daržas

Pats laikas pradėti ruošti šiltnamį kitų metų sezonui. Tai daroma trimis etapais: atliekamas sanitarinis valymas, profilaktinė konstrukcijų ir dangos dezinfekcija bei dirvožemio dezinfekcija. Sanitarinis šiltnamio valymas atliekamas prieš pat žiemos šalčius, lapkričio mėnesį. Sanitarinis valymas Jo tikslas – paruošti šiltnamį dezinfekciniam apdorojimui. Pirmiausia sunaikinamos augalų liekanos pačiame šiltnamyje ir 1 m spinduliu aplink jį.

Ruduo – metas, kai daugelis suka galvą, kaip sutvarkyti aplinką taip, kad ji atrodytų gražiai, tačiau nereikalautų daug priežiūros. Ne visi turi laiko ar noro nuolat ravėti, laistyti ir genėti augalus, todėl vis populiaresnis tampa principas – „mažiau darbo, daugiau grožio“. Naujienų portalui tv3.lt sodininkystės entuziastė Inga atskleidžia, kad tinkamai parinkti augalai gali džiuginti akis visus metus ir nereikalauti nuolatinės priežiūros.

Klaipėdos rajone esančioje „Dituvos“ sodų bendrijoje šiemet užderėjo įspūdingi moliūgai – vienas jų toks didelis, kad net pritrūko svarstyklių jam pasverti. Juos užauginęs klaipėdietis Saulius Liekis juokiasi, jog šiemet derlius pranoko visus lūkesčius. Nesitikėjo tokio derliaus „Pavasarį nieko nesitikėdami pasodinome porą sėklų, nes anksčiau kažkaip nelabai pavykdavo užauginti.

Įpusėjus rudeniui, sodininkai vis dažniau suka galvas, kaip tinkamai paruošti savo žaliąsias erdves artėjantiems šaltiems mėnesiams. Artimiausiomis savaitėmis laukia daug darbų – nuo sėklų rinkimo iki augalų apsaugos nuo šalčio. Tačiau vienas svarbiausių klausimų, kasmet iškylantis daugybei sodininkų, lieka tas pats: kada paskutinį kartą pjauti žolę? Į šį klausimą atsakė sodininkystės legenda Monty Donas, pasidalijęs savo spalio mėnesio darbų sąrašu ir keliais ypač vertingais patarimais.

Rožės – tikros sodo karalienės, kurios žavi ne tik savo spalvų įvairove, bet ir kvapu. Tačiau daugelis sodininkų daro klaidą – rudenį rožes palieka likimo valiai, manydami, kad jų priežiūra nebereikalinga. Iš tiesų spalis yra ypač svarbus mėnuo, kai augalai tampa pažeidžiamiausi įvairioms ligoms. Dėl to rožės gali susirgti, susilpnėti ir pavasarį nebepražysti taip, kaip galėtų.

Artėjant rudeniui, daugelis sodininkų ima galvoti, kaip tinkamai paruošti savo augalus šaltesniam metų laikui. Pasak kraštovaizdžio dizainerės ir dailininkės Eurikos Urbonavičiūtės,rudens darbai yra ne mažiau svarbūs nei pavasariniai. Tinkamai pasirūpinę sodu dabar, kitą sezoną galėsime džiaugtis stipriais, gražiai žydinčiais augalais ir tvarkinga aplinka. Kraštovaizdžio dizainerė TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasidalijo patarimais, kurie pravers kiekvienam sodo mylėtojui.

Daugelis sodininkų susiduria su problema: katės, voverės, triušiai ar net elniai graužia ir išrausia pasodintus svogūnėlius. Laimei, yra paprastas, natūralus ir saugus būdas apsaugoti savo pavasario svogūnėlius. Šiuo patarimu dalijasi sodininkystės ekspertai ir jis nereikalauja jokių cheminių priemonių ar specialių įrankių, rašoma express.co.uk.

