miškas

Pernai pavasarį miško paklotę Mažučių kaime sunaikinusiam Klaipėdos rajono gyventojui, teismo sprendimu, teks atlyginti beveik 28 750 eurų siekiančią padarytą žalą. „Džiaugiamės, kad šis teismo sprendimas užtikrins miškui padarytos žalos atlyginimą. Sunaikinus miško paklotę, miškas netenka svarbios savo dalies, neapsaugomas dirvožemis, miško paklotės fauna ir flora, tai turi ilgalaikių pasekmių visam miškui.

Dauguma grybautojų mano, kad grybavimo sezonas baigiasi rudens pabaigoje. Vis tik, jie smarkiai klysta, nes netgi žiemos metu auga grybai, kuriuos vertėtų įsidėti į pintinę ir parsinešti jų namo. Gamtininkas Deividas Makavičius pasakojo, kad tik aistringi ir jau labiau pažengę grybautojai žino, kad į grybų „medžioklę“ verta pasileisti ir žiemą. Pasak jo, yra tokių grybų, kurie yra valgomi, bei pradeda dygti vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį. Pašnekovas atskleidė dvi rūšis tokių grybų.

Šeštadienio popietę vairuotojai užfiksavo Europos prospekte, prie pat judrios gatvės besiblaškančią stirną. Naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ grupėje kaunietė pasidalijo vaizdo įrašu ir įspėjimu vairuotojams – besiblaškanti stirna gali bet kuriuo metu išbėgti į judrią gatvę. „Europos pr. Būkit budrūs. Laksto stirnos, nubėgo link botanikos sodo, bet labai blaškosi. Vienai merginai atsimušė į automobilio šoną, kitai – šoko per kapotą.

Kaunietis Vladimiras Valčiukas kitąmet skaičiuos du dešimtmečius, praleistus neatsitraukiant nuo savo hobio – įvairių radinių ieškojimo su metalo ieškikliu. Vyras pasakojo, kad ši veikla leidžia atrasti ne tik po žeme užkastus lobius, bet ir iš arčiau susipažinti su istorija. Pokalbio metu jis pasidalijo, kuo jį žavi ši veikla bei kokių įdomių ir vertingų radinių pavyko aptikti.

Gamtos mylėtojai ir medžiotojai pastaruoju metu Lietuvoje stebi keistus su elniais ir stirnomis susijusius reiškinius. Jie, atėję į pievas ar net žmonių kiemus, sukasi ratu ir niekur neina, nesibaimina žmonių. Medžiotojai įtaria, kad tai gali būti pavojingos – lėtinės elnių išsekimo ligos, pažeidžiančios žvėrių smegenis – simptomas. Nors nėra duomenų, kad ši liga yra perduodama žmogui, tačiau mokslininkai iki šiol nesutaria, ar ji žmonėms yra nepavojinga. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lapkričio pabaigos-gruodžio pradžios laikas yra pavojingas tuo, kad pastebimi dažnesni vairuotojų susidūrimai su laukiniais gyvūnais. Dėl to svarbu žinoti, kaip elgtis kelyje partrenkus gyvūną. Aplinkosaugos specialistai pasidalijo, ką reikėtų daryti susidūrus su gyvūnu. Išsklaidė mitus Socialiniame tinkle „Facebook“ Aplinkos apsaugos departamentas pasidalijo naudinga informacija vairuotojams apie tai, kokia veiksmų seka turėti sekti kelyje susidūrus su gyvūnu.

Savaitgalį Prienų rajone, Papilvyje, buvo užfiksuotas neįprastas gamtos reiškinys. Tai – miške garuojantys medžių kamienai, kurie buvo įkaitinti pasirodžiusios Saulės spindulių. Pamačius šį reiškinį, po mišką vaikščiojusi Alma jo pro akis nepraleido – griebėsi kameros ir užfiksuotą reginį parodė visiems.

Nors Lietuvoje jau pasirodė pirmasis sniegas, jis neatbaido aistringų grybautojų. Viena iš jų – Lina – prieš kelias dienas vaikščiojo miške Kauno rajone ir aptiko akį traukiantį vaizdą. Tai – ąžuolyne, neįprastai rato forma išdygę balti grybai. Šis reiškinys sudomino Liną ir ji jo fotografijomis pasidalijo „Facebook“ grupėje „Grybautojai“. Ji pasakojo, kad tokį reginį aptikti buvo netikėta. Apie tai, kodėl grybai auga ratu, naujienų portalui tv3.lt papasakojo gamtininkas Almantas Kulbis.

