grybas

Prieš tris metus konkursas „Kuriu Vilnių” pasipildė 12 naujų projektų. 2021-aisiais buvo sakoma, kad iki metų pabaigos Vilnių papuoš didžiulis grybas. Visgi išdygo jis tik šiemet. Informacija apie naujausią instaliaciją Vilniuje paskelbta socialiniame tinkle „Facebook“. Čia sukurtas renginys, kuriame vilniečiai yra kviečiami birželio 13 d. 18.30 kartu praleisti laiką su muzika šalia naujojo meno kūrinio.

Retieji Dusetų girios grybai sulaukė Vilniaus universiteto ir Gamtos tyrimų centro mikologų dėmesio. Apskritasporių bobausių radavietė bus tiriama keletą sezonų, bet jau pirmoji diena lankantis mokslininkams nudžiugino nauju atradimu – vienas šio bobausio vaisiakūnis rastas ant liepos virtėlio. Iki šiol visi vaisiakūniai buvo randami tik ant negyvų eglių medienos. Taip pat džiugino ir bendra populiacijos būklė – gana gausiai, net keliolikoje vietų aptikti vaisiakūniai.

Juodasis beržo grybas, dar vadinamas beržo juodgrybiu ar čaga, daugelio laikomas aukso gysla organizmui – jis pasižymi daugybe naudingų savybių. Žolininko Ramūno Vaičiūno teigimu, šiuose grybuose gausu unikalių veikliųjų medžiagų: chromogenų; ląstelienos; steroidinių junginių; lignino; organinių rūgščių; laisvųjų fenolių; flavonoidų; silicio oksido; geležies; aliuminio; kalcio; magnio; natrio; kalio; cinko; vario.

Ar kada nors esate matę kraterį? Dažniausiai kraterį suprantame kaip piltuvo ar taurės pavidalo ugnikalnių įdubimą, o ar patikėtumėte, jog sumažintą jo formą galima pamatyti ir Lietuvoje, tik ne uolienų pavidalu, o grybo! Tai krateriškasis taurūnis (Urmula craterium), vienas ankstyviausių ir keisčiausių Lietuvos grybų.

Grybai yra ne tik maisto šaltinis, bet ir gamtos stebuklai, dažnai sugebantys mus stebinti savo įvairove ir spalvingumu. Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo nuotrauka, kurioje samanų paklotėje matosi ryški „liepsnelė“ . Neapsigaukite, ją paėmę rankų nenudegsite – tai įdomiai atrodantis grybas.

Lietuvos miškai rudenį apdovanoja gausiais grybų laimikiais. Tačiau šiemet Žemaitijos miškai nustebino – aptikta čia dar nematyta grybų rūšis. Tad grybautojai raginami nepraeiti pro šalį, o radę šį grybą ne tik pasidžiaugti, bet ir pranešti apie augimo vietą. Kaip praneša Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Žemaitijos nacionaliniame parke esančiame Babrungėnų miške rasta daug raudonojo auksabaravykio įvairaus augumo vaisiakūnių.

Lietuvos gamta kupina pačių įdomiausių radinių – čia tūno įvairiusiomis formomis ir išvaizda stebinantys augalai bei grybai. Vieną jų pavyko rasti ir nufotografuoti panevėžietei Ingai Gotoveckaitei. Į jos akiratį pateko itin retas, į Lietuvos Raudonąją knygą įtrauktas grybas. Grybautojų grupėje socialiniuose tinkluose pasidalinusi moteris juokavo: „Kas kepenis padžiovė?“ Ji Panevėžio rajono miškuose rado Ąžuolinę kepeną (lot.

Lietuvos gamta grybautojus apdovanoja ne tik gardžiais valgomais grybais, bet ir įdomiai atrodančiais radiniais. Išėjusi į mišką Natalija aptiko įspūdingą, baltos spalvos ir tarsi krauju besisunkiantį grybą. Grybautojų grupėje nuotrauka pasidalinusi moteris pasidžiaugė, kad pavyko aptikti šį neįprastai atrodantį grybą.

Vienoje grybautojų grupėje Andrius pasidalino grybo, kuris sukėlė jam susidomėjimą, nuotraukomis. „Sveiki, grybautojai. Na, kokios jūsų  nuomonės apie šį grybą?“, – klausė jis. Atsakydami į Andrius klausimą kiti grybautojai ėmė tvirtinti, kad nuotraukose yra matomas violetinis nuosėdis.  „Tai – violetinis nuosėdis. Valgomas grybas ir man ganėtinai skanus, kaip ūmėdė, tik žymiai tvirtesnis“, – rašė viena moteris.

