Grybautojų grupės socialiniuose tinkluose mirgėte mirga įspūdingų miške rastų laimikių nuotraukomis – vieniems pavyksta prisirinkti raudonviršių, kitiems – voveraičių, o dar kiti namo nešasi pilnas pintines baravykų.
Vos pasidalinus laimikio kadrais, pasipila klausimai: kur gi pavyksta rasti grybų? Vyras pasakojo, kad grybauti vyko į Medininkų mišką, o pilną krepšį ir dėžutę grybų prisirinkti pavyko per tris valandas.
Paklaustas, ar miškuose jau daug grybų, jis pasidžiaugia, kad ten, kur grybavo, jų tikrai nemažai – daugiausia baravykų, yra lepšių, šilo baravykų, matė ir kelias voveraites. Tik raudonviršio nė vieno nepastebėjo.
Ką būtina žinoti einant grybauti?
Kad grybavimas neapkarstų, anksčiau naujienų portalui tv3.lt mikologas Jonas Kasparavičius papasakojo, ko svarbu nepamiršti einant į mišką.
Kalbėdamas apie tai, kokius grybus galima rinkti, o kurių ne, mikologas J. Kasparavičius sakė, kad svarbiausia taisyklė – labai paprasta: „Nepažįstu – neimu, abejoju – neimu.“
Kaip atpažinti grybus? Mikologas J. Kasparavičius teigia, kad nepažįstant grybo ir norint jį atpažinti, galima jį parsinešti į namus ir atlasų ar interneto bei specialistų pagalba bandyti jį atpažinti.
„Tokiu atveju grybą būtina ne pjauti, o atsargiai išrauti, kad matytųsi ir būtų nepažeistos, nenučiupinėtos visos jo dalys. Grybas turi būti ne tik pradėjęs augti, o jau išaugęs. Gali būti ir keli grybai įvairiose augimo stadijose. Kartais tai labai palengvina grybo atpažinimą“, – patarė jis.
Tačiau specialistas įspėja, kad neretai pavojinga yra pasitikėti kitų, o ypatingai garbaus amžiaus žmonių gebėjimu pažinti grybus. Jeigu asmuo gerai mato ir geba kritiškai bei objektyviai įvertinti savo žinias ir gebėjimą atpažinti grybus, tokiu atveju, viskas gerai, tačiau vis tiek išlikite budrūs:
„Deja, kartais vis pasitaiko atvejų, kai žmogus jau blogai mato ir nelabai sugeba atpažinti grybą, tačiau yra įsitikinęs savo žiniomis ir patirtimi: „Visą gyvenimą rinkau grybus ir niekada neapsinuodijau, o dabar jau nesugebėsiu atpažinti.“
Dar blogesnė situacija, kai žmogus „instinktyviai“ jaučia grybus. Deja, bet mūsų instinktai grybų atveju yra blogas patarėjas. Nei spalva, nei forma, nei kiti požymiai negali mums padėti nuspręsti ar grybas valgomas, ar ne.
Yra puikių valgomų raudonos arba žalios spalvos grybų, tačiau yra ir nuodingų. Tą patį galima pasakyti ir apie baltos, rudos ir kitų spalvų grybus“, – pridūrė mikologas.
Kartais žmonės bando atpažinti grybą ar šis tinkamas vartoti, ar ne, pagal kvapą. Tačiau pasitelkus tokį atpažinimo metodą, galima itin lengvai apsigauti, jeigu grybo kvapas aitrus arba kartus. J. Kasparavičius paaiškina, kad vienų grybų aitrus skonis išmirkius, išvirus ar iškepus išnyksta, o kitų – ne.
