profesorius

Dažniausiai sakoma, kad idealus kraujo spaudimas yra 120/80 mmHg – tai laikoma sveikos širdies ir kraujagyslių sistemos ženklu. Tačiau daugelis žmonių nežino, kad kraujo spaudimas gali svyruoti priklausomai nuo įvairių faktorių, tokių kaip amžius, gyvenimo būdas ar sveikatos būklė.

Turbūt daugelis yra skaitęs pasakas, kuriose karaliaus rūmai nukloti auksinėmis detalėmis, ant lubų kabo krištoliniai šviestuvai, o laiptai pagaminti iš tikro marmuro. Jeigu ne, tuomet kviečiame trumpam mintimis pasisvečiuoti Lietuvos sporto universiteto ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus dr. Arūno Emeljanovo namuose Vilniuje. Pašnekovo namus galėtumėte aptikti pačioje Vilniaus širdyje.

Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenė gedi – mirė profesorius Romualdas Juknys, VDU Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros vedėjas, Lietuvos ekologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Liūdną žinią apie netektį pranešė Vytauto Didžiojo universitetas.  „Profesorius  buvo aukščiausios kvalifikacijos specialistas, savo žinias su meile dalijantis studentams ir kolegoms.

Žiūrovų pamėgtoje TV3 „Kviečiame daktarą“ laidoje profesorius Alvydas Unikauskas atskleidė, jog dažnai konsultuoja pacientus, kurie skundžiasi nepaaiškinamais skausmais ir kūno sąstingiu. Nors atlikti tyrimai jokių pakitimų nerodo, tačiau pacientai ir toliau kenčia diskomfortą. A. Unikauskas aiškina, kad tokiais atvejais dažniausiai būna kalta susitraukusi fascija.

Aukštas arterinis kraujospūdis – daugelio sveikatai ir gyvybei pavojingų būklių rizikos veiksnys. Medikai jau daugybę metų kalba, kaip svarbu matuoti kraujospūdį ir žinoti jo vertes, nes dažnai ši būklė aptinkama pavėluotai, kai aptinkami jo palikti pažeidimai.  LSMU Kauno klinikų Reabilitacijos klinikų vadovo, gydytojo kardiologo prof. Raimondo Kubiliaus teigimu, jau nuo 20 metų reikėtų pradėti matuoti kraujospūdį ir sekti jo rodmenis.

Šį šeštadienio rytą TV3 laidoje „Kviečiame daktarą!“ profesorius Alvydas Unikauskas ir vėl išties pagalbos ranką tiems, kuriuos kamuoja sveikatos bėdos. Žiūrovai ne tik sužinos, dėl kokių priežasčių galite ne vienerius metus kentėti nuo užsitęsusio kosulio, bet ir kaip reikėtų tai gydyti. O taip pat sužinosime, kaip atsiranda hemorojus, ir kaip geriausia būtų jį gydyti. Prof. Unikauskas gavo labai nuoširdų kauniečio Rimo Tamulevičiaus laišką su klausimu apie kosulį. Laiške rašoma: „Gerb.

Šis mėnuo visame pasaulyje yra žinomas kaip „Ūsuotas lapkritis“. Jo metu vyrai skatinami auginti ūsus ir taip palaikyti sergančius prostatos ar sėklidžių vėžiu. O taip pat – didinti žinomumą apie šių ligų prevenciją. Būtent tam bus skirta ir šio šeštadienio TV3 laida „Kviečiame daktarą!“, kurios metu profesorius Alvydas Unikauskas supažindins su šios ligos simptomais, naujausiais prostatos tyrimo metodais ir natūraliais būdais, padėsiančiais padidėjusią prostatą sumažinti.

Įspėja neapsigauti sukčių sugalvota afera – internete reklamuojami neaiškios kilmės preparatai, naudojant žinomo Lietuvos profesoriaus atvaizdą. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerija socialiniuose tinkluose pasidalino įspėjimu nepasimauti ant sukčių kabliuko. Internete reklamuojami preparatai, kuriuos neva rekomenduoja žinomas gydytojas profesorius Rimantas Kėvalas, tik reklamoje jis pristatomas kaip kitos srities specialistas ir panaudotas kitas vardas.