Vasara jau visai į pabaigą, tad plūstančių į miškus ieškoti grybų – vis daugiau. Itin sekasi tiems, kurie jau daugybę metų turi savo žinomas vietas, kuriose grybauja. Žinomos vietos nenuvylė ir Lauros – ji iš miško grįžo su pilnais kibirais grybų. Nors savaitgalis buvo itin karštas, miškuose buvo pilna grybautojų – jų neišgąsdino didelė kaitra. Šeštadienį grybauti išsiruošė ir Laura, kuri pastebi, kad nors ir kaitino saulė, ieškančiųjų grybų buvo pilnas miškas.

Lietuvoje auga įvairiausi grybai – ir visiems puikiai pažįstami, ir tie, kuriuos pamačius atvimpa žandikaulis. Vieną tokių grybų rado raseiniškė Vilma, sutikusi pasidalinti nuotrauka ir su tv3.lt naujienų portalo skaitytojais. Įspūdingą radinį Vilma aptiko neįprastoje vietoje – ji ir pati sako negalinti patikėti, kad šie didžiuliai grybai auga Raseinių bažnyčios teritorijoje. „Aplamai tokio dydžio matau ir aš, ir vyras pirmą kartą“, – nuostabos neslepia moteris.

Lietuviai – tikri grybavimo mylėtojai, kiekvienais metais nekantriai laukiantys, kada gi pradės dygti grybai. Lietuvos miškuose jų jau yra ir kai kuriuose visai nemažai, tik vieniems jų rasti nepasiseka, o kiti grįžta pilnomis pintinėmis. Štai, Aušra iš miško parsinešė nemenką kiekį voveraičių. Alytaus rajone įsikūrusi moteris grybauti patraukė į Varėną ir pasigailėti neteko – rado įspūdingą laimikį. Ji pasakoja, kad šiemet grybauti išsiruošė jau trečią kartą.

„Nueita daug kilometrų, bet viena stebuklinga vieta atrasta“, – dalinasi „Grybautojų“ grupėje Domantas tampydamas už ūso kitus miško laimikių entuziastus. Naujienų portalui tv3.lt Domantas pasakoja, kad tai, ką matote nuotraukų galerijoje, jam pavyko rasti per dvi valandas. „Pagrinde vien baravykai. Buvo dar keli raudonviršiai ir kelios lepšaitės“, – vardija rastus grybus miške vyras.

Vasarai persiritus į antrą pusę lietuviai iš miškų grįžta su pilnais kibirais ar pintinėmis grybų. Savo laimikį parodė ir Eimantas su Raimonda, kurie per itin trumpą laiką pririnko kibirą grybų. Jiedu grybavo Akmenės rajono Ventos miestelio miškuose. Vos per valandą kibiras prisipildė grybų – į jį nugulė kone vien raudonviršiai.

Įpusėjus vasarai, lietuviai jau traukia į miškus ieškoti grybų. Nors vieniems nepavyksta nieko rasti, kiti į namus grįžta su įspūdingais laimikiais. Vieną tokių pavyko „sumedžioti“ panevėžiečių šeimai – rasti grybai nė netilpo į kibirus. Laimikio nuotraukomis pasidalinusi panevėžietė Toma Lapinskienė pasakojo, kad su šeima kiekvienais metais itin laukia grybavimo sezono –  tai visą šeimą suvienijanti maloni veikla. „Nuo pat mažens į mišką vedame ir vaikus.

Alytiškės grybautojos Mildos Stanevičienės jau kelerius metus niekam nepavyksta aplenkti. Ir šiemet ji pirmoji atėjo su pilnu kibiru baravykų. „Jau prieš savaitę prie Nemuno užtikau septynis gražius baravykus, o pirmadienį aplankiau savas vieteles Užupių pušyne, kur ankstesniais metais surinkdavau pirmą baravykų derlių. Ir štai kiek priroviau – įvairiausio dydžio visą kibirą. Pirmieji baravykai mane kaip grybautoją labai džiugina“, – laimikiu džiaugiasi Milda.

