grybai

Lietuviai vis dažniau pastebi gamtos anomalijų: vis vėliau pasirodantis sniegas, sakuros, pražydusios spalio pabaigoje, bei lapkritį pražydusios kriaušės – tik kelios iš jų. Vos prieš kelias dienas Mažeikiuose pasirodė dar vienas neįprastas reiškinys – moteris vaikščiodama miške rado voveraitę. Nepaisant kelių žiemą augančių valgomų grybų rūšių, dažniausiai grybautojai savo grybavimo sezoną pabaigia spalio viduryje, maždaug tuo metu, kai pasirodo pirmosios šalnos.

Dauguma grybautojų mano, kad grybavimo sezonas baigiasi rudens pabaigoje. Vis tik, jie smarkiai klysta, nes netgi žiemos metu auga grybai, kuriuos vertėtų įsidėti į pintinę ir parsinešti jų namo. Gamtininkas Deividas Makavičius pasakojo, kad tik aistringi ir jau labiau pažengę grybautojai žino, kad į grybų „medžioklę“ verta pasileisti ir žiemą. Pasak jo, yra tokių grybų, kurie yra valgomi, bei pradeda dygti vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį. Pašnekovas atskleidė dvi rūšis tokių grybų.

Ugniagesys gelbėtojas iš Panevėžio šviežiais grybais mėgaujasi ištisus metus. Ir ne bet kokiais, o pasaulyje vis labiau populiarėjančiais „Liūto karčiais“. Savamoksliu mikologu save vadinantis panevėžietis džiaugiasi, kad grybų fermoje jam pavyko užauginti ir beveik kilogramą siekiantį dičkį. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nors Lietuvoje jau pasirodė pirmasis sniegas, jis neatbaido aistringų grybautojų. Viena iš jų – Lina – prieš kelias dienas vaikščiojo miške Kauno rajone ir aptiko akį traukiantį vaizdą. Tai – ąžuolyne, neįprastai rato forma išdygę balti grybai. Šis reiškinys sudomino Liną ir ji jo fotografijomis pasidalijo „Facebook“ grupėje „Grybautojai“. Ji pasakojo, kad tokį reginį aptikti buvo netikėta. Apie tai, kodėl grybai auga ratu, naujienų portalui tv3.lt papasakojo gamtininkas Almantas Kulbis.

Šiuo metu, rudeniui įsibėgėjus, atsirado šviežių produktų, kuriuos galima panaudoti sezoniniams receptams, įskaitant lietuvių pamėgtus grybus. Nesvarbu, ar mėgstate grybus, ar ne, grybai neabejotinai yra svarbus sezono akcentas, tačiau daugelis žmonių vis dar nežino, kaip juos šviežius išlaikyti ilgesnį laiką, rašoma express.co.uk.

Nors lauke lengvas šaltukas ir minusinė temperatūra, bet žmonės miškuose vis dar randa grybų. Į mišką nuėjusi Tatjana savaitgalį negalėjo patikėti, kad tokiu oru dar galima rasti tiek grybų. Ji nufotografavo ir pasidalijo „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“. „Šiandien .....-1 šalčio. Bet“, – rašė Tatjana ir dalijosi nuotraukomis. Tatjana rado daug pelkinės ūmėdės. Kai kurie grybautojai patarė jai, kaip skaniai paruošti, kad pelkinė ūmėdė labai gerai tinka marinavimui.

47-erių Vitalijus Balkus – užkietėjęs grybautojas ir knygos apie maisto pramonę „Kas mus žudo“ autorius – puikiai pažįsta miško pasaulį nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Pirmą kartą raudonosios musmirės (Amanita Muscaria) paragavo prieš maždaug šešerius metus ir nuo tada jas ne tik valgo, bet ir rekomenduoja kitiems. Visgi toksikologai įspėja, kad tokie eksperimentai su sveikata gali baigtis ne tik stipriomis haliucinacijomis, ligoninės palata, bet ir mirtimi.

Praėjusį savaitgalį Virginiją išėjo pasivaikščioti į Anykščių rajone esantį mišką. Bevaikštant gamtos apsuptyje ir besidairant grybų moters akis patraukė mėlynuojantis miško kraštelis. Priėjusi artyn Virginija suprato, kad akys jos neapgauna – ji aptiko daugiau nei dešimt mėlynų grybų. Savo užfiksuotais miške mėlynuojančiais grybais moteris pasidalijo socialinio tinklo „Facebook“ „Gamta, kraštovaizdžiai, senoji architektūra (tik nuotraukos)“ grupėje.