Vakar, lapkričio 11 dieną, gamtininkams Žuvinto biosferos rezervate pavyko užfiksuoti mitais apipintus didžiuosius Lietuvos miškų plėšrūnus – vilkus.  Šių plėšrūnų gauja pasirodė Žuvinto paliose. Parodė visiems Vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti didieji miško plėšrūnai, savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo Žuvinto biosferos rezervato specialistai. Pasak jų, vilkai jau pasidabinę žieminiu kailiu.

Neries regioninio parko teritorijoje vinguriuojantis Vilsos upelis stebina lankytojus nepaprastu gamtos reiškiniu – natūraliais kriokliais. Tai vienintelis tokio tipo upelis Lietuvoje, kuriame tėkmė formuoja krioklių eilę per klintinius tufus. Vilsos slėnio šlaitai gilūs, o aplink upelį veši natūralus miškas, todėl ši vieta išlieka laukinė ir tikrai autentiška. Suformavo eilę krioklių „Paslaptinga Neries regioninio parko vieta – nuostabioji VILSA.

Nors lauke lengvas šaltukas ir minusinė temperatūra, bet žmonės miškuose vis dar randa grybų. Į mišką nuėjusi Tatjana savaitgalį negalėjo patikėti, kad tokiu oru dar galima rasti tiek grybų. Ji nufotografavo ir pasidalijo „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“. „Šiandien .....-1 šalčio. Bet“, – rašė Tatjana ir dalijosi nuotraukomis. Tatjana rado daug pelkinės ūmėdės. Kai kurie grybautojai patarė jai, kaip skaniai paruošti, kad pelkinė ūmėdė labai gerai tinka marinavimui.

Ne vienas lietuvis mėgsta lankytis miške ir pasidairyti bei namo parsinešti tokių rudeninių gėrybių, kaip grybai ar uogos. Visgi klaipėdietė Brigita, vaikščiodama po Klaipėdos rajone esantį Kairių poligoną, išvydo visai kitokį reginį. Išėjusi pasimėgauti gamta ir pagrybauti, moteris miške aptiko neįprastą radinį – gyvūno kaukolę. Ši gulėjo ant žemės lyg niekur nieko ir liudijo apie nežinomo gyvūno gyvenimo pabaigą.

Praėjusį savaitgalį Virginiją išėjo pasivaikščioti į Anykščių rajone esantį mišką. Bevaikštant gamtos apsuptyje ir besidairant grybų moters akis patraukė mėlynuojantis miško kraštelis. Priėjusi artyn Virginija suprato, kad akys jos neapgauna – ji aptiko daugiau nei dešimt mėlynų grybų. Savo užfiksuotais miške mėlynuojančiais grybais moteris pasidalijo socialinio tinklo „Facebook“ „Gamta, kraštovaizdžiai, senoji architektūra (tik nuotraukos)“ grupėje.

Praėjusią savaitę Inga išėjo pasivaikščioti ir pasimėgauti gamta į Varėnos rajone esantį  Karužų mišką. Bevaikštant samanotais miško takais moters akį patraukė tolumoje baltuojantys objektai. Priėjusi arčiau Inga pamatė, kad tai – masyvūs nežinomo gyvūno kaulai. Šis radinys moteriai užminė mįslę – kokio tai gyvūno kaulai ir kas jam galėjo nutikti. Aplink gyvūno kaukolę mėtėsi ir kiti kaulai, kurie signalizavo, kad miško žvėrys jų dar neišnešiojo.

Penktadienio rytą Kupiškio rajono medžiotojus nustebino nedažnas reginys – šalia filmuojamos pašaro statinės pasirodė iš miško atklydęs savo dydžiu įspūdingas gyvūnas – meška.  Medžiotojai pasidalijo šiuo vaizdo įrašu ir pasidžiaugė neįprasta Kupiškio krašto lankytoja. Užfiksavo mešką Vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota meška, savo „Facebook“ puslapyje pasidalijo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Įraše galima matyti aplink pašaro statinę slampinėjančią mešką.

