeris vienas – vėdinimo sistemos
Kalbėdamas apie pasiruošimą rudeniui pašnekovas itin akcentavo vėdinimo sistemų, kas itin aktualu ir sveikatos priežiūros įstaigose, ir ypač ugdymo įstaigose.
„Dabar, panašu, kad yra praleidžiamas tas laikas, kai reikėtų labai susirūpinti vėdinimo sistemų renovacija – jas sutvarkyti, kai kur gal išvalyti, įdėti hepafiltrus, kur įmanoma, diegti UV spinduliais ar plazma atliekamą oro dezinfekciją.
Juo labiau kad aišku, jog šis virusas plinta oru, net ir ilgos distancijos oru. Taip pat nauji Edinburgo mokslininkų tyrimų duomenys rodo, kad tuose karštuose taškuose, kur virusas ypač plinta, ten, kur žmonės yra pavėjui, užsikrėtimo atvejų statistiškai yra daugiau. Kitu periodu keičiantis vėjo krypčiai, pastebėta, kad toje vietoje vėl būna daugiau užsikrėtimų“, – pastebėjo virusologas.
Jo teigimu, tai tik dar vienas argumentas, jog ugdymo įstaigose – vaikų darželiuose, mokyklose, universitetuose, prekybos centruose ir kitur ventiliacija turėtų būti rūpestis numeris vienas.
„Tai yra ateitis ir kas pirmas tai supras, turėsime mažiau ne tik kovido, bet ir kitų oro lašeliniu būdu plintančių ligų“, – sakė profesorius.
Keliaujant didelių rizikų neįžvelgė
Nors Europos Parlamentas pritarė dar metams pratęsti skaitmeninio COVID sertifikato galiojimą ir kai kam kelia nerimą vėl augantys atvejų skaičiai, A. Žvirblienė tikina, kad epidemiologinė situacija, kalbant apie keliones į užsienį, šią vasarą jau yra palankesnė.
„Manau, kad galima jaustis laisviau nei pernai vasarą. Ir juo labiau jei žmogus yra pasiskiepijęs tris kartus ir dar persirgęs, tai nematau ypatingų rizikų dėl kovido, kad žmogus turėtų susilaikyti nuo kelionių.
Kitas dalykas, dabar girdime apie beždžionių raupus. Nors atvejų Lietuvoje nefiksuota, bet tikimybė įsivežti šią infekciją tikrai yra. Tai jei žmonės prisibijo, dar susilaikyti galima nuo kelionių. Kita vertus, tiek laiko riboję save žmonės jau nori keliauti, tad kažkokių ypatingų grėsmių bent kalbant apie kovidą šią vasarą nėra“, – teigė imunologė.