Kauno marių regioninis parkas paskelbė, jog spalio mėnesį Dubravos rezervatinėje apyrubėje užderėjo grybų, tačiau šie – tik pasigrožėjimui, nes rezervatuose grybauti ir uogauti griežtai draudžiama. „Norime priminti lankytojams, kad lankantis rezervate reikia laikytis taisyklių“, – rašoma pranešime. Rezervatuose grybauti draudžiama Nesilaikant numatytų taisyklių, gresia liūdnos pasekmės – gali tekti net paploninti piniginę.

Daugelis lietuvių mėgsta grybavimą ir grybus, bet ne daug kas žino, kokie yra oficialiai nustatyti reikalavimai miško grybams ir jų paruošimui. Žemės ūkio ministerija kaip tik parengė ir paskelbė derinti naują Miško grybų ir jų gaminių techninį reglamentą. Iki spalio pabaigos bus laukiama pastabų ir pasiūlymų, o atitinkamai pakeistos naujos taisyklės įsigalios jau kitą grybavimo sezoną.

Ne paslaptis, kad lietuviai – aistringi grybautojai, tad ne vieną iš jų šiuo metu galima sutikti miške ieškant rudeninių gėrybių. Visgi, daugelis pastebi, kad nors dienos metu temperatūros stulpelis laikosi gana aukštai, visgi, naktimis atvėsta ir rytais pasirodo šalnos. Tuomet daugeliui kyla klausimas – ar galima rinkti grybus po šalnų? Gamtininkas Deividas Makavičius pokalbio metu nurodė, kad šiuo metu pagrindinis grybavimo sezonas jau yra pasibaigęs.

Varėnos policija atkreipia dėmesį: savaitgalį ypatingai pastebimas išaugusių pranešimų skaičius dėl pasiklydusių žmonių miškuose. SAUGOKIME SAVE IR SAVO ARTIMUOSIUS! Policijos patarimai Grybautojai, vykdami į mišką, turėtų pasirūpinti ne tik krepšiais gėrybėms. Ypač svarbu, kad žmonės tinkamai pasiruoštų tokiai iškylai: išvykdami iš namų praneškite artimiesiems kur vykstate, kiek maždaug laiko praleisite miške.

Ieškote marinuotų grybų receptų? Tuomet kviečiame jus išbandyti tinklaraščio „Kviečiu į virtuvę“ autorės Ingridos receptą, pagal kurį gaminti marinuoti grybai žaibiškai dings iš rūsio. Iš normos išeina 3 – 0,5 l stiklainiai 1,5 l virtų miško grybų; 2 v. š. druskos; 1 v. š. cukraus; 3 v. š. acto; 2 skiltelės česnako; Žiupsnis pipirų. Puode sumaišome grybus su kitais priedais. Užverdame, vis pamaišome, kad grybai nepradėtų svilti.

Ruduo Lietuvoje atneša savo džiaugsmus, o vienas iš jų – grybavimas. Ši senovinė tradicija, sujungusi gamtos mylėtojus, skatina ne tik ieškoti miško gėrybių, bet ir atsipalaiduoti, pabėgti nuo kasdienybės šurmulio. Šiuo metu lietuviai įvairiuose miškų kampeliuose randa daugybę gėrybių. Štai kaunietė Julija Ševčenko Zapyškio miškuose rado baravykų, raudonviršių, šilbaravykių, lepšių.

Į Klaipėdos teismą policija pristatė uostamiesčio ir Gargždų policijos komisariatus Molotovo kokteiliais apmėčiusį 24 m. klaipėdietį. Jaunuolis prisipažįsta kaltę, tačiau sako, kad jį taip pasielgti privertė patys pareigūnai. Esą šie jam nepateikė atsakymų, kodėl jo galvoje instaliavo nanotechnologijas. Klaipėdietis pripažįsta ir tai, kad vartoja marihuaną bei haliucinogeninius grybus. Galimai tuo metu jam pakriko psichika. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Grybų rinkimas yra populiari veikla Lietuvoje, tačiau jis gali tapti pavojingas, jei nesilaikoma atsargumo. Nors šiemet Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nebuvo užregistruota jokių apsinuodijimų grybais, specialistai primena, kad kiekvienais metais pasitaiko atvejų, kai žmonės supainioja valgomus grybus su nuodingais.