Grybautojų grupėje pamažu vis daugėja džiugių žinių apie rastus miškuose laimikius – grybus. Štai visai neseniai viena moteris teigė Jurbarko rajone radusi jau ir voveraičių, o štai Pakruojo rajone Laimuntui pavyko aptikti ir šakotąjį viensėdį. „Šiandien nuvažiavęs į mišką ir aplankęs tris viensėdžių augimo vietas, vienoje radau jau nedidelį, bet suaugusį šakotąjį sėdį (viensėdį)“, – dalinosi Laimuntas grybautojų grupėje. Grybautojas pasakojo, kad šį grybą jis aptiko Pakruojo rajone.

Lietuvos mikolgų draugija savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino 2023 metų grybu. Šiemet juo išrinktas – raudonasis auksabaravykis. Sužinokite, kuo šis grybas ypatingas ir kur jį galima rasti. Pasidalinę raudonojo auksabaravykio nuotraukomis, mikologai „Facebook“ puslapyje rašė: „Raudonasis auksabaravykis (Aureoboletus projectellus, sin. Boletellus projectellus) yra baravykinių (Boletaceae) šeimos grybas, kilęs iš Šiaurės Amerikos.

Vakarų Europoje vis labiau populiarėja savo vaistinėmis savybėmis pasižymintis juodasis beržo grybas. Gamtininkas Almantas Kulbis tikina, kad nors grybas ir populiarus, tačiau norint jį rasti Lietuvoje, teks gerai paplušėti. Kuo jis yra ypatingas ir kur reikėtų jo ieškoti, mikologas sutiko papasakoti ir naujienų portalo tv3.lt žurnalistams.

„Facebook“ grybautojų grupėje viena moteris pasidalino įrašu, kuris sulaukė itin didelio susidomėjimo. Daug kam nematytų grybų Liūto karčių, pasak Almos (moters vardas ir pavardė redakcijai žinomas), galima nusipirkti ir pas Lietuvos ūkininkus. Naujienų portalui tv3.lt apie šio įdomaus grybo savybes bei panaudojimą daugiau papasakoti sutiko gamtininkas Almantas Kulbis.  Anot gamtininko, Liūto karčiais grybą Gericijų (lot.

Įprastai aukcionuose šimtus tūkstančių ar net milijonus turčiai moka už laikui nepavaldžius meno kūrinius. Tačiau šįkart aukcione už įspūdingą sumą parduotas grybas. Lietuvoje tokio grybo nerasi – beveik kilogramą sveriantis baltasis itališkas trumas po aukciono iškeliavo į Honkongą, kur jo laukia restorano keptuvė. Įspūdingoje 13 amžiaus pilyje Italijos šiaurės vakarų Pjemonto regione – neeilinis aukcionas.

Dzūkai skelbia grybavimo sezono pabaigą. Šiemet jis baigėsi mėnesiu anksčiau nei pernai. Tačiau žmonės nesiskundžia: Dzūkijoje antroje vasaros pusėje voveraičių buvo užderėję tiek, kad patenkinti liko ir grybautojai, ir supirkėjai, ir perdirbėjai. Grybų miškuose jau nebedaug, be to – praeitą naktį daug kur stipri šalna buvo. Grybams per šalta augti. Be to, kai paspaudžia šaltukas – jų perspėja nerinkti ir specialistai. Pašalę grybai tampa nuodingi.

Rugpjūtį lydintys lietūs slogias emocijas kelia tikrai ne visiems. Tikriausiai niekas lietumi taip nesidžiaugia, kaip grybautojai. Paskutinėmis dienomis grybautojai socialiniuose tinkluose dalijasi įspūdingais laimikiais iš miško. Gamtininkas Almantas Kulbis naujienų portalui tv3.lt pasakoja, ką reikia žinoti einant į mišką. „Sąlygos grybų augimui yra dvi – drėgmės ilgą laiką nebuvo, todėl ir grybų nebuvo, bet buvo pakankamai šilumos. O dabar yra gerokai atvėsę, bet užtenka drėgmės.

Net keliose tolimos salos vietose buvo rastas grybas, kurį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) laiko rimta grėsme pasaulio sveikatai. Candida auris rūšis pirmą kartą buvo pastebėta Japonijoje 2009 m. Po to šis grybas greitai išplito į Pietų Korėją, Aziją, Europą ir JAV. Pagrindinis šio grybo – tiksliau, mielių rūšies – keliamas pavojus yra tai, kad dažnais atvejais jis yra atsparus daugeliui priešgrybelinių vaistų, vartojamų Candida infekcijoms gydyti.

