gerosios bakterijos

Bent kartą gyvenime su infekcine makšties liga – pienlige susiduria 3 iš 4 moterų. Nors skaičiai nedžiugina, tačiau laiku pastebėjus pirmuosius simptomus ir pasirinkus tinkamą gydymą, šio nemalonaus sutrikimo galima greitai ir lengvai atsikratyti. Pienligės simptomai Pienligė – tai išorinių lytinių organų arba makšties gleivinės grybelinis uždegimas, kurį sukelia baltasis balkšvagrybis (Candida albicans) grybelis.

Ar jūsų mityboje pakanka probiotinių medžiagų turinčių maisto produktų? Tikėtina, kad ne, kadangi daugelio mityba nėra visiškai tinkama, tad ir šių medžiagų gali trūkti. Daugeliu atvejų, norint į savo mitybos racioną įtraukti daugiau probiotikų, nebūtina pirkti brangių tablečių, miltelių ar papildų. Iš tikrųjų yra daugybė maisto produktų, kurių sudėtyje yra natūralūs probiotikai. Šie produktai yra skanūs, universalūs ir lengvai vartojami kaip sveikos ir visavertės natūralios mitybos dalis.

Veikiausiai apie probiotikus esate girdėję daugybę istorijų. Neretai manoma, kad gerosios bakterijos yra pervertinamos ir neturi jokios naudos mūsų sveikatai. Vis dėlto, moksliniai tyrimai atskleidžia tikrąją tiesą. Šį kartą norime išsklaidyti 5 populiariausius mitus apie probiotikus ir jų vartojimą. 1. Probiotikai neturi jokios įtakos sveikatai Mūsų žarnyne gyvena milijardai gerųjų bakterijų, dar vadinamų probiotikais.

Atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų įrodančių mikrobiotos – bakterijų, virusų, grybelių, parazitų ir pirmuonių visumos organizme svarbą mūsų sveikatai. Pasirodo, kad nuo mikrobiotos gali priklausyti ne tik fizinė, bet ir emocinė žmogaus savijauta. Plačiau apie gerųjų bakterijų balansą organizme ir mikrobiotos svarbą pasakoja „InMedica“ šeimos gydytoja Sandra Liubinskienė.

Geras virškinimas užtikrina ne tik reikalingų maistinių medžiagų ir vitaminų pasisavinimą, bet ir gerą bendrą savijautą, energiją ir nuotaiką. Tinkamą virškinamojo trakto veiklą užtikrina sveikas skrandis, žarnynas bei žarnyne gyvenančios gerosios bakterijos. Plačiau apie gerųjų bakterijų vaidmenį organizme pasakoja „Gydytojų Keršanskų“ klinikos šeimos gydytojas Andrius Tiurinas.

Vis daugiau mokslinių tyrimų atskleidžia virškinamojo trakto bakterijų pusiausvyros ryšį su bendra sveikata. Pasirodo, gerųjų bakterijų balansas svarbus ne tik tinkamai virškinamojo trakto veiklai, bet ir imuninei sistemai, psichinei sveikatai bei odos būklei.

Antibiotikų sukūrimas padarė tikrą perversmą medicinoje ir padėjo išgelbėti daugybės pacientų gyvybes. Vis dėlto, šiais laikais medikai pastebi, kad daugelis žmonių į antibiotikų vartojimą žiūri perdėm lengvabūdiškai ir nesuvokia, kokią žalą netinkamai vartojamas vaistas gali padaryti organizmui. Antibiotikai naikina bakterijas Pirmieji antibiotikai buvo išrasti dar 1940 metais. Nuo tada šis dideliu efektyvumu pasižymintis vaistas buvo naudojamas įvairių infekcinių ir bakterinių ligų gydymui.