Po pirmųjų šalnų ūkininkė iš Panevėžio rajono savo darže ieško „aukso“.  Taip moteris vadina valgomosios viksvuolės gumbelius, kasamus būtent rudenį, lyg bulves. Liaudyje šie gumbeliai dar vadinami „žemės migdolais“. Augintoja tikina, kad jie ne tik skanūs, bet ir naudingi sveikatai. „Atrodo, kas čia, žolės auga, nieko gero čia nėra. O iš tikrųjų pakasus čiut ne auksą randi“, – sakė ūkininkė Vilma Žukienė. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle „Facebook“ atkreipia dėmesį į vieną invazinį augalą – bitinę sprigę, keliantį grėsmę mūsų gamtai. Nors iš pirmo žvilgsnio jis atrodo dekoratyvus ir patrauklus, iš tiesų – tai agresyvi rūšis, galinti išstumti vietinius augalus. Specialistai pabrėžia, kad augalas plinta itin greitai, jo sėklos ilgai išlieka dirvoje, o jas išnaikinti nėra paprasta.

Kai vasara pamažu išsiskleidžia į auksinį rudens ramumą, sodininko rankose vėl atsiranda kastuvai, genėjimo žirklės ir kibirai su šaknų puošmenomis. Ruduo – tai laikas, kai žemė dar šilta, kai dangus dažnai dovanoja lietų, o saulė glosto nebe degindama, bet švelniai palytėdama. Tai metas, kuomet sodinamos šaknys tampa pavasario pažadu, kuomet kiekvienas vaismedžio daigas kaip kūdikis tyliai prigula į dirvą, kad netrukus iš jos kiltų nauja gyvybė.

Pastarnokai karštyje gali sukelti rimtus nudegimus. Esant +25 °C temperatūrai ir tiesioginiams saulės spinduliams, jų lapai išskiria eterinius aliejus, kurie, susimaišę su prakaitu ir drėgme, sukelia stiprų odos sudirginimą.  Ypač jautrūs yra šviesios odos žmonės. Po sąlyčio su pastarnokais ant kūno gali atsirasti paraudimai, pūslės ir net nudegimai, kaip nuo Sosnovskio barščių.

Atėjęs ruduo su savimi atsineša ir vėsesnius, drėgnesnius orus, tačiau darbai sode ir kieme nesibaigia. Vienas jų – žolės pjovimas, kurių, greičiausiai, dar laukia ne vienas. Tačiau ne vienam kyla klausimas: kada paskutinį kartą pjauti žolę?  Lapų grėbimas ir augalų, nuo kurių jau nuimtas derlius, rovimas ir kompostavimas – vieni iš pagrindinių rudens darbų, tačiau jau metas pagalvoti ir apie kitą svarbų klausimą – kada nustoti pjauti žolę, rašo express.co.uk.

Ruduo – pats tinkamiausias metas pasiruošti kitiems metams. Dauguma daržininkų šiuo metu ne tik nuima derlių, bet ir galvoja, kaip pagerinti dirvą, kad kitą sezoną augalai augtų sveikesni ir derėtų gausiau. Tinkamai paruošta dirva yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių sėkmingą sėją, o kai kurie augalai gali patys praturtinti žemę naudingomis medžiagomis.

Lietuvoje ruduo visada buvo ypatingas metų laikas, kai sodai ir daržai atsidėkoja už pavasario bei vasaros darbą: krepšiai prisipildo obuolių, kriaušių, slyvų, rūsys – morkų, burokų, bulvių, kopūstų, svogūnų, česnakų. Rudenį surinktas derlius nuo seno garantuodavo išgyvenimą per ilgą žiemą, todėl žmonės, išmokę ne tik auginti, bet ir saugoti, perdavė šias žinias iš kartos į kartą. Rudens dovanos ir jų saugojimo menas Daržovių ir vaisių laikymas Lietuvoje nėra paprastas uždavinys.

Ruduo sodininkams – metas ne tik džiaugtis užaugusiu derliumi, bet ir pasirūpinti augalais, kad jie kitą sezoną būtų sveiki ir derlingi. Po uogų nuėmimo serbentų krūmai jau baigę savo „darbą“, tačiau jų priežiūros darbai dar nesibaigia. Tinkama priežiūra rudenį užtikrina, kad krūmai peržiemotų be nuostolių, o kitą vasarą vėl džiugintų gausiu derliumi.

Ruduo – metas, kai gamta ruošiasi poilsiui, o sodininkai dar turi progą atlikti svarbių darbų, kurie užtikrins gausų pavasario derlių. Vienas tokių darbų – svogūnų sodinimas. Daugelis įpratę svogūnus sėti ar sodinti pavasarį, tačiau patyrę sodininkai tikina, kad rudens sodinimas turi savų pranašumų. Svogūnai, pasodinti rudens pabaigoje, per žiemą spėja įsišaknyti, todėl pavasarį ima augti anksčiau ir duoda gausesnį derlių.

