probiotikai

Ar jūsų mityboje pakanka probiotinių medžiagų turinčių maisto produktų? Tikėtina, kad ne, kadangi daugelio mityba nėra visiškai tinkama, tad ir šių medžiagų gali trūkti. Daugeliu atvejų, norint į savo mitybos racioną įtraukti daugiau probiotikų, nebūtina pirkti brangių tablečių, miltelių ar papildų. Iš tikrųjų yra daugybė maisto produktų, kurių sudėtyje yra natūralūs probiotikai. Šie produktai yra skanūs, universalūs ir lengvai vartojami kaip sveikos ir visavertės natūralios mitybos dalis.

Veikiausiai apie probiotikus esate girdėję daugybę istorijų. Neretai manoma, kad gerosios bakterijos yra pervertinamos ir neturi jokios naudos mūsų sveikatai. Vis dėlto, moksliniai tyrimai atskleidžia tikrąją tiesą. Šį kartą norime išsklaidyti 5 populiariausius mitus apie probiotikus ir jų vartojimą. 1. Probiotikai neturi jokios įtakos sveikatai Mūsų žarnyne gyvena milijardai gerųjų bakterijų, dar vadinamų probiotikais.

Atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų įrodančių mikrobiotos – bakterijų, virusų, grybelių, parazitų ir pirmuonių visumos organizme svarbą mūsų sveikatai. Pasirodo, kad nuo mikrobiotos gali priklausyti ne tik fizinė, bet ir emocinė žmogaus savijauta. Plačiau apie gerųjų bakterijų balansą organizme ir mikrobiotos svarbą pasakoja „InMedica“ šeimos gydytoja Sandra Liubinskienė.

Geras virškinimas užtikrina ne tik reikalingų maistinių medžiagų ir vitaminų pasisavinimą, bet ir gerą bendrą savijautą, energiją ir nuotaiką. Tinkamą virškinamojo trakto veiklą užtikrina sveikas skrandis, žarnynas bei žarnyne gyvenančios gerosios bakterijos. Plačiau apie gerųjų bakterijų vaidmenį organizme pasakoja „Gydytojų Keršanskų“ klinikos šeimos gydytojas Andrius Tiurinas.

Antibiotikų sukūrimas padarė tikrą perversmą medicinoje ir padėjo išgelbėti daugybės pacientų gyvybes. Vis dėlto, šiais laikais medikai pastebi, kad daugelis žmonių į antibiotikų vartojimą žiūri perdėm lengvabūdiškai ir nesuvokia, kokią žalą netinkamai vartojamas vaistas gali padaryti organizmui. Antibiotikai naikina bakterijas Pirmieji antibiotikai buvo išrasti dar 1940 metais. Nuo tada šis dideliu efektyvumu pasižymintis vaistas buvo naudojamas įvairių infekcinių ir bakterinių ligų gydymui.

Šiandieninė gyvensenos tempas, stresas ir nepalankios išorinės sąlygos gali padidinti organizmo jautrumą ligoms ir sumažinti natūralias gynybines jo galimybes. Imunitetas, kaip svarbi sveikatos dalis, tampa neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, į kurią turėtume atkreipti ypatingą dėmesį.

Kartais paprasčiausiai vartoti vitaminų nepakanka. Norint efektyvaus rezultato be tokių šalutinių poveikių kaip pykinimas ar mieguistumas, svarbu žinoti, kaip teisingai kiekvieną iš vitaminų reikia vartoti. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jelena Deksnienė atskleidžia, kuriuos vitaminus geriausia vartoti ryte ir vakare, o kada geriau tuščiu skrandžiu arba kaip tik valgant sočiųjų riebalų turintį maistą.

Žarnyno mikrofloros svarba žmogaus organizmui nenuginčijama. Sveiko žmogaus žarnyne aptinkama milijardai mikroorganizmų, kurie sudėjus sveria apie 2-4 kg. Visos šios bakterijos ne tik palaiko normalią žarnyno funkciją, bet ir šalina toksinus, padeda įsisavinti ir gaminti vitaminus bei yra svarbi imuninės sistemos dalis. Nagrinėjant žarnyno mikrofloros temą, dažnai matomi ir keli terminai: probiotikai, sporabiotikai bei prebiotikai – išsiaiškinkime, kas tai yra.

Plačiai žinoma, kad antibiotikų vartojimą turi lydėti probiotikai, kad būtų atkurta žarnyno mikrobiotos pusiausvyra. Tačiau mokslininkai ir gydytojai į mikrobiotos reikšmę, gerųjų bakterijų naudą ir teigiamą poveikį organizmui žvelgia plačiau – probiotikais bandoma palengvinti psichologinę sveikatą, dirgliosios žarnos sindromą, sumažinti vaikų atopinio dermatito riziką ir kt.