Tvarkingos ir savotiškai jaukios, medžių apsuptos senos kapinaitės miško pakraštyje vis dar naudojamos pagal paskirtį. Artėjant Vėlinėms, žmonės paprastai stengiasi sutvarkyti artimųjų kapus, pasirūpinti tvarka ir teritorijoje apie kapines. Tačiau atvykusių čia Parovėjos seniūnijos darbuotojų laukė netikėtumas – kažkas atvežė ir sukrovė prie kapinių šūsnį atliekų maišų.

Prieš maždaug savaitę laiko vaikštinėdama po mišką Varėnos rajone Inga aptiko jos akį patraukusį radinį. Tai – neįprastos formos, didelis grybas, kurį moteris nieko nelaukusi įamžino. Šio grybo nuotraukomis Inga pasidalijo „Facebook“ „Miško radinių“ grupėje. Moteris buvo susidomėjusi radiniu ir klausė grupės narių, kas tai per radinys. Atsakė gamtininkas Naujienų portalui tv3.lt apie Ingos radinį papasakojo gamtininkas Deividas Makavičius.

 Tauragėje, Skaudvilės gatvėje, miške, rastas kūnas irimo stadijoje, antradienį pranešė Tauragės apskrities policija. Įvykio vietoje pirmadienį taip pat rasta kuprinė, kurioje buvo asmens dokumentas, priklausantis moteriai, gimusiai 1992 metais. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Ne paslaptis, kad lietuviai – aistringi grybautojai, tad ne vieną iš jų šiuo metu galima sutikti miške ieškant rudeninių gėrybių. Visgi, daugelis pastebi, kad nors dienos metu temperatūros stulpelis laikosi gana aukštai, visgi, naktimis atvėsta ir rytais pasirodo šalnos. Tuomet daugeliui kyla klausimas – ar galima rinkti grybus po šalnų? Gamtininkas Deividas Makavičius pokalbio metu nurodė, kad šiuo metu pagrindinis grybavimo sezonas jau yra pasibaigęs.

Rugsėjo pabaigoje Rokiškio rajono savivaldybė dėl kenkėjo žievėgraužio tipografo rajono miškams padarytos žalos paskelbė stichinę nelaimę. Toks sprendimas priimamas jau nebe pirmą rudenį, o miškininkai linguoja galvomis – šios kirmėliuko padaryta žala ateityje gali stipriai pakeisti kraštovaizdį. Situacija – kasmet aštresnė Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, stichinė nelaimė savivaldybių miškuose skelbiama tada, kai bendras pažeistų medžių kiekis pasiekia 25 tūkstančius kubinių metrų.

Šį savaitgalį, spalio 10–13 dienomis Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Kazlų Rūdos, Prienų ir Raseinių rajonuose vyko karinės pratybos. Jų metu ginkluoti kariai naudojo imitacinius šaudmenis. Šie rasti šaudmenys sukėlė klausimų neabejingam kauniečiui. Nemaloni staigmena Vaišvydavos miške apsilankęs kaunietis rado nemalonią staigmeną: miške mėtėsi šaudmenų atliekos. Jas miške galimai „paliko“ pratybose dalyvavę kariai.

Šilalės rajone medis prispaudė žmogų, jis mirė. Kaip pranešama policijos įvykių suvestinėje, spalio 11 d. apie 15 val. Šilalės r. Paneročio k., miške, pjovimo metu, virstantis medis prispaudė vyrą (gim. 1970 m.), kuris tą pačią dieną pristatytas į Šilalės ligoninę, dėl patirtų sužalojimų, mirė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Valstybinių miškų urėdijai toliau vadovaus Valdas Kaubrė, pranešė Aplinkos ministerija. Ministras Simonas Gentvilas penktadienį V. Kaubrę paskyrė antrai kadencijai. „Naujoje kadencijoje generalinis direktorius turės užtikrinti didesnį naujų miškų įveisimą, brandžių miškų saugojimą, rekreacinių zonų kūrimą, racionalų, pamatuotą medienos išteklių panaudojimą“, – pranešime sakė ministras. V. Kaubrė urėdijai vadovauti pradėjo 2019 metais.

Varėnos policija atkreipia dėmesį: savaitgalį ypatingai pastebimas išaugusių pranešimų skaičius dėl pasiklydusių žmonių miškuose. SAUGOKIME SAVE IR SAVO ARTIMUOSIUS! Policijos patarimai Grybautojai, vykdami į mišką, turėtų pasirūpinti ne tik krepšiais gėrybėms. Ypač svarbu, kad žmonės tinkamai pasiruoštų tokiai iškylai: išvykdami iš namų praneškite artimiesiems kur vykstate, kiek maždaug laiko praleisite miške.