Nors ruduo – pats grybų metas – tačiau už kilogramą baravykų gali tekti pakloti net 18 eurų. Grybautojai sako, kad grybai brangūs, nes sunku rasti sveikų. Esą didžioji dalis gražuolių baravykų – sukirmiję. Tad norint rinktinių baravykų, teks paploninti piniginę. O štai raudonikiai, kaip juokauja grybautojai, dygsta lyg išprotėję ir valgytojų džiaugsmui – sveikutėliai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

42-ejų metų vilnietė Dalia Bubnelytė-Daktariūnienė – išskirtinės drąsos moteris. Visai neseniai ji ryžosi savo gyvenimą pakeisti iš esmės. Po 17-os metų, praleistų valstybės tarnybos sektoriuje, moteris ryžosi pasukti visai kita linkme – atsisakė teisininkės darbo ir ėmė auginti šitaki grybus. „Gyvenimas iki posūkio atrodė labai standartiškas ir šabloniškas“, – pradėjo pokalbį Dalia. Moteris paaiškino, kad tuo metu gyveno Vilniuje, kūrė šeimą, ieškojo būsto ir norėjo įsitvirtinti.

Praėjusią savaitę Ilona išėjo pasivaikščioti į Klaipėdos rajone, Giruliuose esantį mišką. Bevaikščiodama gamtoje moteris aptiko neįprastą radinį – tarsi nedidelėmis kerpėmis apaugusį grybą. Šia nuotrauka moteris pasidalijo „Facebook“ grupėje pavadinimu „Miško radiniai“. Šioje grupėje smalsuoliai dalijasi įvairiomis savo miške surastų radinių nuotraukomis. Nuotraukoje galima matyti nedidelį, tarsi kerpėmis apaugusį grybą, kuris slepiasi tarp aplinkos žalumos.

Rugsėjis – tai idealus metas grybautojams papildyti savo pintines tokiomis sezoninėmis gėrybėmis kaip ūmėdės, voveraitės, lepšės, raudonviršiai ir baravykai. Visgi, „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pastebi, kad šiuo laikotarpiu padidėja apsinuodijimų ir virškinimo problemų rizika. Ji įspėja, kad apsinuodijus grybais būtina nedelsti ir iš karto vykti į gydymo įstaigą.

1931 metas gimusi kraštietė Julija Lukoševičienė – tikras fenomenas ir puikus pavyzdys šių laikų jaunimui. Senolė ne tik grybauja, bet ir jaunimą pamoko, kur ir kaip reikia grybauti. Ilgaamžiškumo ir geros savijautos paslapčių iš senjorės ateina pasimokyti ir jaunimas, o guvi moteris mielai dalijasi per gyvenimą sukauptais patarimais. Beje, apie senjorę Juliją žurnalistams papasakojo ne jos artimieji, ne ji pati, o būtent jos aktyvumu labai nustebę ir susižavėję jaunesni žmonės.

Grybautojai vis giriasi gausiu grybų laimikiu – grybai dygsta praktiškai visuose miškuose: tiek drėgnesniuose, tiek sausesniuose. Tačiau tai, kad grybai ėmė dygti pačiame Kėdainių miesto centre, atrodo tiesiog neįtikėtina. Visgi čia pat dirbantys biurų darbuotojai patikina – baravykai paąžuoliai čia išdygsta ne pirmą kartą.

Grybai visada skanūs, o naminiai marinuoti pievagrybiai gali būti puikus priedas prie salotų arba atskiras patiekalas ant stalo. Parduotuvėje pirkti marinuoti grybai nėra pigūs, todėl tinklaraštininkė Anya Skiba nusprendė išbandyti mikrobangų krosnelėje per 5 minutes namuose marinuotų grybų receptą. Ingredientai - Grybai 1 kg - Miltai 1 valg. š. - Druska 2 šaukštai - Cukrus 1 valg. šaukštas - Acto 2 valgomieji š. - Lauro lapas 1 vnt. Receptas skirtas 1 kg grybų.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas skelbia, kad pasikeitus taisyklėms nuo šiol net gyventojams draudžiama uogauti ir grybauti Grobšto ir Naglių gamtiniuose rezervatuose. Už pažeidimus numatytos baudos, siekiančios net 650 eurų.