Gyvenimui grįžus į ikipandeminio ritmo vėžes šiemet su trenksmu grįžo įvairios peršalimo ligos ir jų komplikacijos, o kartu – ir būtinybė vartoti antibiotikus. Vis tik kiekvienas šių vaistų kursas – nemažas iššūkis organizmui. Ne veltui antibiotikų pažeistam žarnynui atkurti gydytojai pataria vartoti ir probiotikus, arba kitaip – gerąsias bakterijas. Turbūt sunkiai rasime žmogų, kuriam bent kartą gyvenime dėl vienokio ar kitokio sutrikimo neteko vartoti antibiotikų.

Sėslus gyvenimo būdas, netinkami mitybos įpročiai ir nuolatinis stresas sutrikdo net ir ištvermingiausio virškinamojo trakto veiklą bei sukelia nemalonius negalavimus, pavyzdžiui, vidurių užkietėjimą. Nors su šia problema susiduriame visi, tačiau garsiai apie tai prabyla retas. Taigi, ką daryti ir kaip pasijusti geriau? Daugybė priežasčių Dėl užkietėjusių vidurių dažniausiai kaltinama netinkama mityba. Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad šią problemą gali sukelti ir daugiau priežasčių.

Nepaaiškinamas pilvo skausmas, sutrikęs tuštinimasis, dujų kaupimasis žarnyne, apetito pokyčiai – būtent tokie simptomai gali išduoti dirgliosios žarnos sindromą. Tyrimų duomenimis, nuo šio paslaptingo sutrikimo kenčia 1 iš 5 pacientų, be to, moterims šis sindromas pasireiškia dvigubai dažniau nei vyrams. Priežastys išlieka neaiškios Nors jau atlikta daugybė tyrimų analizuojant, kas sukelia dirgliosios žarnos sindromą, tačiau kol kas tiksli priežastis nėra nustatyta.

Probiotikais vadinamos gerosios bakterijos, kurios gyvena mūsų organizme ir aktyviai dalyvauja virškinimo procesuose, šalina toksinus, sintetina vitaminus bei saugo nuo „nedraugiškų“ bakterijų – šios taip pat yra nuolatiniai gyventojai mūsų kūne. Nuo gerųjų ir blogųjų bakterijų balanso organizme priklauso medžiagų apykaita, imuninės sistemos stiprumas – netgi svoris ir nuotaika, tvirtina dietistė Vaida Kurpienė.

Vartojant gerąsias bakterijas probiotikus galima apsisaugoti nuo viduriavimo, kurį dažnai sukelia sunkiai infekcijai esant vartojami antibiotikai, rodo anksčiau atliktų tyrimų apžvalga. „Mes nustatėme, kad antibiotikus vartojusiems vyresnio amžiaus pacientams ligoninėse ar globos namuose tam tikri probiotikai gali smarkiai sumažinti tikimybę patirti Clostridium difficile bakterijos sukeliamą viduriavimą“, – sakė tyrimo vadovas dr. Bradley Johnston iš Toronto vaikų ligoninės tyrimo instituto.

Išgirdus žodį „bakterijos“ ko gero dažnas pagalvoja apie organizmui žalingus mikroorganizmus, kurie sukelia ligas ar infekcijas. Tačiau ne visos bakterijos yra blogos, atvirkščiai – kai mūsų organizme ima trūkti gerųjų bakterijų, gali susilpnėti imunitetas ir dažniau pulti peršalimo ligos. „Eurovaistinė internete“ vaistininkė Greta Maksimavičiūtė pataria, kaip atpažinti gerųjų bakterijų trūkumą organizme ir kaip padėti savo imunitetui šaltuoju metų laiku.

Naujosios Zelandijos mokslininkai sukūrė specialius probiotikus veršeliams. Sumaišius juos su pienu, veršeliai gerokai mažiau gadina orą, tai yra išskiria maždaug 20 procentų mažiau metano dujų, kurios prisideda prie šiltnamio efekto. Godžiai pietaujantys veršeliai dalyvauja Naujosios Zelandijos eksperimente. Geria pieną su specialiais probiotikais, vadinamosiomis gerosiomis bakterijomis, dėl kurių jie gerokai mažiau gadina orą.

Nors viduriavimas yra dažnai pasitaikanti problema, vis dėlto apie šį negalavimą kalbėti nedrįstama ir užsimenama tik puse lūpų. Dažniausiai manoma, kad viduriavimą sukelia virusai arba apsinuodijimas maistu, tačiau vertėtų suprasti, kad tai gali sukelti ir kitos priežastys, viena jų – disbiozė. Ne viena priežastis Visame mūsų kūne yra mažiausiai 1000 skirtingų rūšių organizmų, įskaitant bakterijas, grybelius ir virusus. Kai žmogus yra sveikas, gerosios bakterijos sudaro 85 proc.

