Tyrinėtojai šiandien vis daugiau dėmesio kreipia į žarnyno mikrobiotą pabrėždami jos didžiulę reikšmę žmogaus sveikatai. Neatsitiktinai dar senovės graikų gydytojas Hipokratas aiškino, kad visos ligos prasideda žarnyne. Kitaip sakant, sutrikus mikrobų pusiausvyrai, silpnėja imunitetas ir kimba ligos.
Kuo gerosios bakterijos ir mikrobiota svarbi žmogaus sveikatai, ligų profilaktikai ir net emocinei savijautai, teiraujamės gydytojo vaikų gastroenterologo, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. dr. Vaidoto Urbono.
Mūsų žarnyne savaime gyvena gausybė bakterijų. Ką tuomet vadiname probiotikais?
Kas tai yra probiotikai? Tai paimtos viena ar keletas bakterijų, kurios paprastai gyvena žmogaus žarnyne, jos būna padaugintos, įvilktos į kapsulę ir naudojamos. Tik čia klausimas, ar visos bakterijos efektyvios. Tai, kad virškinamajame trakte randi bakteriją, dar nereiškia, kad ji yra tikrai efektyvi, svarbūs moksliniai įrodymai, jog tos bakterijos teigiamai veikia. Tad ir probiotikais vadiname tas bakterijas, kurios yra ištirtos ir moksliškai patvirtinta, kad jos turi teigiamą poveikį.
Kitas dalykas, tarkime, duodi vienos rūšies probiotiką, bet klausimas, ar to užtenka. Aišku, būna probiotikų kapsulėse supakuota ir dešimt, ir daugiau probiotikų, bet dažniausiai būna vienas, du ar trys. O žmogaus organizme yra iki 500 bakterijų rūšių, žvelgiant giliau, į bakterijų padermės – 5000 ir daugiau.
Kai kalbame apie žarnyno mikrobiotą ir jos įtaką gerai sveikatai, pabrėžiamas „gerųjų“ ir „blogųjų“ bakterijų balansas. Kokia to reikšmė?
Be abejo, žarnyno mikrobiota – atskiras mūsų organas, kuris svarbus ne tik žarnynui, bet visam organizmui. Jis, arba tos mažytės bakterijos, sveria panašiai tiek, kiek kepenys. Kai mes kalbame apie mikrobiotą, dažniausiai mintyje turime bakterijas. Bet žarnyne yra ir begalės įvairių virusų, taip pat pirmuonių, helmintų ir t.t. – įvairių kitų gyvių arba mikroorganizmų. Taigi kalbant apie mikrobiotą turime omenyje visą šią įvairovę, ne tik bakterijas. Bet šiandien plačiausiai ištyrinėtos ir daugiausiai tyrinėjamos yra bakterijos, o virusai – čia jau atskiras miškas.
Žarnyno bakterijos turi neabejotiną reikšmę mūsų sveikatai. Pavyzdžiui, steriliomis sąlygomis laikomų eksperimentinių peliukų, kurie gauna sterilų maistą, kitoks tampa žarnynas, kitokie imuniniai organai. Kai kurios ligos atsiranda, kai kurios – išnyksta, pavyzdžiui, Krono liga. Vis tik svarbiausią reikšmę turi ne tik bakterijų kiekis žarnyne, bet ir kokios jos yra ir jų santykis.
Teigiama, kad gerosios bakterijos labai svarbios žmogaus imunitetui, palaiko gerą imuninės sistemos būklę. Kaip tai atsitinka?
Iš tikrųjų mikrobiotos svarba mūsų sveikatai neabejotina, ypač didžiulę reikšmę ji turi imuninės sistemos palaikymui. Neatsitiktinai yra bandoma ne tik žarnyno, bet ir kitas ligas, pavyzdžiui, sąnarių ar smegenų, gydyti būtent per žarnyną, keičiant mikrobiotą. Žarnyne yra imuninių ląstelių, jos ten gyvena ir jaučia, kas yra žarnyno viduje. Keliaudamos po organizmą su krauju jos gali „atnešti“ blogą informaciją ir sukelti ligas.
Daug kas gali nulemti mikrobiotos disbalansą. O kaip jį sutvarkyti, kada pakanka maisto, o kada reikia vartoti probiotikus?