Vis dažniau išgirstame, jog fizinis aktyvumas – raktas į ilgaamžiškumą. Kiekvienas svajojame gyventi sveikai, ilgai ir laimingai, o medicinos profesoriui Aleksui Petrauskui tai pavyko padaryti: šiemet švenčiantis auksinį šimto metų jubiliejų jis kartu su Santaros klinikų neurologu, Vilniaus universiteto profesoriumi, Medicinos fakulteto dekanu Daliumi Jatužiu tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR” kalbėjo apie ilgaamžiškumo ir sveikatos receptą.

Žiūrovų pamilta laida „Kviečiame daktarą!“ šiemet švenčia ypatingą jubiliejų – būtent prieš 10 metų TV3 eteryje užgimė projektas, leidžiantis išmokti gyventi nors truputį sveikiau. Nuo garsenybių iki tų, kurie laidą stebi tiesiog studijoje – laidos vedėjas bei LSMU Kauno ligoninės Vidaus ligų klinikos gydytojas ir profesorius Alvydas Unikauskas kiekvienam suteikia dėmesio, o kartais – ir išmoko svarbiausių pamokų.

Vilniaus universitetas (VU) nutraukia sutartį su profesoriumi profesoriumi iš Rusijos Andrejumi Desnickiu, neigusiu Baltijos šalių okupaciją, ketvirtadienį pranešė Lietuvos radijas. „Informuoju, kad rugpjūčio mėnesį darbo sutartis su Andrejumi Desnickiu bus nutraukta“, – Lietuvos radijui patvirtino VU Filologijos fakulteto dekanas, profesorius Mindaugas Kvietkauskas.

Prasidėjusi vasara neleidžia atsipūsti – pliskina kaitri saulė, o taip reikiamo lietaus vis nesulaukiame. Etnologo, profesoriaus Liberto Klimkos teigimu, sulauksime lengvo lietaus, tačiau juo galės džiaugtis ne visi.  L. Klimka turi džiugią žinią – sulauksime bent kiek lietaus, tiesa, dar porą dienų nusimato sausos ir saulėtos. Vis tik, net palijus labai džiaugtis nebus kuo, nes šiemet gamta krečia išdaigas.  „Deja, lietus bus ne visur ir negausus, nes naktys šaltos.

Konservatorių partijos lyderis Gabrielius Landsbergis aktyviai reiškia poziciją plačiai nuskambėjusiame čekiukų skandale. Atkaklumas privedė net iki kivirčo su seneliu, partijos garbės pirmininku Vytautu Landsbergiu.  Apie tai, kaip žmones nuteikia Landsbergio pavardė, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ vyko pokalbis su Vytautu Landsbergiu. Klauso G. Landsbergis jūsų patarimo, ar ne?  Manau, kad mano patarimo jam nereikia.

Po ilgos ir sunkios ligos, eidamas 90-uosius metus mirė žymus pedagogas, mokslininkas, geografas, visuomenininkas, Lietuvos edukologijos universiteto alumnas Algirdas Jurgis Stanaitis. Liūdną žinią pranešė Lietuvos edukologijos universiteto Alumnų draugija. Profesorius A.J. Stanaitis gimė 1934 metų vasario 15 dieną, Marijampolės apskrityje (dabar Kazlų Rūdos savivaldybė), Ąžuolų Būdos kaime.

Eidamas 84-uosius metus, mirė muzikologas, ilgametis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Jonas Vytautas Bruveris (1939 03 19–2023 03 18). Jonas Vytautas Bruveris gimė Medikuičiuose (Joniškio vlsč.). 1956 m. baigė Joniškio vidurinę mokyklą, 1960 m. – kompozicijos studijas Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje (Juozo Karoso kl.). 1960–1965 m. studijavo muzikologiją anuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (Juozo Gaudrimo kl.

Modernus miestas neįsivaizduojamas be kokybiškų švietimo, sveikatos priežiūros, viešojo saugumo ir kitų paslaugų gyventojams. Šios paslaugos užtikrina miesto gyventojų ir svečių gyvenimo kokybę, todėl nuo jų efektyvumo priklauso ir miesto ateitis – ar gyventojai norės jame gyventi ir kurti, ar norės, kad jų vaikai čia gyventų ateityje. Tai paslaugos, kurių kokybė didžiąja dalimi priklauso nuo jas teikiančių specialistų: mokytojų, gydytojų, policininkų, gaisrininkų ir kt. – profesionalumo.

