„Ar kas bandė kada grybauti nuotoliniu būdu? Aš – taip!“ – dalinosi Karolina Charlanova „Grybautojų“ grupėje.
Išsiuntusi vyrą su sūnumi į mišką Karolina iš pradžių manė, kad jai teliks tik pavydėti, tačiau po 1,5 val. ji sulaukė vyro skambučio:
„Vyras nusivylęs, grybų nėra, miškas tuščias, važiuos namo tuščiu kibiru, vaikas tik varlių sau prisirinko... Sakau – junk kamerą, tuoj ir aš pagrybausiu, sakysiu kur eiti, o jūs būsite mano rankomis ir kojomis.
Rezultatas – per 15-20 minučių pilnas kibiras, laimingi ir vyrai, ir mama pagrybavo“, – šypsosi pasakodama apie savo neeilinę grybavimo patirtį vilnietė.
Nuotoliniu būdu moteriai pavyko aptikti porą baltų baravykų, kelis grybus augančius po beržais, ąžuolais.
„Kitą dieną vėl nuotoliniu būdu parodžiau, kur šalia namų nuvykti voveruškų prigrybauti“, – priduria.
Sumani idėja
Į namus šeimos vyrai grįžo ne tik su pilnu kibiru grybų, bet ir su keliais gyviais – varlėmis, kurių prisirinko Karolinos sūnus.
„Ir sutiktą žalčiuką bandė pagauti namo parsivežti, pati nuotoliu mačiau. Iš tikrųjų jausmas toks, lyg tuo metu pati miške vaikščiočiau kartu su savo vyrais“, – pasakoja apie kitokią patirtį moteris, kuri esant susiklosčiusioms tokioms gyvenimo aplinkybėms bent šiek tiek leidžia pajusti grybavimo malonumą.
Be to, moteris ėmė net ir juokauti, kad toks nuotolinis grybavimas gali tapti net ir „verslu“.
„Dažnai girdžiu grybautojų grupėje, kad ne aš viena tokia, jog dėl kažkokių priežasčių negali vykti grybauti, o labai norėtų... Tai va galima pasamdyti žmogų, kuris nuotoliniu būdu bus „rankomis ir kojomis“. Visai tikroviškas grybavimas išeina. Reikia užpatentuoti idėją dėl viso pikto“, – juokauja.
Kam tiems durniams grybai, jeigu varles ėda?