Pagal vegetacijos trukmę daržovės skirstomos į vienmetes: agurkai, arbūzai, bulvės, pomidorai, pupos, ridikėliai, salotos, žirniai, dvimetes: burokėliai, griežčiai, kopūstai, morkos, ridikai, ropės, svogūnai, ir daugiametes: krienai, rabarbarai, rūgštynės, šparagai.
Pagal maistui vartojamas augalo dalis – lapines daržoves: salotos, špinatai, krapai, rūgštynės, stiebagumbines: požemines – bulvės, topinambai; antžemines – ropiniai kopūstai, svogūnines: svogūnai, česnakai, porai, šakniavaisines: burokėliai, griežčiai, morkos, petražolės, pastarnokai, salierai, ropės, ridikėliai, krienai.
Vaisines daržoves: maistui vartojami subrendę vaisiai – pomidorų, baklažanų, pipirų, moliūgų; jaunos vaisių užuomazgos – agurkų, patisonų, žirnių, pupelių, pupų. Karčiųjų, rauginių ir aromatinių medžiagų turinčios daržovės vadinamos prieskoninėmis: melisos, gelsvės, kmynai, mairūnai, kalendros.
Arbūzų auginimas Lietuvoje
Patiems užsiauginti daržovių – didelis malonumas, o zaliastotele.lt specialistai nesnaudžia: testuoja, bando, augina ir pristato jau gerai išbandytas sėklų naujienas savo pirkėjams.
Arbūzų auginimas Lietuvoje pastaraisiais metais pasiekė savo populiarumo viršūnę. Anksčiau manyta, kad saldžių vaisių auginimas mūsų klimato sąlygomis yra pernelyg sudėtingas, o patys vaisiai nebus tokie gardūs, kaip auginami šiltesniuose kraštuose.
Tačiau ilgainiui daržininkų atkaklumas davė puikių vaisių – įsitikinta, kad arbūzų kuo puikiausiai galima užsiauginti ir Lietuvoje. Artėjantį sezoną galime pasiūlyti jums tikrųjų arbūzų „Asahi Miyako H“ veislę. Tai – ankstyva hibridinė veislė, gausiai deranti net ir vėsiomis vasaromis. Auginami šiltnamiuose ir lauke.
Vaisiai labai skanūs, aromatingi, raudonai rožiniu minkštimu, tamsiai žalia odele. Vaisiaus dydis apie 7-8 kg. Auginant lauke, parenkama saulėta, šilta daržo vieta. Laidi vandeniui ir orui, nepiktžolėta dirva. Rekomenduojama sėti po 1–2 sėklas į daiginimo puodelį.
Optimali augimo temperatūra dieną +22–28 °C, o naktį +18–22 °C. Jei temperatūra žemesnė, sėklos ilgai nedygsta ir gali net supūti. Daigai į dirvą sodinami tada, kai nebelieka šalnų pavojaus. Lauke pasodintus daigus rekomenduojame pridengti daržo plėvele. Derlių būtina nuimti prieš šalnas. Į 3 m² sodinami 1–2 augalai.
Melionų taip pat galima užsiauginti Lietuvoje
Šiuo metu daržuose didesnė egzotika nebe arbūzai, o melionai. Tačiau jų taip pat galima užsiauginti Lietuvoje. Melionai turi būti sėjami balandžio antroje pusėje į durpinius puodelius, durpių substratą. Šiltnamyje melionai auginami panašiai kaip agurkai, sodinami gegužės gale ar birželio pradžioje.
Melionai geriausiai auga nuo vėjų apsaugotoje, nerūgščioje priemolio ar priesmėlio humusingoje dirvoje. Melionai turi būti laistomi šiltu vandeniu. Kaip ir arbūzų derlius, melionai nurenkami prieš šalnas.
Tiek arbūzai, tiek melionai turi būti gerai prižiūrimi, kad gautumėte gerą derlių. Šį sezoną siūlome išbandyti sėjamuosius melionus „Mangomel H“. Tai – ankstyvas hibridas, derantis vidutiniškai po 70 dienų nuo daigų pasodinimo.
Vaisiai ovalūs, geltonai kremine žieve, oranžiniu itin saldžiu ir kvapniu minkštimu, apie 1,5–2 kg svorio. Mūsų klimato sąlygomis gerai auga šiltnamiuose, bet galima auginti ir lauke – saulėtoje, apsaugotoje nuo vėjo vietoje.
