Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiamos sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos tikslas – sveikatos paslaugas teikti žymiai didesnėmis ambulatorinės ir mažesnėmis stacionarinės pagalbos apimtimis. Tokiu atveju dalies paslaugų gyventojams gali tekti vykti į toliau nuo namų esančius regioninius centrus.
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė pripažino, kad pacientų pavėžėjimo klausimas reformos kontekste yra itin aktualus. Tiesa, ne mažiau jis svarbus ir dėl to, kad dabar neretai tokias taksi paslaugas vien transportuojant pacientus atlieka „greitukės“.
„Pertvarkant iš stacionarinių paslaugų į ambulatorines gali atsirasti savivaldybėms iššūkių dėl šių klausimų. Todėl subūrėme tarpinstitucinę darbo grupę, joje labai aktyviai ir daug dirbo tiek Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, tiek Vidaus reikalų, Finansų ministerijos, savivaldybių asociacija.
Surinkome labai daug informacijos, kokia yra ir tarptautinė patirtis ir dabartinė Lietuvos situacija. <...> Pasirinkome strategiją negriauti to, kas jau yra pasiekta savivaldybėse, kai kuriose yra visai nebloga padėtis“, – neseniai kalbėjo ji Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.
Kam priklausytų pavėžėjimo paslauga?
Detaliau planuojamus pokyčius pristačiusi sveikatos apsaugos ministro patarėja Kristina Auruškevičienė pabrėžė, kad pagrindinis tikslas dabar yra sukurti vieningą sistemą, kuri visų pirma būtų aiški pacientui.
Pažymima, kad pavėžėjimo modelis bus taikomas tiems pacientams, kuriems nereikalinga skubi pagalba. Kaip aiškino ministerijos atstovė, tai visų pirma tokie pacientai, kuriems būtų reikalingos specializuotos sveikatos priežiūros paslaugos ir kurie negali naudotis individualiu ir viešuoju transportu – tiek nuvykimui į sveikatos priežiūros įstaigą, tiek grįžimui į namus.
„Būtent kai dėl sveikatos būklės nėra galima to daryti su viešuoju ar individualiu transportu. Antra tikslinė paslaugų gavėjų grupė – pacientai vėlgi dėl antrinio lygio specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų ir kurie negali naudotis individualiu transportu ir nėra tuo metu viešojo transporto, pavyzdžiui, nakties metu nuvykti į įstaigą ir grįžti iš jos.
Trečia grupė – tai būtų tėvai, globėjai, antru punktu yra pažymėta, kai pacientas yra vaikas. Ketvirtoji grupė būtų pacientai, kuriems būtų reikalingos tos pačios paslaugos ir kurie dėl savo ekonominės socialinės padėties negali naudotis individualiu ar viešuoju transportu“, – vardijo ministro patarėja.
Kokioms paslaugoms taikytų?
Kalbėdama apie paslaugas, kai būtų taikomas pavėžėjimas, K. Auruškevičienė nurodė, kad tai būtų planinis ambulatorinis vizitas pas gydytoją specialistą, prioritetą skiriant, kai vykstama į kitą savivaldybę. Taip pat – dienos chirurgijos, planinės reabilitacijos paslaugos, įskaitant medicininės vaikų raidos sutrikimų reabilitacijos paslaugas, hemodializės paslaugos.
„Ir ypač ši grupė yra svarbi, tikrai yra daug šių paslaugų dėl to jau suteikiama. Kaip rodo ir kitų šalių praktika, apie 30 proc. tokių asmenų reikia specializuoto transporto, apie 40 proc. – nespecializuoto, tik 30 proc. keliauja patys“, – komentavo SAM atstovė.
Penktoji jos įvardyta grupė – tai pacientų pervežimai ir vienos sveikatos priežiūros įstaigos į kitą tolesniam gydymui ar tam tikroms procedūroms atlikti.
„Pagal kitų šalių praktiką matoma, kad apie pusė pacientų ir naudojasi pavėžėjimo paslaugomis dėl specializuotų ambulatorinių ir dienos paslaugų. Apie 35 proc. visų klientų sudaro važiavimai į dializės procedūras ir apie 20 proc. pavėžėjimų sudaro pervežimai iš vienos asmens sveikatos priežiūros įstaigos į kitą“, – nurodė K. Auruškevičienė.