Ar žinojote, kad žmogaus organizme gyvena trilijonai bakterijų, virusų ir kitų mikroorganizmų? Vien žarnyne jų yra apie 2 kilogramai. Vadinamasis mikrobiomas mūsų savijautai yra kritiškai svarbus, ir ne tik virškinamojo trakto sveikatai. Mokslininkai jau senokai atrado ryšį tarp žarnyno ir smegenų. Neurobiologai mikrobiomą netgi vadina „antrosiomis smegenimis“, mat šie mikroorganizmai daro didžiulę įtaką mūsų emocijoms, kognityvinėms funkcijoms ir nervų sistemai.

TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas profesorius Alvydas Unikauskas sulaukė žiūrovo klausimo apie žarnyno ir smegenų ryšį. Pasak specialisto – gerųjų bakterijų esančių žarnyne sąveika su smegenimis yra daug svarbesnė, nei daugelis galvoja. Įspėja nenaikinti gerųjų bakterijų Albertas iš Šilutės klausia: „Perskaičiau, kad žarnynas yra antrosios smegenys. Ar taip gali būti? Kaip tai susiję? Be to, aš paniškai bijau bakterijų. Girdėjau, kad mūsų organizme jų knibždėte knibžda.

Atvėsus orams tautiečiai vis dažniau ant stalų traukia seną, gerą produktą ir sočiam pilvui, ir sveikatai – raugintas daržoves. Sveikatos stiprinimo specialistai pritaria – įsibėgėjant peršalimo ligų sezonui reikia gerti ne papildus, o triaukšti raugintas daržų ir sodų gėrybes. O raugia žmonės beveik viską – nuo kopūstų ar agurkų, iki obuolių, moliūgų ar vynuogių.  Panevėžietė Angelė turguje pirko 4 kibirėlius raugintų kopūstų. Sakė, ne sau, sūnums į Norvegiją.

Žmogaus organizme tūno galybė įvairiausių bakterijų, kurios, kaip pasirodo, padeda ne tik virškinti maistą, bet ir gali turėti didelę reikšmę mūsų smegenų veiklai. Keičiant žmogaus mikrobiotą tikimasi ne tik pagerinti emocinį atsparumą, psichinę sveikatą, bet net sumažinti lėtinių ligų vystymąsi ar nuo jų apsisaugoti, kurti efektyvesnius vaistus.

Atrado veiksmingą būdą, kaip galima apsisaugoti nuo pagirių. Teigiama, kad prieš išeinant į vakarėlį, pagerinti kitos dienos savijautą padės gerosios žarnyno bakterijos. Nors jos ir gali padėti sumažinti nemalonių alkoholio šalutinių poveikių riziką, tačiau ar iš tiesų galima jas vartoti? Mokslininkai teigia, kad išgėrus gerųjų bakterijų prieš einant linksmintis, galima ryte išvengti pagirių ar net ilgalaikių alkoholio pasekmių. Teigiama, kad prieiti tokios išvados padėjo tyrimas su pelėmis.

Plačiai žinoma, kad antibiotikų vartojimą turi lydėti probiotikai, kad būtų atkurta žarnyno mikrobiotos pusiausvyra. Tačiau mokslininkai ir gydytojai į mikrobiotos reikšmę, gerųjų bakterijų naudą ir teigiamą poveikį organizmui žvelgia plačiau – probiotikais bandoma palengvinti psichologinę sveikatą, dirgliosios žarnos sindromą, sumažinti vaikų atopinio dermatito riziką ir kt.

Gyvenimui grįžus į ikipandeminio ritmo vėžes šiemet su trenksmu grįžo įvairios peršalimo ligos ir jų komplikacijos, o kartu – ir būtinybė vartoti antibiotikus. Vis tik kiekvienas šių vaistų kursas – nemažas iššūkis organizmui. Ne veltui antibiotikų pažeistam žarnynui atkurti gydytojai pataria vartoti ir probiotikus, arba kitaip – gerąsias bakterijas. Turbūt sunkiai rasime žmogų, kuriam bent kartą gyvenime dėl vienokio ar kitokio sutrikimo neteko vartoti antibiotikų.

