Itin gausiais laimikiais dalijasi žmonės, grybavę Varėnos rajone. Ten miško gėrybes rinkusi Renata sako, kad surasti pavyko tikrai įspūdingą kiekį grybų: vieną dieną 17 kg, o kitą – net 21 kg. Miškuose, sako ji, jau yra ir žemuogių, tačiau mėlynių dar nedaug.
Taip pat Varėnos rajone grybavusi Ramunė Verbickienė prisirinko net 24,2 kg voveraičių. Tačiau miško gėrybių nuotraukomis dalijamasi ir iš kitų Lietuvos vietų. Vilkyškiuose grybavusi Rita Navickienė taip pat išėjo su įspūdingu laimikiu.
„Pasvėrėme, apie 5,5 kg. Žemuogių jau seniau buvo, dabar sirpsta ne tik atvirose saulėtose vietose, bet ir pamiškėse, pavėsyje. Gamta dosni. Mėlynės pradėjo sirpti prieš savaitę, buvom nuvykę pasižvalgyti. Šiuo metu jau galima rinkti, bet tikrai dar ne iš eilės, nes dalis neprinokusių“, – pasakojo moteris.
Agnė Karvelytė Širvintų rajone sako surinkusi apie 3 kg grybų. Žemuogių ieškoti moteris nevyko, tačiau sako pastebėjusi mėlynes, kurių šiemet mažai.
„Bruknės dar nepradėjusios rausti, tai kol kas nematyti, koks bus derlius“, – sako ji.
Dar skubantiems į miškus, Aplinkos apsaugos departamento specialistai įspėja, kokių taisyklių neužmiršti, kad uogavimas ir grybavimas miškuose neapkarstų.
„Jeigu išsiruošėte grybauti ar uogauti, reikėtų nepamiršti laikytis Lankymosi miške taisyklių ir reikalavimų, kaip tinkamai rinkti laukinę augaliją“, – sako Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjas Benas Bitauskas.
Ką svarbu žinoti renkant grybus ir uogas
Pasak aplinkosaugininko, grybaujant ir uogaujant miške surenkamų gėrybių skaičius neribojamas. Tiesa, svarbu prisiminti, kad renkant uogas draudžiama naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones (įskaitant ir savadarbes šukas).
B. Bitauskas primena, kad miško svečiai turi atsiminti, jog draudžiama rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus. Renkant medžių ir krūmų uogas bei vaisius (įskaitant sėklas), draudžiama pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti šių medžių ar krūmų šakas ir kamienus. O grybaujant privaloma vadovautis Lankymosi miškuose taisyklėmis.
Kur galima grybauti ir uogauti?
„Fiziniai asmenys gali grybauti, rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatų miškus ir kitus miškus, kuriuose jų veikla ar lankymasis laikinai uždraustas ar apribotas savivaldos institucijų sprendimais.
Taip pat kai kur lankymąsi riboja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ir saugomų teritorijų nuostatai ar kiti teisės aktai“, – atkreipia dėmesį B. Bitauskas.
Svarbu nepamiršti, kad draudžiama lankytis miško plotuose, kuriuose vyksta medienos ruošos darbai arba naudojamos cheminės, biologinės ar kitos miško apsaugos priemonės. Taip pat pastatyti informaciniai (įspėjamieji) ženklai arba jie pažymėti aiškiai matomomis „Stop“ juostomis.
Fizinių asmenų lankymasis, vaistažolių, grybų, uogų ar kitų miško išteklių naudojimas miškuose kartais gali būti uždraustas ar apribotas dėl svarbių priežasčių, tokių kaip didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.
Pasak Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjo, svarbiausia lankantis miškuose vadovautis principu „ką atsivežiau, tą ir išsivežu“, t. y. nepalikti šiukšlių, o radus jų pasirūpinti mišku ir jas išvežti į artimiausią atliekų konteinerį.
Kur statyti motorinę transporto priemonę miške
Dažnas miško svečias atvyksta motorine transporto priemone, tad reikėtų nepamiršti, kad motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais. Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms.
Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.
Pasak B. Bitausko, vairuotojai turi žinoti, kad teritorija, kurioje, sprendžiant iš tam tikrų požymių, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele.
Taigi išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.
Kokia atsakomybė gresia
Už lankymosi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą taikomas įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims 50–120 eurų bauda.
Už transporto priemonių statymą miške arba važiavimą transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama, taikoma 20–50 eurų bauda. Už laukinės augalijos išteklių naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką taikoma 10–30 eurų bauda.
Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 30–60 eurų bauda. Už prekyba laukiniais augalais (ar jų dalimis) pažeidžiant nustatytą tvarką taikoma 10–30 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 70–140 eurų bauda.
Už laukinės augalijos išteklių naudojimas neturint leidimo, kai leidimas reikalingas, taikoma 10–30 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 30–60 eurų. Taip pat už administracinius nusižengimus gali būti skiriamas pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas.