Ji pridūrė, kad didžioji dalis šios paslaugos naudotojų yra vyresni nei 65 m. amžiaus gyventojai.
Būtinos sąlygos pacientui
Taip pat pažymima, kad norint pasinaudoti tokia paslauga ne mažiau svarbu pacientui bus atitikti tam tikras sąlygas. Pirmiausia tai būtų turimas siuntimas atitinkamoms paslaugoms arba gydytojo išduota pažyma apie jam taikomą gydymą ar tam tikras procedūras.
„Taip pat turėtų būti patvirtinta registracija pas konkretų gydytoją specialistą ar gydymui. Tam planuojame, kad pirminiam vizitui galėtume panaudoti išankstinę pacientų registracijos sistemą. Pakartotiniam vizitui – žiūrėti sąsajas su asmens sveikatos priežiūros įstaigų informacinėmis sistemomis“, – aiškino ji.
SAM patarėja pažymėjo, kad šitos paslaugos būtų teikiamos tik dėl privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšomis apmokamų paslaugų. „Taigi dėl viešų paslaugų ir neapimtų privačių tiekėjų, kurie teikia tik privačias paslaugas, neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)“, – sakė K. Auruškevičienė.
Sukonkretindama tai, kokios galėtų būti indikacijos, kada žmogus negali naudotis viešu ar individualiu transportu, ji nurodė, kad tai būtų situacijos, kai asmuo negali vaikščioti be kitų pagalbos.
„Kai juda tik neįgaliojo vežimėlio pagalba, turi psichikos, regos ir kitų sveikatos būklės sutrikimų, dėl ko negali naudotis, patiria šalutinį poveikį dėl gydymo, dėl sveikatos būklės reikalingi specialieji įrenginiai, pavyzdžiui, deguonis ar gulimoji padėtis, taip pat – jei pacientui atliekamos tam tikros procedūros, po kurių jis negali naudotis individualiu ar viešuoju transportu“, – dėstė patarėja.
Pasitarnaus „karštasis“ numeris 1808
Šiuo metu planuojama mišrios pacientų transportavimo sistemos vizija – savivaldybių ir valstybės lygių sistema. Kalbėdama apie tai, kokios turimos valstybės galimybės užtikrinti transportą pavėžėjimams, K. Auruškevičienė teigė, kad analizės duomenimis, turimos tiek savivaldybės, tiek valstybės transporto priemonės.
„Iš valstybės šaltinių galiu paminėti, kad turime A tipo greitosios medicinos pagalbos automobilių, taip pat savivaldybės turi nemažą kiekį automobilių, kuriuos naudoja šiuo metu naudoja pavėžėjimams“, – komentavo ji.
Pacientų, kuriems nereikalinga skubi pagalba, pavėžėjimo sistemą planuojama kurti per dabar turimą informacinę sistemą 1808, išplečiant ją reikalingais funkcionalumais.
Anot jos, nors jau dabar yra apmokytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tiek savivaldybių specialistų, kurie jau šiuo metu šias paslaugas teikia, yra elektroniniai gydytojų siuntimai, veikia išankstinė pacientų registracijos sistema, kuri vis tobulinama, bėdų išlieka.
„Savivaldybių apklausos parodė, kad didžiausios problemos – darbo organizavimas po darbo valandų, kadangi daug kelionių sudaro kelionės į didžiuosius miestus. „Sudėtinga patenkinti poreikį, kai vienu metu reikalinga kelionė į kelis miestus, taip pat kai važiuoja keli pacientai ir jiems vizitai būna skirtingu metu, pacientai labai išvargsta, nes turi vienas kito laukti. <...>
Todėl svarbus šių paslaugų suteikimo savalaikiškumas, mat vizitai dažniausiai yra tam tikru konkrečiu metu ir būtina užtikrinti, kad žmogui nereikėtų laukti pusę paros ar dar kažkiek laiko“, – atkreipė dėmesį ji.
Taip pat dar trūksta specialaus transporto, daugiau apmokytų žmonių, esama problemų dėl neįgaliųjų pavėžėjimo.
Pilotinis projektas – Kauno ir Panevėžio apskrityse
Anot K. Auruškevičienės, nauja diegiama sistema galėtų būti finansuojama iš 3 šaltinių.
