Vaistininkai ir toksikologai įspėja, kad grybauti ir vėliau apdoroti laimikį reikėtų itin atidžiai, antraip galima nemenkai sau pakenkti.
Dažno lietuvio virtuvėje grybai vis dar yra delikatesas, be kurio neįsivaizduojama vasaros pabaiga ir ruduo. Tiesa, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė pastebi, jog kartais pamirštama apie šių skanėstų keliamus iššūkius virškinimo sistemai ir apsinuodijimo riziką.
„Grybai yra puikus fosforo, cinko, magnio, geležies bei B grupės vitaminų šaltinis. Juose gausu baltymų, skaidulinių medžiagų, taip pat mažai riebalų. Kai kuriuose grybuose taip pat randama angliavandenio chitino, kurio ypač daug yra taip mėgstamose voveraitėse. Tačiau vertėtų atsiminti, kad chitino turintys maisto produktai – sunkiai virškinami“, – įspėja vaistininkė.
Lyg virškinimo sistemai būtų maža, lietuviškoje virtuvėje neretai mėgstama grybų patiekalus pagardinti grietinėle, riebiu padažu ar spirgučiais. Deja, V. Bečelytė įspėja, kad šis riebalų ir baltymų duetas turėtų būti tabu dėl itin apsunkinamos viršinamojo trakto veiklos. O jeigu šalia dar didesnių problemų.
Valgoma ar nevalgoma?
Lietuvoje auga apie 400 rūšių grybų, o nuodingos iš jų – 40. Visgi pavojų sveikatai kelia ne tik kenksmingi, bet ir netinkamai apdorojami bei gaminami grybai. Vaistininkė pataria rinkti tik tuos grybus, kuriuos gerai pažįstate ir žinote, kaip tinkamai paruošti.
„Nepaisant to, koks smagus užsiėmimas yra grybavimas, turint tam tikrų sveikatos problemų, pavyzdžiui, regos sutrikimų, vertėtų į kompaniją pasikviesti grybus galintį patikrinti artimąjį. Jeigu bent truputį abejojate ar grybas valgomas, ar nežinote, kaip jį apdoroti – geriau iš viso jo nerinkti. Grybaujant rekomenduočiau grįžti tuštesniu krepšeliu, tačiau tik su saugiais valgyti grybais“, – sako vaistininkė.
Nusprendus įsigyti grybų turguje, vertėtų taip pat išlikti atidiems. Rekomenduojama šias miško gėrybes pirkti tik iš patikimų asmenų, prieš tai įsitikinus, kad jos surinktos atsakingai, nėra nuodingos ar pasenusios.
„Svarbu pastebėti, kad grybus į savo mitybos racioną įtraukti rekomenduojama taip pat ne visiems – virškinimo sutrikimų dažniau gali kilti vyresnio amžiaus žmonėms. Grybus ir jų patiekalus rekomenduojama valgyti pirmoje dienos pusėje, šalia nevengiant daržovių, tačiau atsisakant riebių, skrandį apsunkinančių padažų.
Kai kuriuose moksliniuose šaltiniuose įvardijama, kad vaikams iki 7 metų apskritai nerekomenduojama valgyti grybų. Jie netinkami ir tiems, kurie turi kasos ar kepenų problemų, virškinimo sutrikimų, sveiksta po tulžies operacijų“, – įspėjimu dalijasi V. Bečelytė.
Pastebėjus, kad suvalgius grybų sutriko virškinimas, vaistininkė pataria gerti daugiau skysčių, vartoti virškinimo fermentų ar natūralių maisto papildų, skirtų virškinimo procesui paspartinti, teigiamą poveikį gali padaryti ir aktyvioji anglis.
O jeigu apsinuodijau?
Nors vis dar pasitaiko atvejų, kai suvalgomas nuodingas grybas, klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė atkreipia dėmesį, kad ir geri grybai gali tapti nuodu, jeigu parsinešus iš miško yra laikomi netinkamai.
„Kai grybus paliekame šiltoje aplinkoje, pradeda daugintis toksinus išskiriančios bakterijos, o tai gali sukelti apsinuodijimą. Dažniausiai organizmo intoksikaciją išduoda vėmimas ir viduriavimas – šio organizmo atsako nereikėtų išsigąsti, nes tai natūrali reakcija į toksinus“, – pranešime spaudai sako ji.
Apsinuodijus rekomenduojama mažais gurkšneliais gerti vandenį, kad dar labiau nedirgintumėte skrandžio. Jeigu nesate tikras, ar visi suvalgyti grybai tikrai nebuvo nuodingi, kreipkitės į toksikologus – verčiau apsidrausti ir pasitikrinti. Apsinuodijus ir nesulaukus pagalbos, gali prasidėti ir sunkesni simptomai, tokie kaip mėšlungis, kliedesiai, haliucinacijos.
Su toksikologais galima pasikonsultuoti ne tik gydymo įstaigose, bet ir telefonu. Jeigu reikalinga informacija, tiek pacientai ir jų artimieji, tiek medicinos darbuotojai gali 24 valandas per parą kreiptis pagalbos į Farmokologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrius prie VVKT telefonais 8687 53378 ir 852 362 052.