Kazlų Rūdos savivaldybėje esančiame miške, neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Olegas Pažėra rado žmonių paliktas atliekas. Vyras atvirauja: „Tai ne pirmas kartas.“ Kazlų Rūdos savivaldybėje esantis miškas, galintis būti švaria ir ramia gamtos prieglobsčio vieta, vėl tapo žmonių aplaidumo liudijimu.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato specialistai gamtos mylėtojams turi džiugią žinią – anksčiau miške užfiksuoti vilkų jaunikliai ne šiaip atklydo, jie čia ir įsikūrė. Tai specialistus džiugina, mat jau kurį laiką apylinkėse gyveno vos keli vilkai. Naktį miške vaikštančius vilkus Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate pavyko užfiksuoti miške įrengtoms vaizdo stebėjimo kameroms. Medžiagoje matyti, kad vilkų jau ne vienas ir ne du, o mažiausiai septyni.

Karšuvos giria vėl pasipildė naujais gyventojais. Vaišvilės valstybiniame gamtiniame rezervate kasmet vyksta išaugintų kurtinių išleistuvės. Šie paukščiai, kurie dėl savo jautrumo ir išskirtinės ekologinės reikšmės yra nykstantys, ypatingi ne tik savo išvaizda, bet ir svarba miško ekosistemai. Rugsėjo 23 dieną rezervate į laisvę buvo paleistos šešios kurtinių patelės ir vienas patinas. Agresyvi patelė „Vakar rezervato teritorija, o ir visa Karšuvos giria pasipildė naujais gyventojais.

Praėjusią savaitę Ilona išėjo pasivaikščioti į Klaipėdos rajone, Giruliuose esantį mišką. Bevaikščiodama gamtoje moteris aptiko neįprastą radinį – tarsi nedidelėmis kerpėmis apaugusį grybą. Šia nuotrauka moteris pasidalijo „Facebook“ grupėje pavadinimu „Miško radiniai“. Šioje grupėje smalsuoliai dalijasi įvairiomis savo miške surastų radinių nuotraukomis. Nuotraukoje galima matyti nedidelį, tarsi kerpėmis apaugusį grybą, kuris slepiasi tarp aplinkos žalumos.

Šiuo metu daugelis besimėgaudami dar šiltais orais keliauja pasibūti į gamtą. Ten galima aptikti sužeistų laukinių gyvūnų, kuriems reikalinga pagalba, dėl to gamtininkai praneša, ką svarbu žinoti norint padėti sužeistajam.  Aplinkos apsaugos departamentas dalijasi, kaip tinkamai pasielgti pamačius sužeistą laukinį gyvūną.

Šio sekmadienio popietę Darius išėjo pasivaikščioti po Rokiškio rajone esantį Pokenės mišką. Bevaikščiojant miško takais jo akį užkliudė neįprastas, net šiurpinantis radinys – tai buvo ant kelio gulinti masyvi gyvūno kaukolė.

Kalvotoji, autentiška kultūra, didinga istorija bei ryžtingais ir darbščiais žmonėmis pasigirti galinti Žemaitija – kraštas, kuriame susipina miškai, ežerai ir pelkės. Čia miškuose slypi gražiausi gamtos lobiai, šalia jų stūkso piliakalniai, gyventojus į gamtą kviečia išsiraizgę pažintiniai, pėsčiųjų ir dviračių takai. Ir nors žemaičių krašte pamatyti ir aplankyti tikrai yra ką, ko gero, daugiausiai dėmesio sulaukia Lopaičių pažintinis takas.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nuo rugsėjo 17 d. kviečia gyventojus, turinčius žemės sklypus, teikti paraiškas ir gauti paramą medžių savaiminukų išsaugojimui bei įtraukimui į miško žemės apskaitą. Teikiama parama – galimybė gyventojams labai tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo, rašoma agentūros pranešime žiniasklaidai. Dotacijoms numatyta skirti 4 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų. Kompensacijos dydis vienam pareiškėjui – 900 eurų (su PVM) už 1 hektarą.