Jūsų žarnyno mikrobioma – milžiniška mikroorganizmų bendruomenė, gyvenanti jūsų gaubtinėje žarnoje – turi įtakos tiek jūsų fizinei, tiek psichinei sveikatai. Nemažai žmonių vartoja probiotikus, siekdami padidinti „gerųjų“ bakterijų kiekį savo žarnyne. Tačiau naujas tyrimas parodė, kad vartojant probiotikus, atsiranda rizika patirti gana nemalonius šalutinius poveikius.

Ar žinojote, kad 99 proc. žmogaus kūno bakterijų yra žarnyne ir jos gali sverti net iki 2-3 kilogramų? Mikrobioma – mūsų organizme gyvenančių mikroorganizmų visuma, yra tokia pat unikali kaip ir piršto atspaudas, todėl kiekvienas žmogus turi taip pat ir skirtingą gerųjų bakterijų kiekį žarnyne.  Gerosios bakterijos mūsų organizme atlieka daugybę funkcijų ir daro didžiulę įtaką mūsų savijautai, imunitetui bei daugeliui kitų sveikatos aspektų.

Kas iš mūsų nenorėtų gero virškinimo? Žarnyno veiklos sutrikimai yra itin nemalonūs ir darantys neigiamą įtaką visam organizmui – tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai.  Sutrikusio žarnyno siunčiami signalai, kaip dujų kaupimasis, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pilvo skausmas gerokai apkartina kasdienį gyvenimą, o kur dar galintis pasireikšti nuolatinis nuovargis, odos problemomis, prasta nuotaika ar kiti varginantys požymiai.

Apie probiotikų trūkumą dažnai įspėja įvairūs sveikatos sutrikimai, tačiau, pasak vaistininkų, lietuviai probiotikus linkę vartoti tik tada, kai pasijunta prasčiau. Kitose valstybėse, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, probiotikai populiarūs ir vartojami ir profilaktiškai. Probiotikai, dažnai vadinami gerosiomis bakterijoms, naudingi tinkamai žarnyno mikroflorai.

Greičiausiai daugelis yra girdėjęs apie gerosiomis žarnyno bakterijomis vadinamus probiotikus ir net juos vartojęs. Šiandien tiek gydytojai, tiek mokslininkai vis daugiau kalba apie gerųjų bakterijų ir apskritai žarnyno mikrobiotos reikšmę viso organizmo tinkamam funkcionavimui. O dar nuo ketvirto amžiaus žinoma išmatų transplantacija, kurios metu sveiko žmogaus išmatos suleidžiamos nesveikam asmeniui, manoma, gali tapti itin daug žadančiu gydymo metodu.

Kelionės bet kuriuo metų laiku atneša nepakartojamus įspūdžius. Žinoma, nusprendus keliauti šaltuoju sezonu, pasirengimas dažniausiai būna sudėtingesnis – organizmas jautriau reaguoja į temperatūros ir aplinkos pasikeitimus. Be to, ypač nuvykus į egzotiškesnes šalis dar laukia ir maisto, higienos iššūkiai. O per atostogas sirgti ir gulėti lovoje dėl imuniteto arba virškinimo problemų nenori niekas. Tiems, kurie jau svajoja apie lagaminų krovimą, nverta į jį įsidėti ir buteliuką maisto papildų.

Sergančius ciroze probiotikai gali veiksmingai apsaugoti nuo hepatinės encefalopatijos, kuri yra galutinė ir sunkiausia šios kepenų ligos stadija. Tokius tyrimo rezultatus paskelbė Amerikos gastroentoroliogijos asociacijos klinikinės praktikos žurnalas „Clinical Gastroenterology and Hepatology“. Hepatinė encefalopatija yra galvos smegenų pažeidimas, atsirandantis dėl visiškai sutrikusių kepenų funkcijų.

Bakterijos, gyvenančios ant žmogaus kūno, seilės ir netgi plaukai gali tapti būtinais tam tikrų patiekalų ir gėrimų gaminimo komponentais. Portalas „io9“ kelis tokius „receptus“.   Kuchikame sake Žmogaus seilių naudojimas fermentavimui Japonijoje žinomas taip pat ilgai, kiek yra auginami ryžiai. Džiomon laikotarpio metu valstiečiai sukramtydavo tokius krakmolinius produktus, kaip kaštonus, sorą ir grikiai, kad „paleistų“ rauginimo procesą.