Baravykų vajus ir toliau varo lietuvius iš proto – kai kurie jų iš miško nekelia kojos arba traukia grybauti net per pietų pertrauką ir giriasi dešimttūkstantiniu sezono laimikiu. Visgi lietuvius apėmusi grybų euforija turi dvi puses – medikai sako, kad į ligonines plūstelėjo apsinuodiję žmonės. Pavyzdžiui, dauguma jų ūmėdes sumaišė su musmirėmis. Tad ar turtingas grybų sezonas atneša daugiau apsinuodijimų ir mirčių? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbyje su mikologu Jonu Kasparavičiumi.

Šiltėjančio klimato išdaigos daugelį pastato į keblią padėtį. Pradėję rinkti grybus žiemą, žmonės susimąsto, ar galima juos valgyti. Kiek vertingų medžiagų turi tokie grybai ir ar niekuo nerizikuojame juos vartodami maistui? Pasak biologės Ritos Mikaliūnaitės, sveikus grybus žiemą rinkti galima, jie yra maistingi, tačiau žmonės vis tik turi elgtis atsakingai, šiuo metu galima rinkti tik tokius grybus, kuriuos gerai pažįstate. Svarbu, kad grybai nebūtų augę per šalnas.

Vienas nuodingiausių grybų pasaulyje buvo rastas Australijos šiaurėje. Mokslininkai teigia, kad grybas toks nuodingas, kad užtenka jį vos paliesti. Dažniau jis randamas Japonijos ir Korėjos kalnuose, tačiau šį kartą – ir sau nebūdingoje vietovėje. Nuodingiausias pasaulio grybas gali sukelti tragiškus simptomus: skrandžio skausmą, vėmimą, viduriavimą, karščiavimą ir galūnių tirpimą. Po kelių valandų ar dienų oda lupasi nuo rankų ir kojų, sutrinka smegenų veikla.

Vis labiau įsibėgėjant grybavimo sezonui, gydytojai toksikologai primena, kad rinkti ir valgyti galima tik labai gerai pažįstamus grybus: baravykus, lepšius, ūmėdes, kazlėkus, raudonikius, voveraites ir pan. Išplėsti savo renkamų grybų sąrašą, eksperimentuoti naujais skoniais tikrai nepatartina.

Vieno dvaro Rokiškio rajone parkas pasipuošė įspūdingais – kamuolio dydžio grybais. Kaip paaiškėjo, šie išdygę milžinai – ne kokia keistenybė ar anomalija, o tikra gamtos retenybė. Tokie laukiniai grybai Lietuvoje pradėjo dygti vis dažniau, nors visai neseniai didieji kukurdvelkiai dar puikavosi Raudonojoje knygoje. Ilzenbergo dvaro vietininkas negalėjo patikėti savo akimis, kai vieną rytą prie pagrindinių dvaro vartų po senu ąžuolu išvydo kažką baltuojant.

Grybautojai lengviau atsikvėpė – nuslūgo karščiai, gausiau palijo, tad miškuose sparčiau dygsta grybai, randama jau ir baravykų. Tiesa, dzūkai sako, grybų karalių jų miškuose dar nėra daug. Baravykų gausiau lapuočių miškuose, ten drėgniau. Lazdijų rajono, Leipalingio gyventojas Antanas – užkietėjęs grybautojas. Grybus renka ir sau, aprūpina draugus ir gimines, lieka dar ir pardavimui. Miško gėrybėmis jis prekiauja pakelėje prie Leipalingio.

Su portalu tv3.lt susisiekė skaitytojas, kuris pasidalijo užfiksuotu neeiliniu sodybos svečiu.  Skaitytojas tvirtina, kad jo sodybos teritorijoje užaugo įprastai vasaros pabaigoje ir rudenį augantys raudonikiai. Skaitytojas praneša, kad grybą pavyko užfiksuoti ketvirtadienį Kaišiadorių rajone.

 Italijos baltųjų triufelių sostine vadinama Alba. Triufelių medžiotojai skundžiasi sausringais orais, esą randa vis mažiau prabangių grybų. Bet dėl to smarkiai kilo ir jų kaina. Baltieji triufeliai yra net 20 kartų brangesni už sidabrą. Pavyzdžiui, 100 gramų sveriantis grybas jums gali atsieiti visą vidutinį Lietuvos atlyginimą. Nuostabiame Italijos šiaurės vakarų Pjemonto regione įsikūręs miestelis Alba, dar vadinamas Italijos baltųjų triufelių sostine.