Rugsėjis – tai idealus metas grybautojams papildyti savo pintines tokiomis sezoninėmis gėrybėmis kaip ūmėdės, voveraitės, lepšės, raudonviršiai ir baravykai. Visgi, „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pastebi, kad šiuo laikotarpiu padidėja apsinuodijimų ir virškinimo problemų rizika. Ji įspėja, kad apsinuodijus grybais būtina nedelsti ir iš karto vykti į gydymo įstaigą, rašoma pranešime spaudai.

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos parengtam 16 Vyriausybės nutarimų pakeitimo paketui, kuriuo įgyvendinamos Saugomų teritorijų įstatymo pataisos, patikslinami valstybinių gamtinių rezervatų, biosferos rezervato, nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai bei nustatoma aiškesnė uogavimo, grybavimo ir lankymosi mokslo tiriamaisiais, mokomaisiais ir pažintiniais tikslais rezervatuose tvarka.

Vilniaus gyventojus nudžiugino netikėtas radinys – didysis kukurdvelkis, išdygęs vidury miesto, šalia Santaros klinikų. Įspūdingas grybas pasiekė 24 centimetrų aukštį ir yra didesnis nei žmogaus galva. Didžiausias rastas Lietuvoje kukurdvelkis svėrė beveik 15 kilogramų.  Vilniuje vaikus nudžiugino apvalus baltas radinys, išdygęs vidury miesto – didysis kukurdvelkis. Šis kukurdvelkis stebina gyventojus ne šiaip sau. Ėmė, išdygo ir apsigyveno vidury Vilniaus miesto šalia Santaros klinikų.

Vyriausybė uždraudė gyventojams uogauti ir grybauti valstybės saugomose teritorijose – nacionalinių ir regioninių parkų rezervatuose, kurie nesiriboja su kaimais ar viensėdžiais. Praėjusių metų gruodį Seimo priimtą Saugomų teritorijų įstatymą įgyvendinantys teisės aktai priimti trečiadienį.

Lietuvos miškuose šiuo metu galima sutikti ne vieną grybautoją. Kiekvienas iš jų nori grįžti pilnomis pintinėmis namo ir pasidžiaugti radiniais, tačiau dėl to yra svarbu žinoti, kurie grybai gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Ištarus „nuodingas grybas“ daugeliui prieš akis pasirodo paprastoji musmirė: baltas grybo kotas, raudona kepurėlė ir ant jos esantys nedideli balti taškai. Visgi, be šio nuodingo grybo, Lietuvos miškuose auga dar keli, kurių šiukštu nevalia įsidėti į savo pintinę.

Sulaukus lietaus miškuose vėl ims dygti grybai, šįsyk labiau rudeniniai. Kaip sako vaistininkas iš Telšių Kęstutis Beržinis, atsirinkti, kurie tinkami maistui, o kurie ne, verta jau miške. O ruošiant grybus pravartu žinoti, kaip išsaugoti naudingiausias grybuose esančias medžiagas. „Grybautojams akiratį tikrai praplės tiek grybų katalogas, tiek įvairios programėlės. Randi neaiškų grybą, kempinę ar kerpę, nufotografuoji, ir iškart matai, ar jis tau reikalingas, ar ne.

Kėdainių mieste žaliuojančiame Babėnų šile pastebėti augantys grybai milžinai. Grybai išdygo ne kur nors giliai miške, o tiesiog ant pėsčiųjų tako. Pirmieji neįprastus grybus pastebėjo vietos gyventojai. Jie visą dieną aptarinėjo ir apžiūrinėjo grybus milžinus. Netrukus paaiškėjo, jog tai – pumpotaukšlinių grybų šeimos nariai didieji kukurdvelkiai. Išdygo ant tako Babėnų kvartalo gyventoja Liongina Pociuvienė dažnai eina į šilą tiek pagrybauti, tiek pasivaikščioti.

Šiemet gamta Lietuvos grybautojus apdovanoja įspūdingu derliumi – grybautojai grybus iš miškų tempia pilnomis pintinėmis, tačiau renkantiems ir vartojantiems grybus svarbu nepamiršti, kad jų galime ne tik paskanauti, bet ir jais apsinuodyti.