Kalbai pasisukus apie mitybos įpročius, galima išgirsti daugybę mitų ir klaidingų įsitikinimų. Negelbsti ir tai, kad kasdien skelbiami nauji, deja, dažnai prieštaringi mitybos patarimai. Vis dėlto, egzistuoja keletas esminių teisingos mitybos taisyklių, kurias, vaikydamiesi naujausias madas, dažnai pamirštame. Užpildykite lėkštę daržovėmis Jeigu jūsų lėkštėje vyrauja tamsios, nykios spalvos, laikas pokyčiams.

Sėslus gyvenimo būdas, netinkami mitybos įpročiai ir nuolatinis stresas sutrikdo net ir ištvermingiausio virškinamojo trakto veiklą bei sukelia nemalonius negalavimus, pavyzdžiui, vidurių užkietėjimą. Nors su šia problema susiduriame visi, tačiau garsiai apie tai prabyla retas. Taigi, ką daryti ir kaip pasijusti geriau? Daugybė priežasčių Dėl užkietėjusių vidurių dažniausiai kaltinama netinkama mityba. Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad šią problemą gali sukelti ir daugiau priežasčių.

Nepaaiškinamas pilvo skausmas, sutrikęs tuštinimasis, dujų kaupimasis žarnyne, apetito pokyčiai – būtent tokie simptomai gali išduoti dirgliosios žarnos sindromą. Tyrimų duomenimis, nuo šio paslaptingo sutrikimo kenčia 1 iš 5 pacientų, be to, moterims šis sindromas pasireiškia dvigubai dažniau nei vyrams. Priežastys išlieka neaiškios Nors jau atlikta daugybė tyrimų analizuojant, kas sukelia dirgliosios žarnos sindromą, tačiau kol kas tiksli priežastis nėra nustatyta.

Apie vidurių pūtimą garsiai prabylama retai. Daugeliui pacientų ši tema atrodo itin delikati, todėl su dujų kaupimusi žarnyne jie stengiasi kovoti savomis jėgomis. Vis dėlto, šis nemalonus negalavimas yra plačiai paplitęs ir kamuoja įvairaus amžiaus žmones.

Vidurių užkietėjimu skundžiasi daugybė jaunų, daug dirbančių žmonių. Manoma, kad virškinamojo trakto sutrikimus sukelia nuolatinis stresas, sėslus gyvenimo būdas ir netinkama mityba. Vis dėlto, išeitis yra – pasirodo, kad atsikratyti vidurių užkietėjimo gali padėti gerosios bakterijos, dar kitaip vadinami – probiotikai.

Pilvo pūtimas – nemalonus reiškinys, kuris sukelia didžiulį diskomfortą. Dažniausiai su pilvo pūtimo problemomis susiduriame švenčių metu, persivalgius ir t. t. Teigiama, kad virškinimo sistemos problemos yra viena iš penkių pagrindinių priežasčių, kodėl dažniausiai kreipiamės į šeimos gydytoją. Sužinokite, kas gali padėti sumažinti pilvo pūtimo problemą.

Vėsiuoju metų laiku didžiąją dienos dalį praleidžiame uždarose patalpose, o vaikai ne išimtis. Darželių grupėse ir mokyklų klasėse mokinių kiekis vienoje patalpoje dažnai būna gausus, todėl patalpose greitai susidaro drėgna ir šilta aplinka, kuri puikiai tinka virusų plitimui.

Turbūt sutiksite, kad vienas nemaloniausių virškinamojo trakto sutrikimų yra viduriavimas. Užklupus šiai problemai dažnai pamirštame išsiaiškinti tikrąją priežastį ir griebiamės įvairiausių priemonių, kurios kartais gali pridaryti daugiau žalos, nei naudos. Dažna viduriavimo priežastis Ar žinojote, kad 99 procentai žmogaus kūno bakterijų yra žarnyne ir jos gali sverti net 2-3 kilogramus? Šios bakterijos itin svarbios sklandžiam virškinamojo trakto darbui ir smegenų veiklai.