Lietuvos šachmatų pasaulį sukrėtė skaudi žinia. Pranešama, kad pirmadienį netikėtai mirė gerai žinomas šalies šachmatininkas, „Margirio” klubo atstovas bei treneris Tomas Tamošiūnas. Vyrui buvo 48-eri. Kaip rašoma klubo svetainėje, po nakties miego sūnų rado be gyvybės požymių kartu su juo Garliavoje gyvenusi mama. Šokiruojančio įvykio aplinkybes tiria medikai. Įtariama širdies perkrova.

Pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovo prof. Vytauto Landsbergio namuose džiugi šventinė nuotaika. Artimųjų rate šv. Kalėdas sutinkantis profesorius Lietuvos žmonėms taip pat turi šventinį palinkėjimą. Neseniai 90-metį atšventęs profesorius Vytautas Landsbergis džiaugiasi, kad kol kas sveikata skųstis negali, o taip pat nepuola ir už lango siaučiantys virusai. „Kol kas ligos nebepuola, nors ir buvo jų šiek tiek, tačiau jos pasitraukė.

Vitamino D trūksta vidutiniškai 40 proc. europiečių, tad ne išimtis ir lietuviai. Vilniaus universiteto profesorius Albertas Skurvydas pabrėžia, kad šis vitaminas itin svarbus daugeliui organų sistemų, vis tik, žmonės papildų arba nevartoja, arba vartoja juos nepasitikrinę, ar jo išties trūksta. Naujienų portalui tv3.lt profesorius teigė, kad vitaminas D yra pats seniausias hormonas. Gyvūnijos pasaulyje jis atsirado prieš 750 mln. metų, kai dar nė nebuvo žmonių.

Lapkričio 30-ąją minima Šv. Andriejaus diena, dar vadinama Saulės grįžtuvių laukimo pradžia, jau nuo seno laikyta pirmąja žiemos švente, tad senoliams buvo itin svarbi. Be to, įžengiama ir į adventą, rimties, susikaupimo metą. Etnologas, profesorius Libertas Klimka pasakojo, kad Šv. Andriejaus, lietuvių dažniau vadinto Andriumi, diena protėvių buvo labai sureikšminta, tai tarsi slenkstis į ramybės laikotarpį. „Sako, kad Šv.

Naujienų portalas tv3.lt pristato naują tinklalaidę „Sveikatos DNR“, kurioje kiekvieną pirmadienį studijoje kalbėsimės apie sveikatą bei ligas. Kaip jas įveikti? Kaip gyventi su liga? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus pateiks patys geriausi specialistai, medikai bei ekspertai. Pirmojoje tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ kalbamės apie infarktą.

Spalio 29-oji – Pasaulinė insulto diena. Remiantis Higienos instituto duomenimis, 2021 m. Lietuvoje iš viso buvo registruoti 8 272 nauji išeminio insulto atvejai, iš kurių 2 742 baigėsi mirtimi. Per kelerius metus sergamumas išeminiu insultu šalyje smarkiai sumažėjo – palyginti su 2014 m. duomenimis, praėjusiais metais užfiksuotas daugiau negu 3 000 atvejų mažesnis sergamumas.

Eidamas 95-uosius metus, 2022 metų birželio 19 dieną į Amžinybę iškeliavo buvęs Vilniaus pedagoginio instituto rektorius, Vileišių, Bobelių, Yčų šeimų bibliografas, istorikas, prof. Jonas Aničas. Ši netektis įskaudino daugelį, o žinomi žmonės ir kolegos profesorių prisimena šilčiausiais žodžiais.

Venų varikozė paveikia 30 % suaugusių žmonių. Tai ne tik sukelia skausmus, tačiau ir bendrą ne itin malonų akiai estetinį vaizdą. Profesorius Markas Whiteley, venų varikozės ekspertas, „Express“ naujienų portalui atskleidė priežastis, kodėl atsiranda venų varikozė, kokie yra simptomai ir gydymo būdai. Kodėl atsiranda venų varikozė? Pirma, priežastis, pasak profesoriaus, kodėl atsiranda venų varikozė yra todėl, kad tinkamai nefunkcionuoja venų vožtuvai.