Vienas paprastas sideratas pakeičia dešimtis herbicidų – rugiai veiksmingai stabdo piktžolių augimą, atkuria dirvą ir užtikrina derlingumą be chemikalų. Patyrę sodininkai gerai žino: sideratai – tikras gelbėtojas dirvos priežiūrai. Vieni sėja garstyčias, kiti renkasi dobilus ar faceliją. Bet yra augalas, kuris skiriasi nuo visų kitų – rugiai.

Ruduo – ypatingas metas šilauogėms. Augalai jau pradeda ruoštis žiemai: kaupiasi maistingosios medžiagos, formuojasi žiedai kitų metų derliui, o šaknų sistema ruošiasi šalčio iššūkiams. Patyręs sodininkas Edgaras naujienų portalui tv3.lt pasidalijo savo patirtimi, kaip tinkamai prižiūrėti šilauoges rudenį, kad pavasarį jos vėl galėtų džiuginti gausiu derliumi.

Nors sinoptikai žada, kad orai kiek sušils, naktys darosi vėsesnės ir gerokai ilgesnės. Vidutinė paros temperatūra – 10–12 laipsnių šilumos. Dažnai rugsėjo viduryje užgriūva pirmosios šalnos. Darbai sode Skinkite rudeninius, žieminius obuolius, kriaušes, vėlyvąsias slyvas. Ilgam laikyti vaisiai renkami subrendę, kai krakmolas pavirsta cukrumi, kotelis gerai atlūžta nuo šakutės, normaliai išsivystę krituoliai.

Vasara pamažu traukiasi, o rudens ženklai jau vis dažniau pasirodo mūsų soduose – naktys tampa vėsesnės, rytais pasitinka rasa, o kai kurie augalai lėtina augimą. Būtent dabar daug kas ima galvoti apie artėjančią žiemą ir svarsto, ar reikės uždengti jautresnius gėlynų ar daržo augalus. Įprasta matyti sodininkus, kurie pasirūpina plėvele, audiniu ar mulčiu, kad jų augalai lengviau ištvertų šalčius.

Visai neseniai Jurgita, vaikščiodama po savo Kaišiadorių rajone esančius daržus, aptiko neįprastai atrodantį gyvį – jis priminė nedidelę gyvatėlę, buvo rudos spalvos ir šliaužiojo aplink moters gėles. Sodininkė nusistebėjo – tokį matė pirmą kartą. Jurgita šio gyvio nuotrauka pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“ ir klausė internautų, kas aplankė jos daržus.

Kiekviename darže tikram sodininkui net mažiausias žemės lopinėlis yra vertingas, nes norisi gauti gausų naudingų daržovių derlių, tačiau pagrindinis priešas yra piktžolės. Piktžolės atsiranda anksčiau už kultūrinius augalus, išsiurbia iš dirvos maistines medžiagas ir drėgmę, užgožia jaunus daigus. Tačiau yra natūralus būdas apsaugoti lysves – pakanka palikti vieną, iš pirmo žvilgsnio nereikalingą ir ignoruojamą augalą – faceliją.

Daugeliui daržas – atgaiva ir ramybės oazė, tačiau Šėtos Švenčiausiosios Trejybės parapijos klebonui kunigui Robertui Gedvydui Skrinskui jo paties puoselėjamos lysvės tapo skausmingų išbandymų šaltiniu. Prie parapijos namų auginantis agurkus, pomidorus, bulves ir moliūgus dvasininkas po intensyvios dienos darže pasijuto prastai – jo rankas ir kojas nusėjo niežtinčios ir negyjančios pūslės.

Rudeninis braškių sodinimas rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais suteikia augalams pakankamai laiko iki žiemos išauginti stiprią šaknų sistemą. Tačiau sėkmė tiesiogiai priklauso nuo laiku paruoštos lysvės.  Dirvą reikia paruošti ne vėliau kaip prieš mėnesį iki sodinimo. Negalima sodinti braškių į ką tik iškastą žemę – šaknys gali apsinuoginti ir užšalti.

Traškios ir sultingos salotos – nepakeičiamas ingredientas mūsų patiekaluose. Todėl labai nemalonu, kai jų lapai įgyja kartų skonį. Kodėl salotos yra karčios ir kaip išvengti šios problemos? Kartumas salotų lapuose atsiranda kaip augalo reakcija į tam tikras sąlygas. Salotose išsiskiria medžiagos laktucinas ir laktukopikrinas, kurios padeda joms apsisaugoti nuo kenkėjų, streso veiksnių, sausros. Šios medžiagos ir sukelia kartų skonį.

