Vakar buvo minimi Mėnulio nauji metai arba kitaip, Kumeliuko krikštynų šventė. Etnologas ir gamtos ženklų žinovas Libertas Klimka sako, kad tą dieną būdavo ne tik žiūrima į žemdirbystės kalendorių, tačiau ir švenčiama jaunimo šventė.
Kumeliuko krikštynų šventimas išlikęs tik rašytiniuose lietuvių liaudies šaltiniuose. Etnologas pasakoja, kad šią šventę senoliai švęsdavo per trečiąją žiemos mėnulio jaunatį.
Šios šventės metu skambėdavo ir skambi mįslė: „Seredoj, subatoj gimė dievo kumeliukas auksinėm kamanom, sidabrinėm patkavom. Kas?“, kurioje užslėpti net keli ženklai:
„Atsakymas, turbūt, šifruojamos kaip jaunas mėnulis. Sereda ir subata reikšdavo trečią ir šeštą savaitės dienas, todėl manoma, kad čia užkoduota visa mėnesių eiga, visas kalendorinis algoritmas. Tikėtina, kad po trijų mėnesių bus pavasaris, o po šešių – vidurvasaris.
Sudėjus šiuos skaičius į sumą gausime rugiadienį. Iš pradžių tai buvo žiūrima kaip į mėnulio kalendorių, o vėliau jis buvo pakeistas į žemdirbių.“
Šios šventės tikslas – pažadinti gyvybę, prabudinti gamtą. Be to, senoliai tikėdavo, kad tądien itin svarbūs yra ir žalčiai, kurie išpranašaudavo tam tikro derliaus sėkmę.
Anot L. Klimkos, jei žaltys prisiliesdavo prie tam tikro produkto, žemdirbiams tai būdavo ženklas tais metais jo sodinti kur kas daugiau, kadangi derlius nenuvils.
„Kumeliuko krikštynos buvo ir jaunimo šventė. Apie tai rašė Antanas Baranauskas savo dienoraštyje. Tai būdavo skanaus maisto, linksmybių šventė“, – priduria Libertas Klimka.
Kokie orai laukia pavasarį?
Pasiteiravus, ar gamtos ženklai šiuo metu mums gali pasakyti ką nors apie artėjantį pavasarį, jo šilumą, pašnekovas sako, kad su orų stebėjimais senovėje daugiau susijusios būdavo Užgavėnės.
„Sakydavo, jei Užgavėnių diena bus šviesi, gera, tai ir būsianti vasara bus nebloga. Todėl reikės vyti žiemą ir žiūrėti, kokie bus tie orai“, – sako jis.
Visgi, anot L. Klimkos įžvalgų, pavasario dar gerokai teks palaukti, kadangi tai išduoda keli požymiai. Nekokius orus išpranašavo buvęs pusiaužiemis, kurio diena buvo apsiniaukusi ir nesaulėta.
Tačiau pasitikrinti, ar tokie spėjimai iš tiesų yra tiesa leis ne tik Užgavėnės, tačiau ir Velykos, ir Šv. Motiejus, Vieversio diena.
„Labai svarbi diena orų stebėjimui bus ir Velykos. Vasario 24 d., kuomet bus minimas Šv. Motiejus arba kitaip vadinama Vieversio diena, bus galima taip pat pasitikrinti, koks gi bus tas pavasaris.
Žmonės sakydavo, kad labai svarbu pasižiūrėti, kada tas vieversiukas parskris. Jeigu šis pasirodo per anksti, tai nėra gerai, nes pavasaris bus šaltokas ir ilgas. Jeigu pavėluoja, tuomet paskui jį atskubės ir pavasaris.
Na, o jeigu pasirodys jis savu laiku, tuomet viskas bus gerai, orai lauks tokie, kaip įprasta normaliam pavasariui. Vieni ar kiti nukrypimai į šoną parodo, kad sulauksime neeilinių orų“, – paaiškina gamtos ženklų žinovas.
Be to, pasak Liberto Klimkos, šiuo metu įdomią pavasario pradžią nuspėti leido ir gruodžio orai:
„Tai parodė, kad kovo mėnuo bus apsiniaukęs, su saulės pragiedruliais, pasitaikys ir daugiau saulutės. Visgi, balandis bus gerokai apsiniaukęs. Na, bet viską dar pasitikslinime šią savaitę ir per Velykas.“