Lietuviai kone pamišę dėl grybų, į pintines nugula gausybė miško gėrybių – ir patys populiariausi, ir ne tiek daug dėmesio sulaukiantys grybai, tačiau ne visi žino, kad Lietuvos miškuose auga ne tik valgomieji, bet ir funkciniai (medicininiai) grybai.

Voveraičių šiuo metu galima rasti ne tik miškuose, bet ir ant prekystalių. Žavinčios auksine spalva, kvapnumu ir išskirtiniu skoniu, jos kasmet yra vieni laukiamiausių grybų. Tad nenuostabu, kad jos iškart susilaukia pirkėjų dėmesio, pastebi Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Plauti voveraites ar neplauti? Voveraitės ne tik skanu, bet ir sveika, atkreipia dėmesį parduotuvės tinklo daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė.

Lietuviai vos pasirodžius pirmiesiems grybams ima plūsti į miškus, o šie šiemet vilioja ypatingai geru derliumi. Į pintines nugula patys įvairiausi grybai, tačiau patys populiariausi išlieka baravykai, raudonikiai ir voveraitės. Ką žinoti einant į mišką grybauti, kaip ruošti laimikius, kad jie būtų ne tik skanūs, bet ir naudingi ir ar galima užsiauginti grybų savo kieme, naujienų portalui tv3.lt pasakojo grybų entuziastė Giedrė Svaldenytė-Pinot.

Vasaros pabaigoje, kai dienos dar šiltos, bet jaučiasi artėjanti rudens gaiva, miškai tampa ypatingai malonia vieta pabūti. Grybų sezonas ne tik suteikia progą pagaminti skanių patiekalų, bet ir atneša daug džiaugsmo, sveikatingumo ir ryšio su gamta. Tad su pintinėmis rankose, žmonės skuba į miškus. Keletas grybautojų pasidalino savo laimikių nuotraukomis ir papasakojo, kuriuose Lietuvos kampeliuose jų rado.

Grybų šiemet pilni miškai, tačiau jų kainos nukrito į žemumas, mažėja ir rinkėjų, ir valgytojų, teigia verslininkai. „Voveraičių miškuose – pilna, bet supirkimo kaina labai maža, simbolinė – 1,5–2 euro už kilogramą. Anksčiau rudeniop ir 5–7 eurai būdavo“, – BNS sakė Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius.  Jis pabrėžė, kad per pastaruosius tris dešimtmečius tokiu metu voveraitės nebūdavo superkamos taip pigiai.

Grybų karštinė nepalieka abejingų – grybauja ir maži, ir dideli, ir jaunesni, ir vyresni. Vienai kėdainietei pavyko rasti tikrą grybų karalių – milžinišką baravyką. Moteris teigia tokio dydžio grybą matantį pirmą kartą gyvenime. Su vyru Edgaru grybauti susiruošusi 36-erių metų kėdainietė Gintarė nutarė aplankyti ne mūsų krašto miškus, o nuvažiuoti į uošviją – Anykščių rajono Kavarsko miškus.

Į miškus plūstančius lietuvius gamta apdovanoja ne tik džiuginančiais laimikiais, bet ir neįprastais radiniais. Išėjusi į mišką Irena Cijunelienė aptiko išskirtinės išvaizdos grybą – kraujuojantį dyglutėlį. Šis grybas atrodo neįprastai ir kai kuriems net neprimena grybo, mat žiūrint į jį atrodo, kad iš balto grybo vidaus sunkiasi sodriai raudonas kraujas. Aptiko įspūdingą grybą Kraujuojantį dyglutėlį (lot.

Siunčia žinią gyventojams: gali patikrinti surastus grybus

Vokietijoje mokslininkai atrado grybus, kurie maitinasi plastiku. Jie tikisi, kad šis išradimas išgelbės mūsų planetą nuo milijardų tonų plastikinių šiukšlių. Retai apie tai susimąstome, bet plastikinis butelis gamtoje skaidosi 13 kartų ilgiau, nei vidutiniškai gyvena žmogus. Bet vokiečių mokslininkai sumanė, kaip pagreitinti šį procesą. Rado grybus, kurie su malonumu „valgo“ plastiko atliekas.

