miškas

Lietuvos gamta šiemet krečia nematytus pokštus – dar neseniai mėgavomės vasariška šiluma, o vėliau iškrito sniegas. Stipriai sušilus orams miškuose pasirodė ir pirmieji grybai, tiesa, ne tik pavasariniai – aptiktos ir pirmosios voveraitės. Balandžio 20 dieną į mišką Jurbarko rajone nustojus snigti briedžiukų išvykusi ieškoti Simona Juškevičiūtė nustebo radusi ne pavasarinių grybų, o iš tolo geltonuojančias voveraites.

Nacionaliniame miškasodyje 15 tūkst. žmonių pasodino daugiau nei šimtą girių. Rankoves pasiraitoję plušo ir politikai: medžius sodino ir Premjerė Ingrida Šimonytė ir dalis jos ministrų kabineto. Nacionalinis miškasodis prasideda dainomis: mat, tradicinė medžių sodinimo akcija šiemet skiriama dainų šventei. Čia Elektrėnų rajone susirinkę savanoriai laukia kol atvyks Premjerė Ingrida Šimonytė „Medžiams šitas oras yra palankiausias.

Šeštadienį visoje Lietuvoje vyko nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“, kuriame šiemet pasodinta daugiau nei šimtas girių. Šiemet dešimtmečius gyvuojanti medžių sodinimo akcija skiriama Dainų šventės šimtmečiui. „Lietingas lietuviškas oras yra pats geriausias medžiams ir gamtai. Per vieną dieną per visą Lietuvą šiandien savanoriai įveis 700 hektarų naujo miško, kuris žaliuos mūsų ateities kartoms. Miškas valo orą, kelią ūpą, vienija su gera dvasia kaip ir mūsų dainos per šimtmečius.

Atšilus orams, lietuviai plūstelėjo į miškus rinkti sužaliavusių meškinių česnakų. Juos vadina vaistu nuo šimto ligų – gamina užpiltines, ruošia ir šaldo įvairius pagardus, valgo šviežius. Mokslininkai patvirtina, kad meškiniai česnakai turi gausybę naudingų medžiagų. O girininkai su nerimu stebi plūstančius žmones, nes kai kurie niokoja plantacijas, augalus rauna ir pardavinėja. Aplinkos ministerija įspėja apie atsakomybę ir svarsto vėl griežtinti apsaugą.

Pavasarį gyventojams vis daugiau laiko praleidžiant miške pastebima, kad daugėja ir neįprastų radinių atvejų. Taip nutiko ir širvintiškiui Remigijui, kuris vaikščiodamas Šešuolių girioje užfiksavo neįprastą laimikį. „Greičiausiai kažkieno nebaigti pietūs“, – naujienų portalui tv3.lt atskleidė Remigijus. Pasidalijo nuotrauka Užfiksuota nuotrauka Remigijus pasidalijo „Facebook“ „Miško radinių“ grupėje.

Panevėžietė Ugnė D. naujienų portalui JP atsiuntė nuotraukas ir filmuotą medžiagą, kaip miestiečių pamėgtame, šalia Vyčių kaimo esančiame, Staniūnų (Kaizerlingo) miškelyje, skersai pėsčiųjų tako, guli su šaknimis išvirtusi didelė drebulė. Girdėjusi, kaip virsta medis, moteris nuogąstavo – ar miškelyje tikrai saugu, juk drebulė galėjo sužaloti ne tik ją, bet ir šalia buvusį mažametį sūnų. Gamtoje nesaugu „Vaikščiojome su vaiku Staniūnų miškelyje ir girdžiu, kaip krenta medis.

Kazlų Rūdos savivaldybėje esančiame miške, Kazlų Rūdos miesto gyventojas ir neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Olegas Pažėra pasibaisėjo žmonių elgesiu – miške paliktomis įvairiomis atliekomis. Olegas nemažai laiko praleidžia gamtoje, todėl nuolat randa žmonių paliktų daiktų: automobilio padangų, televizorių, šiukšlių, neseniai rado ir šaldytuvą.

Miškų gaisrai 2023 m. Europos Sąjungoje (ES) sunaikino daugiau kaip pusės milijono hektarų plotą. Pelenais virtęs plotas yra dvigubai didesnis už Liuksemburgo plotą, sakoma ataskaitoje, kurią trečiadienį paskelbė Europos Komisijos Jungtinis mokslo centras (JRC). Pagal išdegusius plotus praėję metai buvo vieni didžiausių miškų gaisrų metų ES. Anot duomenų, pirmoje vietoje yra 2017-ieji, kai sudegė beveik milijonas hektarų miškų.

Jeigu visa tai nebūtų nufilmuota mobiliajame telefone esančia vaizdo kamera, ko gero, ir patikėti būtų sunku. Neseniai kėdainietis miškininkas su dviem savo kolegomis miške sutiko draugišką šerną. Jaunas gyvūnas buvo labai smalsus ir tiesiog kaulijo iš žmonių maisto, o šiems išvažiuojant, dar kurį laiką bėgte vijosi visureigį. Iš pradžių miškininkai manė, jog žvėris pasiutęs, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis tiesiog pripratęs prie žmonių draugijos.