Agurkai yra labai skanūs, ypač jei auginami savo rankomis. Yra tam tikrų jų auginimo niuansų ir taisyklių, kurias reikėtų žinoti ir jų laikytis, norint surinkti gausų derlių. Toliau pateikiamos agurkų auginimo taisyklės pradedantiesiems daržininkams. Agurkų auginimo taisyklės pradedantiesiems daržininkams Įsitikinkite, kad augalams turite pagrindinį reikiamą trąšų kiekį. Pageidautina, kad tai būtų organinės trąšos.

Morkas auginti itin lengva ir jos užaugs daug didesnės ir sultingesnės, jeigu išvengsite dažnos klaidos, kurią daro daugelis sodininkų. Dabar – pats daržų klestėjimo metas, tačiau gali pasitaikyti klaidų, dėl kurių derlius nenudžiugins, rašo express.co.uk. Nors morkas auginti labai paprasta, tačiau jos dažnai neišgyvena, nes viena didžiausių sodininkų klaidų – perpildyti dirvą, dėl ko daržovės nebeturi vietos tinkamai augti.

  Česnakas – tai vienas ingredientų, kuris nuolat naudojamas virtuvėje. Juos augina net pradedantieji sodininkai, mat tai – stebėtinai lengvai auginama kultūra, tačiau svarbu žinoti, kada nuimti jų derlių, kad būtų patys skaniausi. Ekspertai dalijasi patarimais, kaip sėkmingai auginti česnakus ir atskleidžia, kada geriausia nuimti jų derlių, rašo homesandgardens.com.

Skilinėjantys pomidorai – dažna problema tarp daržininkų, ypač artėjant derliaus nuėmimo sezonui. Nors įtrūkimai nedaro įtakos skoniui, jie vis tiek gadina išvaizdą ir gali sukelti šiokį tokį nusivylimą. Laimei, tai nėra ligos ar kenkėjų padarinys – šios problemos galima išvengti taikant vieną esminę priežiūros taisyklę, rašoma mirror.co.uk. Dauguma daržininkų susiduria su pomidorų trūkinėjimu.

Liepa – svarbiausias mėnuo svogūnų derliaus formavimuisi. Šiuo laikotarpiu augalas baigia auginti žalią masę ir pradeda aktyviai kaupti maistines medžiagas svogūno gumbelyje, o tai lemia jo dydį ir skonį. Svogūnai nereikalauja daug augimo sąlygų. Tačiau jie turi vieną savybę: iš skurdžių dirvožemių jie gana ilgai ima maistines medžiagas.  Tai reiškia, kad dirvožemis turi būti praturtintas ir derlingas svogūnams.

Negydomas pomidorų maras – grybelinė liga – gali sukelti derliaus puvimą ir smarkiai pakenkti jūsų augalams. Ši liga pažeidžia beveik visas pomidoro dalis: lapus, stiebus ir vaisius. Nors ir ankstyvasis, ir vėlyvasis maras dažniausiai visiškai nenužudo augalo, jis stipriai susilpnina augimą ir mažina derlių. Ankstyvasis maras – rimta problema, bet dar pavojingesnė yra vėlyvoji maro forma, galinti greitai pražudyti pomidorus ir plisti net kilometrų atstumu, rašo thespruce.com.

Daugelis sodininkų žino: jeigu šalia jūsų daržo auga graikinis riešutmedis – derliaus galite nebesitikėti. Tai senas ir plačiai žinomas faktas, pagrįstas tuo, kad šis medis išskiria medžiagą, vadinamą juglonu, kuri, kaip teigiama, stabdo kitų augalų augimą. Sodininkai baiminasi likti be derliaus, todėl nesodina graikinių riešutmedžių šalia daržų ar nieko neaugina šalia šių medžių, rašoma empressofdirt.net.

Aplinkos apsaugos departamentas savo „Facebook“ paskyroje įspėja gyventojus apie visoje Lietuvoje paplitusį invazinį šliužą – luzitaninį arioną, dar žinomą kaip ispaninis šliužas. Ši rūšis kelia rimtą grėsmę tiek vietinei biologinei įvairovei, tiek sodams, daržams ir kitai augmenijai. Specialistai ragina imtis aktyvių veiksmų jau dabar, ypač vasaros mėnesiais, kai šliužai sparčiai dauginasi.