Šią savaitę Lietuvoje – „Belaruskalij“ trąšų skandalas. JAV įvedus sankcijas Baltarusijos įmonėms paaiškėjo, kad Lietuva, kaip sąjungininkė, jų vykdyti negali. Baltarusijos įmonė anksčiau įvykdė avansinį mokėjimą, todėl sutarties šiuo metu be didesnių pasekmių nutraukti negalima. Tokia paaiškėjusi žinia supurtė Lietuvos politinį pasaulį. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis tikino, kad jei prireiks – yra pasiruošę trauktis.

Rugsėjo 3 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Floridoje, mirė profesorius Bronius Vaškelis (1922 11 14 – 2021 09 03) Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Garbės profesorius, buvęs universiteto Rektorius, rašoma pranešime spaudai. Bronius Vaškelis gimė 1922 m. lapkričio 14 d. Puodžiuose, Užpalių valsčiuje, Utenos apskrityje. Emigravęs iš Lietuvos studijavo Toronto bei Pensilvanijos universitetuose.

Trečiadienį eidamas 73-uosius metus, mirė profesorius, habilituotas daktaras, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Antano Gustaičio instituto įkūrėjas ir ilgametis direktorius Jonas Stankūnas, ketvirtadienį pranešė universitetas.

Praėjusią savaitę staiga mirė profesorius Kęstutis Vitkus. Ši žinia skaudi ir netikėta buvo visiems artimiesiems, kolegoms ir žmonėms, kurių gyvybes gelbėjo. Šiandien profesorių išlydėjo į paskutinę kelionę. Atsisveikinimas su profesoriumi Kęstučiu Vitkumi vyksta nuo 12 valandos, Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčioje, Tolminkiemio g. 4. Šventosios Mišios bus aukojamos 18 val. Visų atvykstančių prašoma laikytis karantino reikalavimų, saugoti save ir aplinkinius.

Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius kasdien perkopia 1 tūkst. ribą, tačiau augimas šiek tiek sustojęs. Vis daugiau žmonių kasdien sulaukia vakcinos nuo koronaviruso. Nepaisant to, situacija pasaulyje darosi vis prastesnė. Profesorius Mindaugas Stankūnas savo „Facebook“ paskyroje trečiadienį pasidalijo įžvalgomis dėl situacijos pasaulyje.  „Pasaulyje naujų COVID-19 atvejų skaičius toliau auga ir per praeitą savaitę buvo nustatyti 5,2 mln. naujų atvejų.

Epidemiologai penktadienio rytą savo „Facebook“ paskyrose pradėjo dalintis žinia, kad jau kiek anksčiau Statistikos departamento skelbta trečioji banga visgi pasiekė Lietuvą. Tiesa, prognozuojama, kad ji nebus tokia grėsminga, o Vyriausybės sprendimas pradėti karantino atlaisvinimą – teisingas. Profesorius Saulius Čaplinskas savo socialinio tinklo paskyroje pasidalijo kiek kitokių aspektu.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius, Sveikatos ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas, apžvelgdams epidemiologinę situaciją šalyje, taip pat įvertindamas karantino atlaisvinimą, pastebi, kad jau penktadienį Lietuva gali įžengti į juodąją zoną.  Kaip rašė profesorius, gegužės mėnesį Lietuvoje gali būti fiksuojama ir 3 tūkst. naujų Covid-19 atvejų.

„Kaip atsitinka, kad Lietuvoje ir visame pasaulyje siaučiant COVID-19 viruso pandemijai, mūsų visuomenėje atsiranda šią ligą neigiančių ar prieš skiepus nusistačiusių vadinamųjų antivakserių?“ – klausia Marija Pilypaitienė iš Molėtų. Atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis. Mūsų visuomenė remiasi tikėjimu žmonių protu. Protingi žmonės geriausiai žino, kam rinkimuose patikėti valstybės valdžią. Jie, tapę pirkėjais ar klientais, visada teisūs.

Koronaviruso situacija Lietuvoje negerėja, nors vakcinavimo tempai ir auga. Velykų laikotarpis, kaip sako ir pati premjerė, bus tikras išbandymas. Ar sugebėsime suvaldyti COVID-19 plitimą šventiniu laikotarpiu? Profesorius Mindaugas Stankūnas trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įžvalgomis. Anot jo, dabar viskas yra mūsų rankose. „Vakar dar kartą juos (epidemiologinės raidos scenarijus, – aut. past.