Grybų sezonas jau gerokai įsibėgėjo. Tačiau lietuviai vis dar stebina įspūdingais laimikiais.  Tautiečiai nenustoja stebinti savo sumedžiotų grybų gausybe. Miškuose šiuo metu tikras jų antplūdis, tad kas tik netingi keliauja jų rinkti, o surinkę nufotografuoja bei atsiunčia mums. Bestebint kai kuriuos iš šių grybų tikrai nesinori tikėti savo akimis. Daugiausia grybų Dzūkijoje? Dzūkijoje daugiausia miškų, todėl ir grybų čia pasitaiko daugiau, nei kitur.

Artėjantis ruduo džiugina ne tik besikeičiančia gamta, bet ir gausiomis gėrybėmis. Tarp jų – ir miškuose besislepiantys grybai. Įspūdingu laimikiu, kuris privers pavydėti kiekvieną grybautoją, pasidalino ir Daina Bosas. Jos vyras, verslininkas Antanas Bosas įsiamžino šalia su vos ne galvos dydžio baravyku. „Slėpkitės kiti grybautojai, uogautojai“, - juokavo žymi moteris. Netrukus pasipylė ne tik sveikinimai, bet ir pavydas – tokį laimikį susekti tikrai sunki misija.

Ir Panevėžio krašte jau pasirodė pirmieji pavasariniai grybai, tačiau specialistai įspėja neskubėti jų ragauti, nes galima ir apsinuodyti. O užkietėję grybautojai žada, kad grybų sezonas šiemet bus kaip niekada ankstyvas. Kai kurie į mišką rinkti pirmųjų raudonviršių ir baravykų spirga jau šį savaitgalį. Pasak užkietėjusio grybautojo Algirdo, mėgstantys grybauti jau gali eiti ieškoti balteklių – liaudiškai vadinamų avižėlėmis.

Psichodeliniai grybai – tai daugiau negu galimybė pažvelgti į pasaulį tarsi pro kaleidoskopą. Mokslininkai tvirtina, kad jose esantys haliucinogenai teigiamai veikia žmogaus smegenis ir leidžia joms panirti į sapno būseną. Magnetinio rezonanso tomografo (fMRI) pagalba mokslininkai nuskenavo 15 savanorių smegenis, kuriems buvo duodama psilocibino – veikliosios psichodelinių grybų medžiagos.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kauno paveldosaugininkai ir tarpukario architektūros išsaugojimu besirūpinanti asociacija apdovanojo architektus ir nekilnojamojo turto plėtotojus už rūpestį paveldu. Nepamiršti ir blogi pavyzdžiai – už anstatą Kaune, Putvinskio gatvėje, buvusiai paveldosaugininkei skirtas grybas.

Frankfurte prie Oderio (Vokietija ) vyko tarptautinis graikų-romėnų imtynių jaunių ir jaunučių turnyras „Brandenburg Cup“. Du mūsų šalies atletai tapo šių prestižinių imtynių varžybų nugalėtojais, praneša imtynes.lt Jaunių grupėje anykštėnas Domas Krikščiūnas įveikė tris varžovus ir iškovojo aukso medalį svorio kategorijoje iki 46 kilogramų. Jo komandos draugas Donatas Grybas buvo stipriausias svoryje iki 100 kilogramų. Jaunučių amžiaus grupėje ketvirtą vietą laimėjo Evaldas Žibutis.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ „Šiaulių naujienų“ redakcijos duris pirmadienį pravėrusi šiaulietė Stefa džiaugėsi Vainagių miške lyg pasakoje pridygusiais grybais. Įspūdingiausias moters „laimikis“ – pusantro kilogramo sveriantis baravykas. „Sekmadienio popietę tvarkiausi namuose, po pietų miego pabudo tėvas ir paprašė, kad važiuotume į mišką pagrybauti. Neva atsibodo namuose į keturias sienas žiūrėti. Taip ir padarėme. Apie 15.30 išvažiavome į Vainagių mišką, esantį už Kurtuvėnų.