„Papildomai reikėtų tik valstybės biudžeto lėšų nacionalinio lygmens šių paslaugų teikimui. Iš PSDF būtų naudojamos lėšos specializuotai pavėžėjimo sistemai, kada reikalingos specialios transporto priemonės ir medikai. Savivaldybių lygmens sistema galėtų toliau būti finansuojama iš savivaldybių lėšų“, – komentavo ministro patarėja.
Ji tikino, kad išlaidos savivaldybėms neturėtų drastiškai augti, bet kiek lėšų konkrečiai pareikalaus reforma, tikimasi įvardyti įgyvendinus pilotinį projektą. Jis planuojamas viename ar dviejuose rajonuose, kuris veiktų mažiausiai pusmetį.
„Planuojame iki 2024 m. pabandyti įsivertinti šių paslaugų teikimo srautus, kad būtų galima aiškiai numatyti, kiek reikės lėšų. <...> Šiandien svarstoma apie Kauno ir Panevėžio regionus, tarpinius regionus – vieną mažesnį, kitą pakankamai didelį“, – nurodė K. Auruškevičienė.
Modelis dar tik bus, o skyriai uždaromi dabar
Reaguodami į pristatytą modelį Seimo nariai patikino, kad pavėžėjimo klausimas – vienas dažniausių, kurį kalbant apie reformą kelia ir patys gyventojai. Konservatorė Jurgita Sejonienė tuo metu atkreipė dėmesį, kad kai kurių paslaugų regionuose mažėja jau dabar, tačiau modelis bus pradėtas bandyti tik 2024 m.
„Kai kurių paslaugų savivaldybėse neliks jau šiais metais, pavyzdžiui, akušerijos paslaugų, tai, matyt, pavėžėjimo paslaugų poreikis augs jau šiais metais. Tai kaip suderinti jau dabar augantį poreikį?“ – teiravosi ji.
Savo ruožtu viceministrė D. Jankauskienė tikino, kad tie skyriai, kurie užsidaro, ten tų gimdymų ir taip buvo labai nedaug. „Tai nesudarys kažkokio bumo ir pervežimų poreikio. Manoma, kad tai su greitąja pagalba bus galima tai išspręsti“, – komentavo ji.
Sunkumai dėl registracijos internetu
Taip pat keltas klausimas, kaip bus dėl internetinės pacientų registracijos.
„Žmonės skundžiasi, kad didelė dalis žmonių yra, kuriems sudėtinga naudotis, kurie neturi internetinės bankininkystės. Tai vaikus tėvai gali užregistruoti tai ar nebūtų svarstytina, kad įstatyminiai, gal ir notaro patvirtinti atstovai galėtų tuos vyresnio amžiaus žmones registruoti, nes prisiskambinti į gydymo įstaigą telefonu tikrai sudėtinga“, – kalbėjo J. Sejonienė.
SAM atstovė patikino, kad IPR dabar yra skiriamas labai didelis dėmesys. „Yra daromas spaudimas gydymo įstaigoms vykdyti internetinę registraciją visų, nes buvo tik pusė prisiregistravę ir sutartis sudarę ir dabar iki metų pabaigos esame užsibrėžę, kad visos įstaigos prisijungtų prie sistemos ir deklaruotų išankstinius laikus. <...>
Taip, tik 46 proc. žmonių virš 65 m. amžiaus naudojasi internetu ir ta registracija vaikams tėvų, bet mes numatome ir call centrus, ir laba stipriai padidinimą šių registracijų, kai kurios gydymo įstaigos pačios įgyvendina tai“, – komentavo D. Jankauskienė.
Ji pridūrė, kad dabar situacija tokia, kad žmonės rajonuose kovoja dėl kažkokios unikalios operacijos, kur keli unikalūs chirurgai pas juos daro.
„Pavyzdžiui, klubo sąnario transplantacija, peties sąnario revizija ar dar kažką. Bet kad dienos chirurgijos paslaugų išvažiuoja daugiau nei pusė gyventojų į centrus ir užkiša juos šiomis paprastomis paslaugomis, kur galėtų 80 proc. pasidaryti pas save. Bet į šitai niekas nežiūri, tai mes ir norime visą tai apversti, kad didžiąją dalį paslaugų apsidaryti dienos centre, dienos chirurgijoje“, – reformos tikslus akcentavo ji.
