Moteris įspūdingą gėlyną augina sodyboje už Vilniaus. Visą savo gyvenimą Veronika dirbo individualių drabužių modeliuotoja, tačiau dabar savo laiką skiria rožių auginimui ir priežiūrai.
Pirmąją rožę gavo dovanų
Kurti šį spalvingą rojaus kampelį moteris pradėjo visai netikėtai. Ji visuomet svajojo savo sode pasistatyti arką ir šalia jos užsiauginti rožę, bet niekaip nesugalvojo, kurioje vietoje visa tai galėtų tikti. Tačiau, kaip pati sako, idėja tarsi pati užgimė ir taip prasidėjo svajonių sodo kūrimas.
„Buvau prisižiūrėjusi tų pietietiškų, prabangių, didelių rožių. Bet kažkaip niekaip neradau vietos, kur tiktų pastatyti arką ir kur ją pirkti. Bet, matomai, viskas gyvenime susiklosto taip, kaip turi būti.
Prieš penkis metus, kaip aš visad mėgstu juokauti, nušvito protas ir radau, kur ta arka tiktų. Ir ji iš tikrųjų tinka, nes dabar ji pastatyta prie tokio takelio. Galvojau pirksiu rožę, bet nereikėjo, nes už gerus darbus nenorėjau imti atlygio ir man padovanojo rožę ir aš ją pasodinau“, – prisimena Veronika.
Veronika pasakoja, kad pradėjusi auginti rožes, ji intensyviai domėjosi, kaip reikia jas prižiūrėti ir išsaugoti per žiemą: „Niekas man nieko neparodė ir nesakė. Veisles aš pirkau iš paveiksliukų, kaip sakau. Viską sukūriau pati, bet viskas labai pavyko“, – džiaugiasi moteris.
Sakoma, kad apetitas kyla valgant, tad, nenuostabu, kad pasodinus vieną rožę Veronikai norėjosi jų užsiauginti dar daugiau. Todėl ji nusprendė rožėmis apsodinti visą sodą.
„Pagalvojau, na, gerai, arka, rožė, o tai ta arka turi vesti į ką nors gražaus. Taip sakant, pagalvojau, kad jau būtų galima sukurti ir rojaus sodus O pas mane kas? Pas mane nieko. Iš tolo matosi senas sandėliukas, kuris nebuvo statytas kaip sandėliukas, bet taip netyčia išėjo.
Tada pradėjau galvoti, kaip čia užmaskuoti tą sandėliuką. O pas mane dar buvo labai aukštos senos obelys, tai aš pakėliau jų lają ir prisodinau visur rožių. Ir, žinokit, gavosi tokia aplinka, na, sakykim, kaip sodo ar parko“, – pasakoja pašnekovė.
Augina 75 rožes
Per penkerius metus Veronika savo sode pasisodino jau 75 rožes. Tarp jų augina ir skirtingos, ir vienos veislės rožes: „Yra daug vienos veislės rožių, bet, vis tiek, žinokit, gražiai atrodo, pavyzdžiui, koks nors bordiūras iš rožių. Yra pas mane daug tokių vietų, kur viena spalva dominuoja, bet man labai patinka ir tas linksmas spalvų „miksas“, man kažkaip pakelia nuotaiką.“
Paklausta, kokios veislės rožė yra jos pati mėgstamiausia, moteris šypteli ir sako visuomet juokaujanti, kad, jeigu reikėtų pasirinkti auginti tik vienos veislės rožę, tą padaryti būtų gana nesudėtinga.
„Mano mėgstamiausia yra „Angela“, nors ji nėra didžiažiedė ir pilnavidurė, bet man labai patinka, kad ji visa yra žieduose ir jos žiedai nuostabūs.
Ji nebijo lietaus, ilgai žydi. Pavyzdžiui, angliškos „Austino“ rožės seniai nužydėjo. Jos žydės pakartotinai, bet to reikia sulaukti, o „Angela“ visada pasipuošusi“, – sako Veronika.
Moteris pasakoja, kad į savo rožių sodą ji užsuka kiekvieną dieną, nes, norint užsiauginti tokias rožes, būtina kruopšti ir nuolatinė jų priežiūra.
„Kiekvieną dieną po truputį einu jų tvarkyti. Ar tai nužydi žiedai, ar tai kur nors nuo lietaus, nuo vėjo išvirto kokia šaka. Nors aš jas tvirtinu, bet visko nenumatysi, svoris žiedų susidaro, tai kitą kartą nuo lietaus pasvyra „kaip reikalas“, o dabar buvo tokios liūtys.
Didžiausias darbas būna vėlų rudenį prieš žiemą ir pavasarį, kada aš jas dengiu ir pavasarį irgi reikia atidengti, viską sutvarkyti ir, žinoma, nutaikyti momentą, laiku jas atidengti, nes jei atidengsi per anksti, ar per vėlai, tai irgi bus problemų. Bet kažkaip „įsigundrinau“, – šypsosi rožių augintoja.