Bakterijos – kaip mūsų javai, grūdai, jie gerai dera ten, kur gera dirva. Gali fantastinius grūdus berti į Sacharos dykumą, bet niekas neužaugs. Probiotikai nėra pirmiausia išeitis, pirma reikia galvoti apie prebiotikus, kitaip – kaip maisto skaidulas, kurios yra kaip trąša mūsų mikroorganizmams augti žarnyne. Tirpios maisto skaidulos turi didžiausią reikšmę. Aišku, jos skirtingai veikia įvairias bakterijas. Bet turbūt vienas patarimas – valgyti daugiau daržovių, vaisių, bet jokiais būdais ne sultis gerti. Jose mažai skaidulų, daug fruktozės, tai skatina nutukimą. Taip pat reikėtų vartoti ir grūdinių kultūrų produktus, bet rinktis pilno grūdo, nes jis yra su maisto skaidulomis.
Gana dažni negalavimai – pilvo pūtimas, dirgliosios žarnos sindromas. Kiek probiotikai gali šiuo atveju pagelbėti?
Žiūrint į indikacijas, daugiausia yra įrodymų, kad probiotikai efektyvūs, esant įvairios kilmės viduriavimui, pirmiausia infekciniam ir dažniausiai virusiniam. Esant bakterinės kilmės viduriavimui, pavyzdžiui, sukeltam salmonelės, probiotikai yra mažai efektyvūs. Taigi infekcija nelygu infekcijai.
Probiotikai vartojami esant antibiotikų sukeltam viduriavimui arba jo profilaktikai. Taip pat ir varginant dirgliosios žarnos sindromui, kuris būna kartu su viduriavimu, probiotikai turi teigiamą poveikį. Bet kai būna vidurių užkietėjimas, jie netiks.
Kokiais kitais atvejais patartina gerti probiotikus, kokius negalavimus jie gali padėti įveikti ar palengvinti?
Labai retais atvejais probiotikai skiriami susirgus kvėpavimo takų infekcijomis, bet jie turi labai nedidelę reikšmę, kad, tarkime, vaikas nesirgtų ausų uždegimu ar bronchitu. Kartais vaikui labai dažnai sergant bandai skirti probiotikus profilaktiškai, kai yra didesnis sergamumas gripu.
Yra duomenų, kad kai kurie probiotikai mažina riziką išsivystyti atopiniam dermatitui mažiukams vaikams, kurie turi tokią riziką. Kai vienas ar abu tėvai turi alerginę ligą – astmą, šienligę, atopinį dermatitą, tokia rizika vaikui padidėja. Yra toks seniau atliktas tyrimas, kuris įrodė, kad probiotikai efektyvūs tokiai rizikai sumažinti, tada vaikai mažiau sirgo alergine odos liga. Bet tai tik odos liga ir tik tam tikras probiotikas, jokiu būdu ne visi.
Probiotikai dažnai skiriami ir esant pilvo skausmams, kūdikių diegliams. Yra tyrimų, kurie patvirtinta, kad šiuo atveju tam tikri probiotikai yra efektyvūs.
O kaip mikrobiota veikia psichologinę būseną? Juk žinoma, kad didžioji dalis laimės hormono serotonino pasigamina žarnyne. Ar čia yra ryšis su mūsų savijauta?
Visiškai teisingai. Tik žarnyne serotoniną daugiausia gamina ne bakterijos, bet žarnyno ląstelės. Ir su nuotaika tai tikrai turi ryšį. Geriausias pavyzdys, kai kamuoja vidurių užkietėjimas. Daugelis mamų sako, kad kai vaikas pasituština, atrodo, jis būna kaip naujai gimęs. O yra taip, kad kai kelias dienas ar net ilgiau nepasišalina išmatų turinys, bakterijos ima gaminti medžiagas, kurios neigiamai veikia nuotaiką.
Yra stebimas mikrobiotos pokyčių ryšys ir su nerimu, ir su depresija, autizmo spektro sutrikimais. Ne veltui mes atliekame išmatų transplantacijas vaikams, sergantiems autizmo spektro sutrikimais. Daug pasaulyje centrų tai daro. Tai rodo, kad galvojama, jog per žarnyno mikrobiotą, tokiu netiesioginiu keliu galima paveikti mūsų nuotaiką, palengvinti psichiką. Gal neišgydysime, bet būklę kartais galima palengvinti.
Be to, yra išskirta atskira probiotikų grupė – psichobiotikai, tai probiotikai, kurie veikia mūsų psichiką, nuotaiką. Jau yra atlikta bandymų, bet dar reikia sulaukti daugiau duomenų, kad juos būtų galima plačiai skirti.
Kai žmonės sako, kad mes geriame profilaktiškai probiotikus, pabrėžiu, kad pirktų kokybiškus ir patikrintus. Daugelis geria dirglios žarnos sindromui palengvinti ir sako, kad veikia, tai puiku. Į probiotikų vartojimą reikia žiūrėti protingai, nereikėtų duoti vaikams, kai jie neserga.