Papasakojo, kaip auginti žirnius
Žirniai – kaip ir daugelis daržovių kupini vitaminų ir mineralų. Prieš sėjant sėklas, dirva turėtų būti ruošiama jau rudenį sukasant žemę iki 20-30 cm gylio, o sukastą žemę rekomenduojama patręšti. Kalbant apie dirvos pobūdį – žirniai nėra labai išranki kultūra, jiems tinka dirvožemis savo sudėtyje turintis tiek molio, priemolio ar smėlio.
Augantys žirniai mėgsta vandenį, todėl dirva, kurioje augs šios ankštinės daržovės turėtų būti pakankamai drėgna. Žirnių daigams paaugus iki tam tikro ūgio juos būtina parišti, kad nevirstų ant žemės, o derliui pasibaigus – patariama užkasti į žemę, kaip trąšą kitoms augalų kultūroms.
Mūsų pasiūloje rasite įvairių žirnių sėklų, iš kurių išdygęs derlius tikrai patiks visai šeimai. O iš naujienų artėjančiam sezonui siūlome raukšlėtuosius žirnius „Alexandra“. Ši ankstyvoji veislė mėgstama dėl labai skanių žalios spalvos ir saldaus skonio žirnių.
Geriausiai auga ir dera saulėtoje vietoje, tinkamai įdirbtoje priemolio ar priesmėlio humusingoje, vandeniui ir orui laidžioje dirvoje. Svarbu, kad dirvoje, kurioje sėsite žirnius, nebūtų piktžolių. Žirnius reikia pasėti kuo anksčiau.
Augantiems žirniams turi netrūkti drėgmės, tik tada jie derės ilgai. Vienoje ankštyje būna apie 10 žirnių. Augalai neaukšti – 60 cm aukščio. Tinka vartoti šviežius ir šaldyti. Subrendusias ankštis rekomenduojama nuskinti, neperaugę žirniai – patys skaniausi.
Ankštys subręsta po 12 dienų nuo jų pasirodymo. 15 g pakuotėje – apie 45–100 sėklų. Jų užteks 9–12 m² plotui prognozuojamas derlius palankiomis augimo sąlygomis 2–3 kg.
Agurkų nauda
Agurkai ‒ viena geriausiai žinomų daržovių, naudojamų ne tik maisto ir gėrimų, bet ir kosmetikos industrijoje. Agurkai pasižymi itin dideliu vandeningumu ir vitaminų bei mineralinių medžiagų gausa. Pagal rūšį išskiriamos trumpavaisių ir ilgavaisių agurkų veislės.
Priklausomai nuo veislės agurkų vaisiai varijuoja savo dydžiu, spalva, paviršiumi bei kitomis savybėmis. Taip pat veislės pagal derėjimo laiką skirstomos į ankstyvąsias ir vėlyvas. Šį sezoną išbandykite naują paprastųjų trumpavaisių agurkų „Avion H“ veislę.
Tai – ankstyvas, savidulkis, atsparus ligoms ir greitai augantis hibridas. Agurkai auginami lauke, po dangomis ar šiltnamiuose. Vaisiai ryškiai žali, stambiai kauburiuoti, blizgūs, nelinkę peraugti. Viename mazge augalai suformuoja 3–4 vaisius.
Atsparūs aukštai temperatūrai ir stresinėms augimo sąlygoms. Tinka vartoti šviežius, konservuoti, raugti.
Rudens klasika – moliūgai
Lietuvoje jau senokai prigiję ir itin mėgstami moliūgai. Ateinančiam sezonui siūlome net dvi šios daržovės naujienas. Muskusiniai moliūgai „Butterbush H“ - derlingas, „sviestinio“ tipo moliūgų hibridas.
Augalai kompaktiški, tinka auginti vazonuose balkone ar terasoje, pakeliamose lysvėse. Vienas augalas užaugina apie 5 kokybiškus vaisius. Vaisiai nedideli, kriaušės formos, iki 1 kg svorio. Žievė balsva, minkštimas oranžinis, saldus.
Tinka troškinti, kepti, sriuboms virti ir kepiniams pagardinti. Moliūgai „Jack Be Little“ – veislė šliaužiančiu stiebu, ant augalo užauga apie 7–10 vaisių. Dera itin mažais, dekoratyviais moliūgėliais.
Vaisiai apvalūs, plokšti, briaunoti, oranžine žieve, sveria 150–350 g. Tinka ne tik dekorui, bet ir maistui ruošti, galima troškinti, kepti, įdaryti. Norint sulaukti ankstyvesnio derliaus, auginami iš daigų.
