Etnologas, profesorius Libertas Klimka pasakojo, kad Šv. Andriejaus, lietuvių dažniau vadinto Andriumi, diena protėvių buvo labai sureikšminta, tai tarsi slenkstis į ramybės laikotarpį.
„Sako, kad Šv. Andriejus striūnas nutrauko, reiškia, pasilinksminimų, piršlybų, vestuvių iki Kalėdų nebebus“, – sakė pašnekovas.
Į pagalbą pasitelkdavo burtus
Vis tik, ši diena buvo apipinta įvairiais burtais – dažniausiai merginos bandydavo išsiburti, kas užkariaus jų širdį, tikėdavosi susapnuoti savo jaunikį.
„Burtai daromi prie šulinio, siekiama užmegzti ryšį su vėlių pasauliu ir gauti iš ten žinutę, nes vėlių pasaulyje laikas neina, todėl jos viską žino – kas buvo ir kas bus.
Prie šulinio einama prieš Saulės kryptį, atbulai ir pabarstoma ar kanapių, ar aguonų sėklų ir kalbami žodžiai: „Šventas Andriau, Andriejau, kanapes ten sėjau, atsiųsk padėjėją kanapes rauti“.
Kiekvienas veiksmas yra labai mitologiškai pagrįstas. Šulinys yra langelis į anapusinį pasaulį, aguonų ar kanapių sėklytės yra paukščių tako imitacija. Per paukščių taką iš mirusiųjų pasaulio per sapną ateina žinutė. Merginai žinute – tai bernelis atjoja prie šulinio žirgą pagrindyti“, – apie burtus kalbėjo L. Klimka.
Be to, vyravo ir dar viena itin graži apeiga, kurią gali išbandyti kiekvienas – šiandien nuskinti vyšnios šakelę ir pasimerkti ją namuose:
„Jeigu Kūčioms ji pražysta, reiškia, noras, svajonė ar siekis, sugalvotas skinant šakelę, išsipildys. Iš tikrųjų, ne vieną kartą man taip yra buvę, kad pražysta šakelė baltais žiedeliais ir darbai, kuriuos sugalvoju, sekasi neblogai.“
Spėdavo orus
Be viso to, vyravo įsitikinimas, kad per Šv. Andriejaus dieną meška eina miegoti, lenda į irštvą žiemos miegui, o gamtos valdovo sostą perima briedis.
Tokios svarbios dienos neapsieidavo ir be orų spėjimų. Lapkričio 30-osios orų spėjimai dažniausiai buvo susiję su kitų metų derliumi, būtent šios dienos orai parodydavo, kas puikiai užderės.
„Sakydavo, jeigu sninga, gerai pupos ir žirniai derės, jei lynoja ir lengvas oras, bus rugiams palanku, geras derlius užaugs. Lietuvoje niekada nebūna blogai“, – šypteli profesorius.
Šv. Andriejaus diena žymi ir priešžiemio, prasidėjusio nuo Šv. Martyno dienos, pabaigą. Būdavo sakoma, kad jei per Šv. Martyną žąsis ant vandens, Kalėdos ant ledo ir atvirkščiai. Ir šiemet Šv. Martynas buvo šiltas, be sniego ar šaltuko.
Beje, L. Klimka pasakojo, kad jei pirmasis iškritęs sniegas iškart nenutirpsta, laikosi ilgą laiką, tai reiškia, kad po mėnesio viskas bus balta, tad, panašu, Kalėdos šiemet bus baltos.
O vėlesni orų spėjimai leis sužinoti, kas laukia kiekvieną ateinančių naujų metų mėnesį. Anksčiau naujienų portalui tv3.lt etnologas, profesorius yra sakęs:
„Nuo Šviesos dienos iki šv. Kalėdų žmonės atidžiai stebėdavo orą: manoma, kad kiekviena diena atitinkanti kitų metų eilinį mėnesį. Kokia gruodžio tryliktoji, toks bus sausis, kokia keturioliktoji – toks vasaris, penkioliktoji – kovas ir taip toliau. Svarbu įsidėmėti, kiek kurią dieną šviečia saulė, ir kiek darganoja, siaučia vėjai ir panašiai.“