Antradienį Lietuva pasekė kitų Europos valstybių pavyzdžiu ir sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina. Toks sprendimas į dvi stovyklas paskirstė visuomenę. Vieni sveikina tokį sprendimą, o kiti teigia, kad jis – perteklinis. Profesorius Vytautas Kasiulevičius savo „Facebook“ profilyje trečiadienį paskelbė įrašą, kuriame tikina, kad dabar reikia išeiti iš „AstraZeneca“ krizės ir jau ketvirtadienį, po Europos vaistų agentūros paskelbtų sprendimų.

Tarptautinės moters dienos proga „Eurovaistinė“ dalinasi prof. dr Eugenijaus Skerstono mintimis apie moteris. Devynių leidinių apie gyvensenos kultūrą autorius, Prancūzijos meno ir literatūros ordino riteris sako, kad požiūris į grožį laikui bėgant keičiasi. Estetikos ir meno žinovą kalbina minėto vaistinių tinklo komunikacijos vadovė Laura Bielskė, rašoma pranešime spaudai.

Sveikatos ekspertų tarybos narys, profesorius Mindaugas Stankūnas įžvelgė optimistinį epidemiologinės situacijos vaizdą – mirčių nuo Covid-19 skaičius po ilgo laiko neperžengė dviženklio skaičiaus. Kaip rašė profesorius, paskutinįkart vienaženklis mirčių skaičius buvo užfiksuotas lapkričio 8 d. „Šiandien paskelbtoje statistikoje akylesnis turėjo atkreipti dėmesį į vieną skaičių. Tai, kad per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 9 žmonės.

Vakcina nuo koronaviruso jau paskiepyta daugiau nei 55 tūkst. lietuvių. Šiuo metu nuo viruso Lietuvoje naudojami trys skiepai – vokiškas „Pfizer“, amerikietiškas „Moderna“ ir Pietų Korėjoje gaminamas „AstraZeneca“. Ateityje greičiausiai sulauksime ir didesnio koronaviruso vakcinos pasirinkimo – mokslininkai net užsimena, kad ji galėtų būti gaminama ir Lietuvoje.

Lietuvoje koronaviruso situacija po truputį gerėja. Vyriausybė dar šią savaitę priėmė karantino atlaisvinimus, kuriais nuo pirmadienio sudaromos galimybės atsidaryti daliai paslaugas teikiančių verslų. Nepaisant to, situacija vis dar lieka sudėtinga, todėl karantinas – neatšaukiamas. Profesorius Vytautas Kasiulevičius savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo penkiomis geromis naujienomis.

Lietuvoje koronaviruso situacija po truputį gerėja. Vyriausybė dar šią savaitę priėmė karantino atlaisvinimus, kuriais nuo pirmadienio sudaromos galimybės atsidaryti daliai paslaugas teikiančių verslų. Nepaisant to, situacija vis dar lieka sudėtinga, todėl karantinas – neatšaukiamas. Profesorius Mindaugas Stankūnas šeštadienį savo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą apie medicininių kaukių dėvėjimą.

Profesorius Saulius Čaplinskas, vertindamas dabartinius karantino suvaržymus, tikina, kad dabar svarbiausia ne ką drausti, o kaip užtikrinti, kad socialinis gyvenimas būtų atlaisvintas. Kaip rašė profesorius, socialinio gyvenimo „užrakinimas“ gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Jau laikas keisti mastymo paradigmą iš „ką DRAUSTI“ į „ką LEISTI“. Koronavirusas atėjo visiems laikams. Dėl to sutaria visi.

Karantino ribojimus reikia švelninti jau dabar – taip siūlo Užkrėčiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas. Ar tai nebūtų klaida, kokia buvo padaryta tarp dviejų karantinų? Apie tai – pokalbis su ULAC direktoriumi, profesoriu Sauliumi Čaplinsku. Sakote, kad nesutinkate su viešojoje erdvėje pasigirdusiais siūlymais karantiną tęsti net iki balandžio mėnesio.