Įgyvendinant LIFE integruotąjį projektą „NATURA 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“, Punios šilo teritorijoje atlikti tyrimai džiugina rezultatais. Iš joje aptiktų daugiau nei 570 vabalų rūšių, 28 iš jų – Lietuvoje rastos pirmąkart. „Punios šilas neabejotinai yra vertingiausia biologinės įvairovės atžvilgiu miško teritorija. Ilgą laiką jame buvo vykdoma ribota ūkinė veikla ir tik pastaraisiais metais jai suteiktas rezervato statusas.

Už gyventojų paaukotus pinigus „Sengirės fondas“ Raseinių rajone išpirko daugiau kaip šimtmetį skaičiuojantį ąžuolyną, kuris nuo šiol bus apsaugotas nuo kirtimų ir žmogaus veiklos. Netoli Kaulakių gyvenvietės augantis ąžuolynas buvo išpirktas už beveik 29 389 eurus.

Ruduo į miškus kviečia savo gausiomis gėrybėmis. Grybų, uogų rinkimas – vienas iš didžiausių auksinėmis spalvomis pasidabinusio metų laiko džiaugsmų. Tiesa, išsileidus į grybų ar uogų paieškas, naudinga atminti – miške reikia elgtis atsakingai, o pasiklydus – nepamiršti kelių svarbių dalykų. Atvykus į mišką grybauti, uogauti ar tiesiog pasivaikščioti gryname ore dažnas net nepagalvoja, kad kelio atgal iki automobilio ar vietos, iš kurios pajudėjo, gali taip lengvai neberasti.

Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti miško gyvūnai. Vaizdo įrašo pradžioje matoma po mišką vaikštanti lūšis, vėliau miško takeliu prabėgantis vilkas, lėtai žingsniuojantis elnias, prie vandens telkinio stovinčios trys stirnos bei žolynuose prie vandens kažko ieškantis šernas. Parodė, kas naktimis vyksta Lietuvos miške Vaizdo įrašas surinko net 1,3 tūkst.

Už gyventojų paaukotus pinigus „Sengirės fondas“ Raseinių rajone išpirko daugiau kaip šimtmetį skaičiuojantį ąžuolyną, kuris nuo šiol bus apsaugotas nuo kirtimų ir žmogaus veiklos. Netoli Kaulakių gyvenvietės augantis ąžuolynas buvo išpirktas už beveik 29 389 eurus.

Nors vasara jau pasibaigė, tačiau lauko darbai dar nėra pasibaigę. Pjaunama žolė, genimos nudžiūvusios šakos, raunamos piktžolės. Taip susidaro biologiškai skaidžios atliekos dar vadinamos žaliosiomis atliekomis. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, ką apie bioskaidžių atliekų tvarkymą reikia žinoti ir kokia atsakomybė laukia tų, kurie nesilaiko reikalavimų.

Vilkaviškio rajono pietvakariuose esančiame Vištyčio regioniniame parke buvo rasta nauja saugomų grybų rūšis. Tai – tikrasis žvynbaravykis, kuris dabar yra įtrauktas į saugomų rūšių informacinę sistemą. Gamtininkai džiaugiasi radiniu, o taip pat ragina grybautojus po rudeniško lietaus paieškoti dar vienos saugomos rūšies grybo.

Akcijos metu „Keisk tarą į šlamančius“ šalies gyventojai rugpjūtį „Sengirės fondui“ skirtuose taromatuose paaukojo daugiau nei milijoną butelių. Už  juos iš viso surinkta daugiau nei 100 tūkst. eurų, už kuriuos ir toliau bus išperkami senųjų miškų plotai, taip siekiant juos apsaugoti nuo kirtimų ir kitos žmogaus veiklos. Viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenimis, ypač aktyviai gyventojai aukojo vasaros metu – tiek po vieną užstato pakuotę, tiek dešimtimis.

Utenos rajone sekmadienį ugniagesiai gelbėjo koją miške susižeidusį vyrą, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). PAGD duomenimis, 8 val. 5 min. pranešta, kad Palijoniškio gatvėje pranešėja girdi gelbėjimo šauksmą, galimai upėje kažkas skęsta. Ugniagesiam atvykus į įvykio vietą, balso jau nesigirdėjo.

Vilniaus rajono Liesiškių kaime sekmadienį popiet užsidegus miško paklotei, gaisras yra lokalizuotas, ugniagesiai su miškininkais gesina pavienius židinius. „Gaisras 17.30 val. lokalizuotas. Miške vis dar yra pavienių židinių, gaisrą gesina jungtinės priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ir trys miškininkų autocisternos, jie gesina miško vidų“, – BNS nurodė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Situacijų koordinavimo skyrius.