Nors viduriavimas yra dažnai pasitaikanti problema, vis dėlto apie šį negalavimą kalbėti nedrįstama ir užsimenama tik puse lūpų. Dažniausiai manoma, kad viduriavimą sukelia virusai arba apsinuodijimas maistu, tačiau vertėtų suprasti, kad tai gali sukelti ir kitos priežastys, viena jų – disbiozė. Ne viena priežastis Visame mūsų kūne yra mažiausiai 1000 skirtingų rūšių organizmų, įskaitant bakterijas, grybelius ir virusus. Kai žmogus yra sveikas, gerosios bakterijos sudaro 85 proc.

Gerosios bakterijos yra naudingi mikroorganizmai, gyvenantys žarnyno mikrofloroje. Pakankamas kiekis šių bakterijų užtikriną gerą savijautą - gerina virškinimą, mažina uždegimą ar net gali padėti numesti svorio. Šeštadienį laidoje „Sveikata.lt“ kalbėsime apie tai, kaip užtikrinti tinkamą gerųjų bakterijų kiekį mūsų organizme, kad jis veiktų sklandžiai.

Dešimtys tūkstančių lietuvių gali būti užsikrėtę kepenis žalojančiu hepatitu C, nors apie tai nieko nežino. Tokią šiurpią statistiką pateikęs gydytojas prof. Juozas Kupčinskas kartu pažymėjo, kad šiandien hepatito diagnozė nelygi nuosprendžiui – efektyvūs vaistai leidžia efektyviai kontroliuoti ar net visiškai pagydyti ligą.

Padėti sustiprinti imuninę sistemą, palengvinti lėtinių ligų simptomus, sumažinti uždegiminius procesus, sureguliuoti virškinimą, pagražinti odą ir netgi pakelti nuotaiką. Tai yra tik dalis naudų, kurias gali suteikti gerosios žarnyno bakterijos – probiotikai. Dietistė Vaida Kurpienė sako, jog jų organizmas geba ne tik pasigaminti pats ar gauti vartojant piliules, bet ir vartojant tam tikrus maisto produktus. Todėl pastaruosius valgyti žiemą, norint sustiprinti sveikatą, tiesiog privalu.

Ką gi žinome apie kefyrą ir rūgpienį – ar šie rauginti gėrimai naudingi sveikatai? Dažnai kefyro žmonės griebiasi laikydamiesi dietų, pasak medikų, rūgtelėję produktai išties gali būti puiki žarnyno šluota, tačiau net ir kefyru piktnaudžiauti nereikėtų. Kefyras – raugintas pieno gėrimas, kurį žmonės vartoja jau tūkstančius metų. Lietuviai ne išimtis. Ir jei negeriate kefyro, pasirodo, visai be reikalo.

Kas gali būti geriau už šiltąjį sezoną, kuomet vis daugiau laiko praleidžiame lauke? Visgi, atėjus pavasariui, virusai niekur nesitraukia, todėl norint išlikti sveikiems ir galėti džiaugtis bundančia gamta, reikėtų stiprinti imunitetą. Pirmiausia, dalykai, kuriuos galite padaryti, kad nenusilptų imunitetas ir neužsikrėstumėte ligomis – pakankamai miegoti, reguliariai mankštintis, plauti rankas ir, žinoma, pasirūpinti tinkama mityba. Būdai, kaip stiprinti imunitetą: 1. Sveikai maitinkitės.

Jūsų žarnyno mikrobioma – milžiniška mikroorganizmų bendruomenė, gyvenanti jūsų gaubtinėje žarnoje – turi įtakos tiek jūsų fizinei, tiek psichinei sveikatai. Nemažai žmonių vartoja probiotikus, siekdami padidinti „gerųjų“ bakterijų kiekį savo žarnyne. Tačiau naujas tyrimas parodė, kad vartojant probiotikus, atsiranda rizika patirti gana nemalonius šalutinius poveikius.