Rusijoje ilgiems metams belangės nuteistas garsus istorijos profesorius, šiurpinančiomis aplinkybėmis nužudęs savo mylimą studentę. Ne kartą Napoleoną suvaidinusio žymaus profesoriaus teismas sulaukė itin daug dėmesio ir vėl paskatino kalbas apie prastą moterų teisinę padėtį šalyje. 12,5 – tiek metų kalėjime turės praleisti Rusijoje Napoleonu pravardžiuojamas garsus Sankt Peterburgo universiteto docentas Olegas Sokolovas.

Pasaulyje Covid-19, nors jau ir pradėta skiepyti vakcinomis, vis dar kelia didelį nerimą. Penktadienį Užkrėčiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas prof. dr. Saulius Čaplinskas pasidalijo įdomia istorija apie tai, kaip koronavirusas skirtingai veikia net identiškus dvynius. Profesorius pateikė atvejį, kuomet Italijoje du identiški dvyniai užsikrėtė koronavirusu, tačiau vienas iš ligos išsikapstė be didesnių sunkumų, o kito būklė – kritinė.

Sveikatos ekspertų tarybos narys profesorius Mindaugas Stankūnas penktadienį pasidalijo mokslinėmis žiniomis, kaip būtų galima sumažinti Covid-19 plitimo mastus šalyje. Kaip rašė M. Stankūnas, siekiant išvengti didelio fizinio kontakto tarp asmenų, vertėtų apsvarstyti, o vėliau ir pritarti vieno namų ūkio taisyklei.

Koronaviruso situacija Lietuvoje ir toliau sparčiai blogėja. Trečiadienį užfiksuoti nauji atvejų rekordai. Jų – virš 3 tūkst. per parą, taip pat mirė 31 asmuo. Nuo trečiadienio įsigaliojo ir nauji Vyriausybės priimti ribojimai, kurie net ir tokioje keblioje situacijoje neprimena pavasario karantino. Toks jau nueinančios Vyriausybės sprendimas pykdo specialistus, o socialiniuose tinkluose provokuoja žmonių diskusiją.

Šv. Kalėdos jau vos už keletos savaičių, o situacija šalyje dėl koronaviruso negerėja. Specialistai pasakoja, kad kaip Velykas, taip ir Kalėdas turėtume sutikti mažomis grupelėmis, su artimaisiais kontaktuojant telefonais ar kitomis priemonėmis. Tiesa, profesoroius Vytautas Kasiulevičius papasakojo, jog yra būdas, kaip šventes būtų galima sutikti kartu su artimaisiais. Savo būdu, kurį pavadino „socialiniu burbulu“ V. Kasiulevičius pirmadienio vakarą pasidalijo savo feisbuko paskyroje.

Lietuvoje ir toliau plintant koronavirusinei infekcijai, profesorius Vytautas Kasiulevičius išskyrė svarbiausius punktus, kaip aplinka ir visuomenės elgesys gali sumažinti Covid-19 skaičių. Profesorius, remdamasis keliais skirtingais šaltiniais, nurodo šiuos 9 efektyviausius punktus su išsamiai paaiškinimais. „1. Ar temperatūra turi įtakos viruso išlikimui ore? Žema temperatūra gali labai padidinti viruso gyvybingumą, o aukšta temperatūra jį sumažina.

Eidamas 69 metus užgeso žymus Lietuvos zoologas – profesorius Vytautas Semaška. Velionis Vytautas Semaška gimė 1951 gegužės 27 dieną Vilniuje. Studijavo tuomečiame Vilniaus Valstybiniame pedagoginiame institute biologiją ir žemės ūkio pagrindų specialybę, po studijų kaip perspektyvus ir pažangus studentas liko dirbti institute. Dirbo žemės ūkio pagrindų katedroje laborantu, dėstė gyvūnų fiziologiją.

Lietuvoje per parą nustatyta beveik dvigubai daugiau koronaviruso atvejų, nei pastarąją parą. Kaip vertinti koronaviruso plitimą Lietuvoje ir kiek jį sustabdyti padės nuo rytojaus įvedamas karantinas? Apie tai TV3 studijoje kalbame su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektoriumi profesoriumi Kęstučiu Petrikoniu. Girdime, kad šiandien Prezidentui su savo kolegomis mokslininkais pristatėte koronaviruso plitimo tikimybes.