Parlamentas po pateikimo pritarė pamatus sveikatos tinklo pertvarkai klojančioms įstatymų pataisoms. Iš 126 balsavusiųjų 71 buvo „už“, prieš 35, susilaikė 20. Toliau svarstymas persikels į komitetą.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuojama reforma numato dalies paslaugų koncentravimą daugiaprofilinėse ligoninėse siekiant geresnės paslaugų kokybės ir vystyti skubiosios pagalbos teikimo tvarką.
Pažymima, kad pagrindinis reformos principas yra sveikatos priežiūros paslaugas teikti žymiai didesnėmis ambulatorinės ir žymiai mažesnėmis stacionarinės pagalbos apimtimis.
„Tikslas yra kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, o jei taip atvirai kalbat – nesirgti, nenumirti ir kuo ilgiau ne apskritai gyventi, o gyventi sveikai. Po susitikimo su sveikatos sistema žmogus turi galėti ne tik kvėpuoti, bet ir kuo greičiau sugrįžti į namus, darbą, visuomenę, aprūpinti savo šeimą ir toliau kurti gyvenimą. Gydytojai turi patirti ir moralinį pasitenkinimą savo darbu“, – kalbėjo jis Seime pristatydamas projektą.
Anot ministro, nors sistema šiuo metu dirba, vis nuolat nepatenkinti – daug ligoninių, bet mirtingumas didelis, o gyvenimo trukmė trumpesnė nei kitose Europos Sąjungos valstybėse.
A. Dulkio teigimu, jei nieko nebus daroma, kai kurios gydymo įstaigos išnyks pačios, jei neliks pacientų ir specialistų.
„Sveikatos priežiūros įstaigos nebus naikinamos, tačiau keisis jų paslaugų struktūra, orientuojantis visuomenės poreikius. <...> Remiantis ligonių kasų analitinėmis prognozėmis, numatomų pokyčių ekonominė nauda iki 2030 m. sudarys apie 1,3 mlrd. eurų. Šios lėšos bus reinvestuotos į novacijos ir vadybos principų sistemoje diegimą, paslaugų plėtrą, įrangos įsigijimą, taip pat skiriamos didinti medikų atlyginimus“, – kalbėjo jis.
Ministras teigė, kad 54 savivaldybės jau yra davusios sutikimą dalyvauti pertvarkoje.
Kaip atrodytų naujas tinklas?
Anot įstatymo projekto, būtų sukurtas naujas ligoninių tinklas, atsižvelgiant į geografinį prieinamumą pacientams, paslaugų daugiaprofiliškumą bei kokybę ir skubiosios pagalbos užtikrinimą visą parą. Įstatymu SAM būtų įpareigojama nustatyti bazinį medicinos paslaugų paketą, privalomą visoms įstaigoms.
Jeigu gydymo įstaiga kurių nors paslaugų būtų nepajėgi teikti, ji galėtų sudaryti sutartį su kita privačia ar savivaldybės, valstybės įstaiga. Numatyta, kad tokios sutartys galės būti sudaromos, nepaisant apskričių ir savivaldybių ribų, bendradarbiaujant toje teritorijoje esančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybėms.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigai neatitinkant nurodytų kriterijų, ji galės jungtis prie kitos įstaigos, tapti savivaldybės sveikatos centru arba nieko nekeisti, tai yra nepriklausyti tinklui. Planuoja kurti sveikatos centrus
Sveikatos centrai – planuojami kurti nauji dariniai, kurie galėtų būti kaip struktūrinis vienetas arba kaip atskirų įstaigų visuma dirbanti per bendradarbiavimo sutartis.
Tokie sveikatos centrai integruotų asmens ir visuomenės, ambulatorinę ir stacionarinę sveikatos priežiūrą.
Sveikatos centrai rūpintųsi visuomenės sveikata, teiktų ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, skubią medicinos pagalbą, dienos paslaugas, vidaus ligų stacionarines paslaugas, užsiimtų ilgalaike priežiūra.
Paslaugas telks kompetencijų centruose
Projektuose taip pat numatyta atsisakyti savarankiškų medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigų bei specializuotų ligoninių. Jos būtų integruojamos į kompetencijų centrus – daugiaprofilines ligonines.
Priėmus tokią nuostatą, Vilniaus universiteto ligoninės „Žalgirio“ klinika, Vilniuje Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė ir panašios įstaigos turėtų tapti didžiųjų ligoninių padaliniais.
SAM skaičiavimu, tinklo pertvarkai reikės 710,9 mln. eurų, juos planuojama paimti iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto.
Kadangi kai kurios savivaldybės, įgyvendinus reformą, nebeteiktų dalies stacionarinių paslaugų ir reikėtų jų pacientus pavėžėti į kitos savivaldybės įstaigą, tai kasmet papildomai atsieis apie 1,8 mln. eurų.
Bijo, kad sunaikins rajonines ligonines
Planuojamos reformos apmatus išklausiusiems Seimo nariams kilo nemažai klausimų. Vieni stokojo konkretumo, kiti baiminosi, kad paslaugos nuo gyventojų tik nutols.
Valstietis Arvydas Nekrošius teiravosi ministro ar apskritai ruošiant šias permainas buvo atsiklausta gyventojų ir medikų bendruomenės nuomonės.
„Kaip matome, įvairios paslaugos tolsta nuo gyventojų, reikia važiuoti po 100 kilometrų kažkur, kad papultum pas specialistą, o pas jį dar ir būna ilgiausios eilės po keletą mėnesių“, – pabrėžė jis.
A. Dulkys tvirtino, kad reforma kaip tik yra naudinga mažoms savivaldybėms ir jos tikslas kaip tik yra sugrąžinti iki 80 proc. visų įmanomų ambulatorinių paslaugų atvejų būtent į savivaldybes.
„Matyt, reformos yra toks žanras, kur kiekvieno gyventojo, matyt, nepaklausime, bet matome apklausas, gyventojai jau „pasisako kojomis“. Tai yra faktas toks, kad kai kuriose savivaldybėse net 20 proc. gyventojų važiuoja į didžiąsias gydymo įstaigas vien elementariai konsultacijai ir tokiu būdu didžiąsias gydymo įstaigas užkiša, sudaro eiles, apie 50 proc. Vidutiniškai apskritai savivaldybių gyventojų vyksta į didesnius mietus ir pradeda ten kreiptis dėl paprasčiausių, elementarių ambulatorinių paslaugų“, – kalbėjo jis.
Seimo narys Remigijus Žemaitis, argumentuodamas nepalaikyti projekto, tvirtino, kad tai tik sunaikins rajonines ir regionines ligonines.
„Šiuo įstatymo projektu praktiškai visos rajoninės ligoninės bus nuimtos nuo žemės paviršiaus. Jos bus centralizuotos ir padarytos centriniuose miestuose“, – teigė jis.
Besibaiminantiems reformos galimų neigiamų pasekmių A. Dulkys taip pat akcentavo, kad paraleliai yra sprendžiami ir kiti svarbūs sveikatos sistemai dalykai. „Sprendžiama ir pavėžėjimo funkcija, greitosios medicinos pagalbos pertvarka, ilgalaikės priežiūros pokyčius, tvarkysime šeimos gydytojų darbo krūvius. Vienu metu turi būti daroma daug sprendinių“, – akcentavo jis.