Garliaviškis Deividas Balčiūnas šiemet pirmą kartą gyvenime pasodino agurkus – ir jau pirmąjį sezoną šiltnamis „lūžta“ nuo gausaus derliaus. Iki tol gyvenęs bute, vyras pasistatė namą, įsirengė šiltnamį, lysves ir, kaip pats sako, „viską darė paprastai, be stebuklų“. Nors neturėjo didelės patirties, agurkai auga kaip ant mielių – juos Deividas tręšė tik natūraliomis priemonėmis, laistė reguliariai ir genėjo intuityviai.

Šią vasarą, nors karštų dienų sulaukti pavyko, vis tik liūtys taip pat nenustoja skalauti Lietuvos. Nuo didelio kiekio lietaus ir net iškrentančios krušos kenčia daržai – gyventojai parodė, kokią žalą padarė tokie orai. Kaip daržas atrodo pro paūžusios audros, pasidalijo Mažeikių rajono gyventoja – vaizdai pribloškė ne vieną. Praūžusi audra „paskandino“ daržus Socialiniame tinkle „Facebook“ „Orų entuziastų“ grupėje viena iš narių pasidalijo vakar prasiautusios audros vaizdais.

Nulaužytus česnakų žiedkočius kai kas išmeta lauk, tačiau iš jų galima paruošti skanių pagardų. Jauni česnakų stiebai gali būti naudojami kaip žalumynai, dedami į salotas, sriubas ar kitus patiekalus. Jie gali būti marinuojami, sūdomi, džiovinami ir naudojami kaip prieskonis. Česnakų stiebų panaudojimas Smulkiai supjausčius ir truputį pakepinus svieste bus puikus delikatesas, nenusileidžiantis šparagams.

Socialiniuose tinkluose žaibiškai ėmė plisti istorija, iliustruojanti, kaip vos vienas nedidelis geras darbas gali suteikti daug džiaugsmo. Ja pasidalijusi Inga sako, kad tai – milijono verta istorija. Internautus sužavėjusia istorija Inga sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

Savo sode Šilalės rajono gyventoja rado nematytą organizmą. Purus geltonas darinys patraukė dėmesį, tačiau kas tai, moteris negalėjo pasakyti.  Įdomiu radiniu feisbuko grupėje „Daržininkų užrašai“ pasidalino Kara Baužienė iš Šilalės rajono. „Koks čia ateivis? Atsiranda staiga, kaip ištirpęs zefyras, o paskui sukietėja. Apačioje nieko nerandu – nuimu ir tiek“, – rašė ji.

„Kiekvienais metais visi, kurie augina kopūstus, susiduria su tokiu kenkėju kaip baltasparnis. Jis suėda kopūstus, jie tampa negražūs, apgraužti“, – apie problemą pasakojo daržininkas. „Išbandžiau daug metodų ir radau tą, kuris man padeda jau trečius metus. Viskas labai paprasta“. Pasak jo, apdorodamas juos šiuo specialiu tirpalu gelbsti kopūstų derlių nuo baltasparnių.

Vasaros metu daržininkai dažnai susiduria su nematomais, tačiau itin žalingais dirvos gyventojais – kurkliais. Šie stambūs vabzdžiai yra vieni iš nemaloniausių ir sunkiai suvaldytinų daržo kenkėjų. Jie puola šaknis, džiovina augalus, o kovoti su jais ne taip paprasta. Naujienų portalui tv3.lt apie tai, kur šie vabzdžiai gyvena, kaip dauginasi ir kaip efektyviausiai jų atsikratyti, pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentas dr. Evaldas Klimas.

Ieškant augalų, ne vienam tenka lankytis medelynuose, augalų parduotuvėse ar aikštelėse. Dauguma parduodamų augalų siūlomi vazonuose. Kartais vazonas būna mažas, o augalas – gana didelis, tad nusipirkus ir ištraukus jį iš vazono, pirkėjas randa gniužulą susiraizgiusių šaknų. Parduodantieji augalus vienbalsiai tikina, kad jų prekė kokybiška. Tačiau ne visi iš vazonų į gruntą pasodinti augalai sėkmingai prigyja.