Kūdikiai, kurių laukdamos jų mamos vartojo probiotikus ir kurie gerųjų bakterijų gauna vos gimę, turi mažesnę tikimybę sirgti alergijomis, rodo anksčiau atliktų tyrimų analizė. Paprastai gydytojai nėščiosioms ar mažiems vaikams nerekomenduoja nei vartoti probiotikų, nei jų vengti, ir kol kas dar per anksti šitoje srityje atlikti tokį didelį šuolį, sako dr. Eric Formo iš Pitsburgo (JAV) vaikų ligoninės.

Probiotikų gebėjimas palaikyti burnos sveikatą ir apsaugoti dantis nuo ėduonies yra „žadantis“, nors kol kas vos keli tyrimai gavo aiškių klinikinių rezultatų. Italijos ir Švedijos mokslininkų atliktą ankstesniųjų tyrimų analizę paskelbė žurnalas „Nutrients“, praneša nutraingredients.com.

Kasdien vartojant tam tikrą gerųjų bakterijų probiotikų padermę, vitamino D kiekis žmogaus organizme gali padidėti ketvirtadaliu, rodo Kanados mokslininkų atliktas tyrimas. Kontroliuojamam klinikiniam tyrimui buvo naudojama probiotiko Lactobacillus reuteri padermė NCIMB 30242. Tyrimo ataskaitą paskelbė JAV endokrinologų draugijos žurnalas „The Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism“. Tyrimo vadovas dr.

Šiandien rinkoje atsirado daug maisto produktų, kurių sudėtyje yra probiotikų, o vos prieš porą dešimtmečių terminas „probiotikai“ buvo žinomas tik ekspertams. Probiotinėmis bakterijomis yra praturtinti ne tik pieno produktai, jos įeina į vaistų ir maisto papildų sudėtį. Ką reiškia pavadinimas „probiotikai“ ir kokia jų įtaka mūsų sveikatai aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjos pavaduotoja Evelina Venckevič.

Sueina dvidešimt metų, kai Europoje pradėti gaminti pieno produktai su pieno rūgšties bakterijomis, vėliau pradėtomis vadinti probiotikais. Tai pakeitė žmonių valgymo įpročius ir supratimą, kad maisto produktai gali būti ne tik skanūs, bet ir naudingi sveikatai.    1990 m. kovą pieno perdirbimo kompanija „Valio“ Suomijoje buvo pirmoji, sukūrusi ir pradėjusi gaminti jogurtus „Valio Gefilus“ su teigiamą poveikį turinčiomis probiotinėmis bakterijomis.

Šiemet sausio ir vasario mėnesiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Lietuvoje užregistravo 24 virusinių žarnyno infekcijų protrūkius. Pernai per visus metus buvo užfiksuota 40 rotavirusinių infekcijų protrūkių, iš kurių 15 – sausio ir vasario mėnesiais. Pasak Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininko Vaidoto Urbono, rotavirusinės infekcijos pasireiškia sezoniškai – šiuo metu kaip tik fiksuojamas sergamumo pikas.

Nėščiosioms vartojant probiotikų maisto papildus, gali sumažėti rizika, kad jos susirgs diabetu, o jų vaikai ilgainiui taps nutukę, teigia suomių mokslininkai.  Nėštumo laikotarpiu paprastai padidėja cukraus kiekis kraujyje, ir tai vadinama gestaciniu diabetu, dėl kurio padidėja rizika susirgti antrojo tipo diabetu ir tikimybė, kad gimęs kūdikis vaikystėje bus nutukęs arba susirgs diabetu.

Europos maisto saugos tarnyba (EMST) paskelbė atmetusi Prancūzijos pieno pramonės milžinės „Danone“ paraišką, jog šio koncerno produktas „Immunofortis“ „natūraliai stiprina kūdikio imuninę sistemą“. „Danone“ tarnybai buvo pateikusi 30-ties tyrimų dosjė, tačiau EMST juos įvertino kaip ribotus, nenuoseklius ir nereikšmingus. Europos Komisija yra įgaliojusi EMST įvertinti sveikatinimo teiginius, kuriuos galima vartoti su maisto papildais arba maisto produktais vaikams ir kūdikiams.

Probiotinės pieno rūgšties bakterijos gali padėti palaikyti gerą burnos sveikatą ir apsaugoti dantis nuo ėduonies, rodo mokslininkų tyrimai. Tai patvirtina ir 70 proc. savanorių, mėnesį ragavusių jogurtus su probiotinėmis bakterijomis Lactobacillus rhamnosus GG (LGG®), o poveikį aprašinėjusių populiariame socialiniame tinkle Facebook.     Mokslininkų tyrimų rezultatai buvo išbandomi šį rudenį, Valio savanoriais galėjo tapti visi susidomėję socialinio tinklo nariai.