Ruduo į miškus kviečia savo gausiomis gėrybėmis. Grybų, uogų rinkimas – vienas iš didžiausių auksinėmis spalvomis pasidabinusio metų laiko džiaugsmų. Tiesa, išsileidus į grybų ar uogų paieškas, naudinga atminti – miške reikia elgtis atsakingai, o pasiklydus – nepamiršti kelių svarbių dalykų. Atvykus į mišką grybauti, uogauti ar tiesiog pasivaikščioti gryname ore dažnas net nepagalvoja, kad kelio atgal iki automobilio ar vietos, iš kurios pajudėjo, gali taip lengvai neberasti.

Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas užfiksavo ir savo socialiniame tinkle pasidalino vaizdo įrašu, kuriame matyti ir girdėti neeilinis įvykis. „Vakarykščio vakaro gamtos pasaka. Viename iš mūsų postų sulaukėme klausimo, kodėl miško kameromis nenufilmuojame „dainuojančio“ elnio. Su miško kameromis tai turbūt misija neįmanoma arba turi sutapti daug aplinkybių, kad tai pasisektų. Tad teko imti į rankas rankinę kamerą ir keliauti filmuoti „dainų šventę“ į rezervato apsaugos zoną.

Lietuvos miškuose šiuo metu galima sutikti ne vieną grybautoją. Kiekvienas iš jų nori grįžti pilnomis pintinėmis namo ir pasidžiaugti radiniais, tačiau dėl to yra svarbu žinoti, kurie grybai gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Ištarus „nuodingas grybas“ daugeliui prieš akis pasirodo paprastoji musmirė: baltas grybo kotas, raudona kepurėlė ir ant jos esantys nedideli balti taškai. Visgi, be šio nuodingo grybo, Lietuvos miškuose auga dar keli, kurių šiukštu nevalia įsidėti į savo pintinę.

Kuršių nerijos nacionaliniame parke pastebėti itin reto mielumo gyvūnai – 3 meškėnai. Vienas iš jų netgi sugebėjo įlipti į medį. Meškėnai paprastai gyvena miškingose ar pelkėtose vietose, tačiau pastaruoju metu juos vis dažniau galima pastebėti netikėtose vietose, tokiose kaip Kuršių nerija. Du pabėgo, vienas įsiropštė į medį „Rugpjūčio 28 d. 6 val. ryto, Alksnynėje, šalia remontuojamo krašto kelio Smiltynė-Nida (koordinatės: 6169495, 319320 LKS-94), pastebėti 3 paprastieji meškėnai.

Kėdainių mieste žaliuojančiame Babėnų šile pastebėti augantys grybai milžinai. Grybai išdygo ne kur nors giliai miške, o tiesiog ant pėsčiųjų tako. Pirmieji neįprastus grybus pastebėjo vietos gyventojai. Jie visą dieną aptarinėjo ir apžiūrinėjo grybus milžinus. Netrukus paaiškėjo, jog tai – pumpotaukšlinių grybų šeimos nariai didieji kukurdvelkiai. Išdygo ant tako Babėnų kvartalo gyventoja Liongina Pociuvienė dažnai eina į šilą tiek pagrybauti, tiek pasivaikščioti.

Prasidėjus grybų sezonui, šimtai grybautojų ruošiasi keliauti pasivaikščioti po miškus. Deja, tačiau ne visos tokios kelionės būna laimingos – Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis teigia, kad šiemet jau gauta daugiau nei 100 pranešimų apie miške pasiklydusius grybautojus.  Rugpjūčio pradžioje Utenos rajone policijos pareigūnai apie pusę paros ieškojo į mišką išėjusios grybauti 1949 m. gimimo moters.

Miškuose jau raudonuoja supermaistu vadinamos uogos – bruknės. Uogautojai patvirtina, šiemet dėl karštos vasaros jos sunoko keliomis savaitėmis anksčiau nei įprasta. Be to, dar ir gausiai. O mitybos specialistai primena, kodėl šių rūgščiai kartokų uogų būtina paskanauti kasdien, ypač šviežių. Ne tik miškai, bet ir prekystaliai iš tolo raudonuoja nuo bruknių. „Šiemet bruknių labai labai daug, tik reikia žinoti kur jos yra“, – patarė uogautojas Vytautas.