Vis labiau populiarėjančios paprikos
Gana ilgai paprikos buvo vartojamos tik kaip egzotiškas prieskonis. Tačiau šiandien paprikos lietuvių šiltnamiuose ar lysvėse nebestebina nieko. Saldžiosios paprikos auginamos ir valgomos žalios, troškintos ar konservuotos.
Karčiosios paprikos vartojamos kaip prieskonis padažams, sriuboms, marinatams, mėsos patiekalams paskaninti.
Šiemet siūlome išbandyti tris paprikų naujienas. Vienametės paprikos „Lemon Dream“ – ankstyva, derlinga saldžiųjų paprikų veislė. Vaisiai nedideli, iki 8 cm ilgio, sunokę – ryškiai geltoni, brandina mažai sėklų.
Auginami šiltnamiuose arba lauke. Augalai kompaktiški, apie 45 cm aukščio, todėl puikiai tiks auginti vazonuose. Jas tinka vartoti šviežias, konservuoti, troškinti, idealios kepti ant grilio. Vienametės paprikos „Santana TSW H“ – vidutiniškai ankstyvas, derlingas, atsparus ligoms „anaheim“ tipo aitriųjų paprikų hibridas.
Auginamos nešildomuose šiltnamiuose, karštą vasarą puikiai dera ir lauke. Vaisiai pailgi, apie 18 cm ilgio, sveria 120–130 g, sunokę – ryškiai raudoni. Kuo labiau sunokę vaisiai, tuo aštresnio skonio.
Uoginės paprikos „Hot lemon“ – derlinga uoginių paprikų veislė. Augalai kompaktiški, gali būti auginami vazonuose. Vaisiai aitrūs, šiek tiek susiraukšlėję, 6–10 cm ilgio. Bręsdami keičia spalvą iš žalios į geltoną. Subrendusios šios paprikos turi ryškų citrinžolių ir citrusinių vaisių poskonį. Tinka vartoti šviežias, gaminant salsas, taip pat galima džiovinti, konservuoti. Suteikia ypatingą skonį kepiniams, troškiniams, padažams.
Restoranuose karaliaujantys smidrai
Smidrai – sezoninė daržovė, kurią nuo seno mamos ir močiutės augino darželiuose, o nuo išaugusio krūmo skinamos dekoratyvios šakelės buvo rišamos į puokštes. Ir tik palyginti neseniai smidrai sulaukė dėmesio, kaip itin maistinga daržovė.
Restoranai pavasarį – vasaros pradžioje sudaro net specialius meniu, kurių pagrindas – būtent smidrai. Norintiems užsiauginti šių daržovių namuose, siūlome išbandyti vaistinius smidrus „Mary Washington“.
Tai – daugiametis, derlingas, dekoratyvus augalas, kuriam nereikia ypatingų auginimo sąlygų. Ūgliai švelnaus skonio, šviesiai žali. Vienoje vietoje gali augti 20 ir daugiau metų.
Puikiai žiemoja esant šalčiams iki –30 °C. Augalas užauga iki apie 1,2 m aukščio. Pasėjus vaistinius smidrus iš sėklų, derlių galima imti po 3 metų, kai ūgliai užauga 1–1,5 cm skersmens.
Klasika – svogūnai
Koks lietuviškas daržas be svogūnų? Ši daržovė dėl savo panaudojimo universalumo seniai pavergė visų širdis. Kulinarijoje svogūnas naudojamas virtas, keptas, troškintas, ruošiant įvairius patiekalus, kaip prieskoninė daržovė, rečiau – kaip viena pagrindinių patiekalo dalių.
Prancūzai, pavyzdžiui, iš svogūnų verda savo garsiąją svogūnų sriubą. Svogūnų lukštai naudojami natūraliam dažymui: vilnos, medvilninių audinių, velykinių kiaušinių. Šiemet siūlome jums išbandyti valgomųjų svogūnų „Exhibition“ veislę. Jos vegetacijos trukmė – 160 dienų, todėl auginami sodinant daigus.
Ropelės ovalios, labai didelės – vidutiniškai sveria apie 350 g, bet gali užaugti ir iki 0,8–1 kg svorio. Svogūnai saldoko skonio, neturi kitoms veislėms būdingo aštrumo. Vartojami švieži, nuėmus derlių išsilaiko apie 2 mėnesius.
Geriausiai auga humusingoje priesmėlio dirvoje. Svogūnai gerai auga po javų, bulvių, agurkų, pomidorų, morkų.