Pilvo pūtimas, dar kitaip vadinamas meteorizmu, yra dažnas reiškinys, pasitaikantis praktiškai kasdien daugeliui žmonių. Jaučiamas diskomfortas pilve, taip pat besikaupiančios dujos gali kilti dėl streso, suvalgius organizmo netoleruojamo maisto, pavyzdžiui, pieno produktų arba suvartojus per daug angliavandenių, druskos, gazuotų gėrimų, per greitai valgant ir persivalgius, užkietėjus viduriams ar menstruacijų metu.

Kuomet virškinimo sistema dirba sklandžiai – visas kūnas taip pat gerai funkcionuoja, nes žarnynas daro įtaką viskam: nuo smegenų veiklos iki imuninės sistemos.  Sutrikus virškinimui, žarnyno veiklai imame jausti itin nemalonius pojūčius: kaupiasi dujos, pučia vidurius, užkietėja viduriai arba pradedama viduriuoti, o kartais net pasireiškia suprastėjęs gebėjimas susikoncentruoti, nuovargis, odos problemos.

Ar žinojote, kad 99 proc. žmogaus kūno bakterijų yra žarnyne ir jos gali sverti net iki 2-3 kilogramų? Mikrobioma – mūsų organizme gyvenančių mikroorganizmų visuma, yra tokia pat unikali kaip ir piršto atspaudas, todėl kiekvienas žmogus turi taip pat ir skirtingą gerųjų bakterijų kiekį žarnyne.  Gerosios bakterijos mūsų organizme atlieka daugybę funkcijų ir daro didžiulę įtaką mūsų savijautai, imunitetui bei daugeliui kitų sveikatos aspektų.

Kas iš mūsų nenorėtų gero virškinimo? Žarnyno veiklos sutrikimai yra itin nemalonūs ir darantys neigiamą įtaką visam organizmui – tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai.  Sutrikusio žarnyno siunčiami signalai, kaip dujų kaupimasis, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pilvo skausmas gerokai apkartina kasdienį gyvenimą, o kur dar galintis pasireikšti nuolatinis nuovargis, odos problemomis, prasta nuotaika ar kiti varginantys požymiai.

Remiantis naujais tyrimais, žmogaus žarnyno mikrobioma gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su koronaviruso infekcija ir užkertant kelią sunkiems COVID-19 simptomams. Kiekvieno žmogaus žarnyne yra unikalus bakterijų asortimentas, atliekantis įvairius vaidmenis, įskaitant imuninio atsako moduliavimą.

Subalansuota mityba, sudaryta iš visų pagrindinių maisto produktų, yra geriausias būdas išlaikyti sveiką žarnyno mikrobiomą. Kai kurios bakterijų rūšys gyvena mūsų žarnyne ir padeda virškinti maistą. Mikrobioma taip pat skatina medžiagų apykaitą, virškinimą ir imuninę sistemą. Honkonge atliktas tyrimas atskleidė, kad žmonės, sergantys koronavirusu, turėjo mažą Faecalibacterium prausnitzii ir Bifidobacterium bifidum bakterijų kiekį.

Greičiausiai daugelis yra girdėjęs apie gerosiomis žarnyno bakterijomis vadinamus probiotikus ir net juos vartojęs. Šiandien tiek gydytojai, tiek mokslininkai vis daugiau kalba apie gerųjų bakterijų ir apskritai žarnyno mikrobiotos reikšmę viso organizmo tinkamam funkcionavimui. O dar nuo ketvirto amžiaus žinoma išmatų transplantacija, kurios metu sveiko žmogaus išmatos suleidžiamos nesveikam asmeniui, manoma, gali tapti itin daug žadančiu gydymo metodu.

Apie produktus, kurių gamintojai tikina, esą, šie turi sveikatinančių savybių, yra daugybė įvairiausių nuomonių. Dalis vartojančių ir perkančių nuoširdžiai tiki tuo, ką pasakoja gamintojai, o dalis tvirtina, kad tokie produktai greičiau nuodas nei vaistas. Kad ir kiek būtų atlikta brangiausių tyrimų ir studijų, vieningą nuomonę rasti labai sunku. Žmonės mulkinami Balsas.