antibiotikai

Gilios ir ilgai gyjančios žaizdos bėda ir pacientams, ir medikams. Dažnai problemų sukelia ir joms dengti naudojami antibiotikų prisotinti tvarsčiai. Tad Kauno technologijų universiteto (KTU) mokslininkai sugalvojo kaip palengvinti ir pagreitinti žaizdų gijimą. Jie sumanė gaminti tvarsčius iš avies vilnos, tiksliau iš jos išgauto keratino, o antibiotikus pakeitė augaliniais ekstraktais.

32-ejų panevėžietė Greta atvirai sako – gyvena tarsi košmare, nes kone kiekviename žingsnyje apie save primena diagnozuota lėtinė Laimo liga. Ši liga diagnozuota net trims šeimos nariams: Gretai, jos vyrui ir 9-erių sūnui. Pirmąjį Laimo liga užklupo Gretos (pavardė redakcijai žinoma) vyrą – prieš kelerius metus jam ant kirkšnies atsirado didelė raudona dėmė, kuri vis plėtėsi, nors nė vienas nematė, kad būtų įsisiurbusi erkė.

XX a. pradžioje atradus peniciliną, antibiotikai tapo neatsiejama medicininės praktikos dalimi. Tačiau priešingai, nei galvoja nemaža visuomenės dalis – antibiotikai nėra vaistai nuo visų ligų. Jais gydomi tik bakterijų sukelti susirgimai, o virusinėms ligoms, tokioms kaip gripas, peršalimas ar koronavirusas, antibiotikai jokio poveikio neturi.

Atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų įrodančių mikrobiotos – bakterijų, virusų, grybelių, parazitų ir pirmuonių visumos organizme svarbą mūsų sveikatai. Pasirodo, kad nuo mikrobiotos gali priklausyti ne tik fizinė, bet ir emocinė žmogaus savijauta. Plačiau apie gerųjų bakterijų balansą organizme ir mikrobiotos svarbą pasakoja „InMedica“ šeimos gydytoja Sandra Liubinskienė.

Atradus peniciliną, antibiotikai tapo neatsiejama medicininės praktikos dalimi. Tačiau priešingai, nei galvoja nemaža visuomenės dalis – antibiotikai nėra vaistai nuo visų ligų. Jais gydomi tik bakterijų sukelti susirgimai, o virusinėms ligoms, tokioms kaip gripas, peršalimas ar koronavirusas, antibiotikai jokio poveikio neturi.

Išgyvenus koronaviruso pandemiją pastebėta, kad didelė dalis žmonių išvengė susidūrimo ir su kitais virusais, kurie iki tol aktyviai cirkuliavo visuomenėje. Tačiau dabar atgimsta tos ligos, kurios buvo suvaldytos skiepais. Šiuo metu praktiškai nebekalbame apie tuberkuliozę, nors Lietuvoje ši problema išliko, ypač vaistams atspariai tuberkuliozei.

Antibiotikai – antimikrobiniai vaistai, skirti naikinti bakterijas ir taip gydyti infekcijas, yra laikomi vienu svarbiausių XX a. atradimų, pasaulyje išgelbėjusių milijonus gyvybių. Vis dėlto antibiotikai sukelia ir nemažai šalutinių poveikių: sujaukia žarnyno mikroflorą, silpnina imuninę sistemą. Specialistų teigimu, antibiotikus galima vartoti paskyrus gydytojui ir tik taip kaip jis nurodė. Gydymo metu rekomenduojama užtikrinti visavertę mitybą, gerti daug skysčių.

Praėjusiais metais sergamumas skarlatina Kėdainiuose išaugo net devynis kartus, lyginant su 2022-aisiais. Padidėjusį sergamumą skarlatina rodo ne tik statistika, bet jaučia ir Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) dirbanti pediatrė Viltara Dūdienė. Tačiau, jos teigimu, tai nėra nieko neįprasto, o susirgimų skarlatina kasmet padaugėja prasidėjus šaltajam sezonui.

Turbūt kiekvienas turi savo nuomonę apie antibiotikus: vieni juos geria net ir nepaskyrus gydytojui, nes turi pasidėję spintelėje likutį, o gal ir kas iš pažįstamų jais pasidalina, kiti gi pradėję gerti antibiotikus nesugeria viso kurso, treti net ir gavę gydytojo paskyrimą gerti antibiotikų vengia it didžiausios grėsmės.