Iš 400 Lietuvoje augančių valgomų grybų vertingos yra tik apie 100 rūšių. Tiek pat – apie šimtą – auga ir nuodingų grybų, o iš jų 20–30 yra labai pavojingi gyvybei. Užtenka vieno grybo puode, kad apsinuodytų visa šeima ar draugai. Dalies nuodingų grybų kenksmingosios medžiagos neišnyksta ir verdant. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro sveikatos edukologė Vida Dubinskienės parengtoje apžvelgoje patariama, kaip neapsirikti grybaujant ir kaip elgtis apsinuodijus.

Grybavimas suteikia žmogui didelį malonumą, atsipalaidavimą ir poilsį. Prasidėjus grybų sezonui daugelis skuba pagrybauti, maloniai pasivaikščioti miške. Valgomieji grybai yra vertingas ir skanus maisto produktas. Pagal cheminę sudėtį ir baltymų kiekį jie artimi mėsai. Grybai yra maistingi, turi B grupės, PP, C, A,D, U vitaminų, geležies, magnio, cinko, jodo, fosforo.

Augalai yra puikus dalykas. Jie valo ir puošia namus. Bet tikrai ne visus patartina laikyti namuose, kieme ar net gyvenamoje teritorijoje. Vieni augalai baisiai dvokia, kiti yra nuodingi, treti - sukelia skausmą... Toptenz.net siūlo paskaityti apie 10 augalų, kurių patartina vengti saugumo sumetimais. 10. Mantegacio barštis (Heracleum mantegazzianum) Šio augalo sula gali privesti jus rėkti: ji sukelia fitofotodermatitą – oda tampa labai jautri ultravioletinei šviesai.

Įžengėme rugpjūtin. Brandos ir javų pjūties mėnuo kada nors užbaigs vasarą. Tačiau kol kas apie tai kalbėti visai nereikia, nes turime labai svarbių ir smagių vasariškų darbų ir užsiėmimų. Žinoma, visų pirma – darbai. Kai po lietaus pradžiūsta laukai, juose jau pūkščia, dulkių debesyse sukiojasi kombainai. Kai kur iki rugpjūčio nukulti nemaži rugių plotai.

Siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą Psilocybe genties grybų sporomis ir grybiena, tiek turint tikslą jas platinti, tiek neturint šio tikslo, taip pat už šiuos neteisėtus veiksmus būtų traukiamas atsakomybėn ir juridinis asmuo. Tai numatantį Baudžiamojo kodekso papildymo projektą ketvirtadienį Seimui pateikė Seimo narė Dangutė Mikutienė. Po pateikimo šį projektą parėmė 42 parlamentarai, 3 buvo prieš, susilaikė 24 Seimo nariai.

Pirmieji pavasariniai grybai – bobausiai ((lot. Gyromitra esculenta, angl. False morel, Beefsteak mushroom, vok. Frühjahrslorchel), tai daugumos  gurmanų  mėgstami grybai, tačiau, kaip informuoja Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) direktoriaus pavaduotoja Snieguolė Ščeponavičienė, juos reikėtų vartoti labai atsakingai. Bobausio kepurėlė yra beformė, vingiuotai raukšlėta, išauga iki 10 cm aukščio ir iki 15 cm pločio.

Panevėžyje, „Cido“ arenoje, vykstančiame Lietuvos dviračių treko čempionate 28-erių Simona Krupeckaitė ir 17-metis Tadas Grybas jau iškovojo po du aukso medalius. Jie ketvirtadienį tapo komandų sprinto, o penktadienį - asmeninių sprinto lenktynių nugalėtojais. S. Krupeckaitė komandų sprinto varžybas laimėjo kartu su 17-mete Gabriele Jankute (36,38 sek.). Antrąją vietą užėmė Aušrinė Trebaitė ir Vaida Pikauskaitė (37,59 sek.), o trečiąją - Aleksandra Sošenko ir Eglė Zablockytė (39,11 sek.

Mokslininkai išsiaiškino, kad prieš 48 mln. metų  egzistavo „protą kontroliuojantis“ grybas, kuris skruzdėles paversdavo „zombiais“, rašo „Daily Telegraph“. Tai įrodo fosilinis lapas, kuriame yra neginčijamų gamtinio siaubo istorijos įrodymų. Exeterio universiteto mokslininkas dr. Davidas Hughesas sako: „Šis lapas rodo aiškius gerai dokumentuotus zombių parazitų ženklus. Tai grybas, kuris užkrečia skruzdėles ir tuomet pradeda manipuliuoti jomis.