Piktžolės, išdygstančios tarp grindinio trinkelių, gali stipriai gadinti kiemo estetiką ir sukelti papildomų rūpesčių. Jos greitai plinta, o jų išrovimas rankomis reikalauja laiko ir kantrybės – be to, dažnai netrunka ir vėl sugrįžti. Tačiau specialistai sako, kad yra paprastas ir veiksmingas būdas jų atsikratyti. Net ir nedideli tarpeliai tarp grindinio plytelių ar trinkelių gali tapti puikia vieta piktžolėms įsitvirtinti. Čia susikaupia drėgmė, žemės ar dulkių, o saulė padeda dygimui.

Kai sodas ar daržas dosniai apdovanoja žalumynais, ne vienas susimąsto – ką daryti, kad šiomis gėrybėmis būtų galima mėgautis ilgiau. Vienas dažniausių pavasario ir vasaros žalumynų – svogūnų laiškai. Jei norite jais mėgautis ilgiau, Irina dalinosi patarimu, kaip juos užšaldyti. Atsargomis žiemai verta pasirūpinti iš anksto – Irina jau ne vienerius metus taiko paprastą, bet veiksmingą svogūno laiškų šaldymo būdą.

Vis daugiau žmonių, užsiimančių sodininkyste, atsigręžia į gamtą ne tik per žemės darbus, bet ir per dangaus kūnų įtaką. Vienas iš seniausių sodo darbų planavimo būdų – Mėnulio kalendorius. Astrologė Vaiva Budraitytė sako, kad kosminiai kūnai, ypač Mėnulis, veikia ne tik mūsų emocijas, bet ir augalų augimą bei jų gyvybingumą.

Agurkas – lietuvių mėgstama daržovė, tačiau sėkmingas jos auginimas reikalauja ne tik šilumos, bet ir žinių. Kada sėti, kaip prižiūrėti daigus, kokias veisles rinktis ir kaip kovoti su ligomis bei kenkėjais – patarimais dalijasi UAB „Sėkluva“ biologė Rasa Davidavičienė. Kai pavasarį pradedame galvoti apie daržus, agurkai dažnam keliauja patys pirmieji į sąrašą. Tačiau ne visi žino, kad šilumą mėgstantis augalas reikalauja kruopštaus planavimo.

Pavasarį kartu su bundančia gamta ima suaktyvėti ir kurkliai – nepastebimai, bet greitai žalojantys vejas bei daržus. Sodininkai jau fiksuoja požymius: išraustos žemės vagelės, pažeista žolė ir silpstantys augalai. Kurklių padaryta žala dažnai pastebima tik tada, kai veja jau ima retėti, o augalai netenka gyvybingumo. Jie juda po žeme, rausdami urvus ir pažeisdami šaknis, todėl žolė gelsta, džiūsta, o daržo augalai ima nykti. Nors šie vabzdžiai nedideli, jų padaroma žala – didžiulė.

Nors praėjusią savaitę sinoptikai grasino, kad naktimis užklups iki 10 laipsnių šaltis, jų spėjimai nepasitvirtino ir labai retai kur temperatūra naktimis nukrito žemiau nulio. Dienomis saulė kyla vis aukščiau ir augalai pradeda augti ne dienomis, o valandomis. Kad augantiems daigeliams nepritrūktų maisto medžiagų, būtina juos pamaitinti mineralinėmis trąšomis. O nusistačiusieji prieš jas nesunkiai gali pasigaminti skystų trąšų, naudodami kompostą.

Pavasaris – metas, kai viskas sproginėja žiedais, bet darbų sode – ne mažiau nei klausimų: ar jau metas aeruoti veją, kada sėti gėles ir kodėl net dabar dar reikėtų stebėti naktines šalnas? Tvarkant aplinką svarbiausia ne mada ar tobulas kiemas, o gebėjimas suprasti, ko iš tikrųjų reikia tavo augalams.

Ką bendro turi gera vasaros uoga ir rūpestinga ranka? Avietės, šios kvapnios sodo karalienės, atsiskleidžia tik tiems, kurie žino, kada jas patręšti, kaip genėti ir kodėl net šiaudai avietyne turi savo vietą. Apie viską – nuo pavasarinės priežiūros iki rudens derliaus – naujienų portalui tv3.lt pasakoja lauko augalų produkto vadovė Vesta Mugauskienė iš „Sėklos LT“. Vos tik pavasarį iš po žiemos išlenda pirmieji saulės spinduliai, avietynas ima busti.