Vienas pirmųjų paukščių, kuris pavasarį sugrįžta atgal į gimtinę iš šiltųjų kraštų yra vieversėlis. Teigiama, kad šis mažas paukštelis yra laikomas ne tik senųjų artojų draugu ir palydovu, tačiau ir pavasario pranašu.
Vasario 24-ąją yra minima jo diena, kurios metu stebima, ką gi vieversėlis praneš apie būsimus pavasario orus ir derliaus sezoną. Jeigu vieversėlis pasirodo anksčiau nei savo dieną, manoma, kad tai nėra geras ženklas, pavasaris užsitęs, bus ilgas ir šilumos teks gerokai palaukti.
„Tačiau, jeigu vieversys atskrenda į Lietuvą po vasario 24 d., galima manyti, kad pavasaris bus labai staigus, šiltas ir gaivus. Manyta, kad taip netikėtai su vieversėliu ateis ir šiluma.
Kaip tik girdėjau, kad kai kuriuose kraštuose vieversys jau buvo pasirodęs dar prieš savo dieną, tad gali būti, jog pavasaris bus užsitęsęs. Tą anksčiau parodė ir kiti gamtos ženklai – kovo mėnuo turės daug pragiedrulių, o balandis bus apniukęs”, – dalinasi savo įžvalgomis etnologas Libertas Klimka.
Kur vieversėlis suks lizdelį?
Anot pašnekovo, anksčiau kaime gyvenantys žmonės žiūrėdavo ne tik, kada sugrįš šis mielas paukštelis, tačiau ir kur jis nuspręs susukti savo lizdelį. Baigę žiemoti, pirmieji parskrenda vieversio patinėliai, kurie užsiima savo erdvę šeimos globojimui. Kiek vėliau, už gero mėnesio, pasirodo ir patelės.
„Anksti atskridę vieversiai ima čirenti, taip pranešdami, kad jie yra tam tikro kalnelio ar dirvos ploto šeimininkai. Taip artojai žiūrėdavo, kur bus lizdas. Jeigu vieversys lizdą susuka ant kalniuko, tai reiškia, kad jis nori apsaugoti savo lizdą nuo drėgmės, nes vasara bus lietinga ir žemesnėje vietoje lizdelis paskęs vandenyje.
Toks ženklas pranešdavo artojams bulves ar kitas daržoves sodinti sausesnėje pusėje. Na, o jeigu vieversiukas lizdelį nusprendžia sukti dirvoje, reiškia, kad vasara bus sausringa ir pasodinus bulves aukštesnėje vietoje ant kalniuko, jos paprasčiausiai išdžius“, – paaiškina L. Klimka.
Ne veltui atsiradusi ir graži sakmė apie artojo ir vieversio ryšį. Sakoma, kad Dievas vieversėlį sukūrė iš žmogaus prakaitu palaistyto žemės grumstelio.
„Visas pavasaris turi paukščių vardus, su jais susijusias šventes. Na, o kalbant apie ateitį, geriau dėl derliaus būtų, kad tas vieversėlis išpranašautų mažiau drėgmės, nes žiemos metu, žemė ir taip spėjo gerokai įmirkti“, – nusišypso Libertas Klimka.