Šie metai pasižymi itin didele miško gėrybių gausa, dėl to grybautojai savo progos prisirinkti grybų nepraleidžia. Nors daugeliu atvejų, grybavimas baigiasi sėkmingai, tačiau visi grybautojai turėtų žinoti kelias taisykles, kurios gali pagelbėti pasiklydus miške. Išėjus į mišką svarbu ne tik pilnomis pintinėmis grįžti namo, tačiau taip pat tai padaryti saugiai. Priminė saugos taisykles Visiems grybautojams savo „Facebook“ puslapyje Lietuvos policija perdavė svarbių žinių.

Šiltuoju metų sezonu ypač daug laiko leidžiame gamtoje, tad netrūksta situacijų, kai prireikia gydytojo toksikologo konsultacijų. Remiantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus duomenimis, vasarą visada padaugėja atvejų, kai žmonės apsinuodija nežinomais augalais, grybais ar uogomis. Vasaros laikotarpiu būnant gamtoje apsinuodyti gali tiek vaikai, tiek suaugę asmenys.

Daugelis įgudusių grybautojų žino išskirtines vietas, į kurias neužklysta kiti grybautojai ir galima prisirinkti nemažai gėrybių. Tačiau svarbu žinoti, kad ne visose vietose galima rinkti ir pintines dėtis miško gėrybes. Už grybų rinkimą tam tikrose vietose gresia baudos. Svarbu žinoti, kur negalima rinkti grybų, Gresia baudos Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prieš kelias dienas savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo žinia, skirta visiems grybautojams.

Socialinėje erdvėje vis dažniau matomi miško gėrybių vaizdai slepia ir tamsiąją pusę – su išaugusiu noru vykti į mišką ieškoti grybų, uogų, išauga ir pranešimų dėl pasiklydusių žmonių skaičius. Kaip teigia Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, dažniausiai miškingose vietovėse pasiklysta garbaus amžiaus asmenys. Skaičiuojama, jog liepos mėnesį Kauno apskrityje pareigūnai išgelbėjo šešis paklydėlius, du iš jų – Kėdainių rajone.

Alytaus rajone, šeimos vienkiemyje užaugo net 65 kamuolio dydžio grybai. Vieni jauni, kiek mažesni, o kai kurie – įspūdingo dydžio. Tai – anksčiau net į raudonają knygą buvę įtraukti grybai – didieji kukurdvelkiai. Paprastai jie auga ne miškuose, o pievose, laukuose, parkuose, sodybose ir išsipučia iki įspūdingo dydžio. Šeimos sode – 65 kamuolio dydžio grybai Kukurdvelkiai gali užaugti daugiau nei pusmetrio skersmens, nors paprastai pasiekia arbūzo ar futbolo kamuolio dydį.

Pastarosiomis dienomis gerai ir gausiai palijus, o saulei kaip reikiant pašildžius, miškuose ėmė dygti grybai. Tiesa, neskubėkite į mišką, mat tai dar nereiškia, kad bet kuriame miške jų rasite. Kėdainių rajone situacija dabar tokia – viename miške grybų yra, kitame jų gali ir su žiburiu nerasti. „Rinkos aikštė“ pakalbino keletą kėdainiečių grybautojų ir paprašė pasidalinti miško naujienomis. Kėdainietė grybautoja Solveiga Putnienė pastarosiomis dienomis aplankė ne vieną mišką.

Grybavimas ir uogavimas miške viena iš dažnų vasaros veiklų. Aplinkosaugininkai primena, kaip miško gėrybes rinkti atsakingai, išvengiant bet kokios žalos gamtai.  Pareigūnai primena, kad renkant uogas draudžiama naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones (įskaitant ir savadarbes šukas), taip pat lankantis miškuose negalima niokoti augalų.

Du šimtai trisdešimt – tiek baravykų per dieną surinko ir savo asmeninį dienos rekordą pagerino varėniškis Algimantas. Vyras sako pastarosiomis dienomis Dzūkijos miškai pažėrė itin daug rudakepurių. Tiesa, dėl lietaus stokos dažną karališką grybą reikia palikti voverėms, mat šie sukirmijusiais kotais.  Prie dar vieno miško karaliaus klaupiasi Varėnos pašonėje gyvenantis ir čia pat grybauti išsiruošęs Algimantas.