A. Bukantis sako, kad įvardinti ar tikrai turėsime per šventes sniego labai sunku, tačiau kadangi šiuo metu, beveik visoje Lietuvoje sniego danga susidariusi kelių centimetrų, – yra tikimybė, kad Kalėdos bus su sniegu.
„Nuo lapkričio pabaigos iki gruodžio pradžios laikysis gana šalti orai. Pirmasis gruodžio dešimtadienis yra prognozuojamas netgi šaltesnis už vidutinę daugiametę temperatūrą – apie du, tris laipsnius. Nuo vidurio, antro dešimtadienio turėtų šiek tiek temperatūra būti aukštesnė ir prognozuojama, kad bendrai gruodžio mėnesio vidutinė temperatūra bus apie vieną laipsnį, arba vieną su puse laipsnio. Kritulių kiekis yra prognozuojamas gruodžio mėnesį apie 50 proc. mažesnis negu standartinė, klimatinė norma.
Dėl kitų mėnesių, dabar sunku kalbėti, kadangi ilgalaikės prognozės turi gana prastą pasitikėjimą. Tačiau sausio ir vasario mėnesiai pagal preliminarus duomenis prognozuojami šiltesni, vienu arba dviem laipsniais“, – pasakojo A. Bukantis.
A. Bukantis, pasakojo, kad dabar žiemos yra kur kas šiltesnės, o orų anomalijos yra per daug chaotiškos, kad butų galima jas nuspėti ar įvardinti jų periodiškumą.
„Reikia pasakyti, kad dabar yra dažnos šiltos žiemos ir šalti periodai žiemomis, kurie trunka ne ilgiau, kaip dvi, tris savaites. Tiksliai pasakyti, kurį mėnesį ir kokios trukmės bus jau rimtesni atšalimai labai sunku. Nes meteorologiniai modeliai šito apskaičiuoti dar neleidžia.
Apskritai jeigu ieškotume kažkokių tai dėsnių ar kas kiek metų kartojasi šiltos ar šaltos žiemos – irgi negalima pasakyti, kadangi šitos temperatūros, anomalijos kartojasi chaotiškai. Čia galima įžvelgti tokią tendenciją, kad karščiai vasarą ir šiluma žiemą – darosi vis dažnesni, stipresni ir trunka ilgiau. Dėl to pastarųjų metų žiemomis, dažnai būna, kad sniego danga ištirpsta sausio mėnesį, po to ji vėl susidaro, išeina ir pašalas ir vėl jisai susidaro. Tokie neįprasti reiškiniai, temperatūros svyravimai apie nulį – jie yra labai dažni, palyginus su dvidešimtojo amžiaus žiemomis, dabar žiemos yra dviem, trimis laipsniais šiltesnės“, – sakė jis.
Iš Šiaurės oro masės veržiasi tolyn į pietus, tuomet gali prisnigti netgi subtropiniuose rajonuose, ar tai būtų Balkanai, ar Arabų pusiasalio šalys, profesorius priduria, kad taip vyksta tarsi persitvarkymas atmosferos ir vandenyno cirkuliacijos. Į Lietuvą iš Šiaurės Afrikos ateina tropinės oro masės, tuomet įvyksta temperatūros rekordai, kai dieną temperatūra gali pakilti iki trisdešimt šešių laipsnių. Vakarų Europoje, šią vasarą fiksuota didesnė nei keturiasdešimt laipsnių temperatūra.
„Globalioji temperatūra, skaičiuojant nuo dvidešimto amžiaus pradžios, pakilo per vieną laipsnį ir dvi dešimtąsias. Lietuvoje oro temperatūra pakilo netgi daugiau, – skaičiuojama vienu laipsniu ir keturioms dešimtosioms per pastirąjį šimtmetį. Vidutinė metinė temperatūra dažnai Lietuvoje būna aukštesnė negu aštuoni laipsniai, kas buvo visiškai neįprasta prieš trisdešimt, keturiasdešimt metų, vidutinė metų temperatūra būdavo apie penkis, šešis laipsnius.
Pagrindinis kaltininkas klimato atšilimo yra žmogaus veikla, mokslas tą yra įrodęs patikimai ir galutinai. Dėl žmogaus veiklos į atmosferą patenka didžiuliai kiekiai, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, – tokiu būdu vykta atšilimas, o kartu su juo ir visi kiti klimato kaitos procesai. Nes čia prasideda tokios grandininės reakcijos ir tada kritulių anomalijos ir trumpalaikės karščio bangos“, – sakė A. Bukantis.
