„Šiandien nuvažiavęs į mišką ir aplankęs tris viensėdžių augimo vietas, vienoje radau jau nedidelį, bet suaugusį šakotąjį sėdį (viensėdį)“, – dalinosi Laimuntas grybautojų grupėje.
Grybautojas pasakojo, kad šį grybą jis aptiko Pakruojo rajone. Praėjusiais metais jam taip pat pasisekė jų aptikti. Tą kartą jų buvo visa galybė.
Pasiteiravus, kurioje vietoje pavyko rasti šį įspūdingai atrodantį grybą, Laimuntas sakė: „Jie auga tik ant žemės.“
Po įrašu, kuriuo pasidalino Laimuntas, kiti grybautojai negailėjo gražių žodžių ir teigė, kad grybas iš tiesų yra be galo įspūdingas, o jį mato pirmą kartą.
Šakotasis viensėdis
Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su mikologu Almantu Kulbiu ir pasiteiravus, kuo šis grybas yra ypatingas, gamtininkas minėjo, kad pažvelgus į nuotraukas yra sudėtinga atskirti, ar tai yra kuokštinė grifolė, ar šakotasis sėdis.
„Reikia apžiūrėti iš apačios, matyti dydį, žinoti augavietę. Abu grybai reti, nei vieno nesu radęs gamtoje. Svarbu neliesti ir nesunaikinti“, – įspėjo mikologas.
Šakotasis sėdis – ypatingas daugiametis grybas, kuris išsiskiria savo kepurėlių masyvumu. Grybo vaisiakūnį sudaro daugybė baltų kotelių su viršūnėlėmis, kurios apgaubtos gelsva, šviesiai pilka arba ruda, balkšva kepurėle. Šis grybas nors ir yra valgomas bei skanus, tačiau vis tik yra priskiriamas prie retų, saugomų rūšių.
Kalbėdamas A. Kulbis dar kartą pabrėžė, kad toks grybas yra retas, o retų rūšių naikinimas – negeras dalykas, todėl jis primena, kad pasigrožėjus grybu, jeigu nežinote, kas tai tiksliai yra, reikėtų jį palikti jo augimo vietoje, nerauti, nes kitu atveju gali grėsti ir rimtos baudos.
Kokia atsakomybė gresia?
Aplinkos apsaugos departamentas primena, kokia atsakomybė gresia už netinkamą elgesį miške ir gamtos niokojimą.
- Už lankymosi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą taikomas įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims 50–120 eurų bauda.
- Už transporto priemonių statymą miške arba važiavimą transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, taikoma 20–50 eurų bauda.
- Už laukinės augalijos išteklių naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką taikoma 10–30 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 30–60 eurų bauda.
- Už prekyba laukiniais augalais (ar jų dalimis) pažeidžiant nustatytą tvarką taikoma 10–30 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 70–140 eurų bauda.
- Už laukinės augalijos išteklių naudojimas neturint leidimo, kai leidimas reikalingas, taikoma 10–30 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 30–60 eurų.
Taip pat už administracinius nusižengimus gali būti skiriamas pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas.