Savo rožyno nuotraukomis Veronika dalijasi ir socialinio tinklo „Facebook“ grupėje, kurioje yra susirinkę užkietėję rožių augintojai. Moteris neslepia po savo nuotraukomis sulaukianti daugybės komentarų ir klausimų, kaip jai pavyko sukurti tokį akis džiuginantį gėlyną.
„Aš pradėjau gauti daug klausimų, kaip man pavyksta, kaip jos išžiemoja, kaip aš tokias užauginu. Ir, nors esu kuklus žmogus, visai netyčia tarp rožininkų tapau populiari“, – sako Veronika.
Atskleidė vertingus patarimus
Pašnekovė atskleidžia, kad norint užsiauginti tokias įspūdingas rožes ir užtikrinti, kad jos nuolat džiugintų akis, reikia žinoti kelis svarbiausius aspektus. Pirmiausiai, pasak jos, svarbu išsirinkti tinkamas rožių veisles.
„Renkantis rožes, ypač mūsų klimate, Lietuvoje, sakyčiau reikia atsižvelgti į žiedo atsparumą lietui, tas yra labai svarbu. Kitos rožės yra nuostabios, bet tik lietus palijo ir jos pradeda apsitraukti, apipūti ir nieko jos, taip sakant, nepadžiugino, o vaizdo jau nėra“, – teigia Veronika.
Rožių augintoja pabrėžia, kad norint užsiauginti stiebines rožes, labai svarbu jas tinkamai paruošti artėjančiai žiemai: „Na, būna ir lengvos žiemos, bet mes niekada nežinom, kokia bus žiema. Tai jeigu rimtesnė žiema, stiebinės rožės bus vienos vasaros augalas. Žiemos stiebinės rožės neištvers. O jeigu jas prilenkiame prie žemės, prisegame ir apdengiame, jos puikiai peržiemos iki pavasario.“
Moteris tikina, kad užsukę pas ją į svečius apžiūrėti rožių, nepamatytume nė vienos, kuri būtų pajuodusiais ar suvytusiais žiedlapiais: „Daug pas mane dabar tokių pasipuošusių, nenužydėjusių, pas mane taip nebūna. Jau kai prasideda rožių žydėjimas, tai spalvos bus iki šalčio. Daugiau, mažiau, didesnių žiedų, mažesnių, bet ištisai bus spalvos. Nuotaika kiekvieną rytą būna pakili.“
Veronika išduoda, kad dar viena paslaptis, kodėl jos rožės taip įspūdingai auga ir ištisus metus džiugina akis, yra tinkamas jų tręšimas.
„Pas mane pagrindinis trešimas būna anksti pavasarį, kai jas atidengiu. Tada supurenu žemę ir pabarstau ilgo veikimo trąšų specialiai rožėms ir pabarstau iš karto vištų mėšlo granulėmis.
Nes, kai atidengiu, dažniausiai būna kovo pabaiga ar balandžio pradžia. Tos ilgo veikimo trąšos nepradeda iš karto veikti, jos veikia tik nuo gegužės mėnesio, o rožėms, kad jos anksčiau paimtų maitinimą, tas granuliuotas mėšlas yra labai gerai.
O jau gegužės mėnesį, kai jos sužaliuoja, aš jas visas apdedu tokiu perpuvusiu arklio mėšlu. Jis neturi jokio kvapo, nieko, kultūringai tas visas atrodo, nieko nesimato, taip, kad rožės tiesiog bujoja ir daugiau vasarą jokių tręšimų“, – pasakoja moteris.
Veronika teigia, kad nors pagrindiniai darbai auginant rožes būna pavasarį ir rudenį, vasaros metu taip pat svarbu neapleisti rožių ir tinkamai jomis pasirūpinti.
„Vasarą pirmoje eilėje žiedų karpymas ir profilaktiniai purškimai nuo ligų ir kenkėjų. Tačiau aš tų purškimų daug nedarau, stengiuosi minimaliai, kadangi vis tiek yra chemija.
Taip, kaip rekomenduoja, kas dvi savaites ar tris, aš šito nedarau. Pas mane per visą sezoną, įskaitant rudeninį prieš žiemą, tik trys purškimai. Aš, visgi, atsižvelgiu pagal galimybes į ekologiją ir tai darau tik labai vėlai vakare, temstant, kai jau bitutės miega, kad kuo mažiau pakenkčiau gamtai“, – sako rožių augintoja.
Nors Veronikos sode daugiausiai auga rožės, čia galėtume išvysti ir įspūdingų hortenzijų. Moteris sako taip pat labai mylinti šias gėles ir be jų savo sodo neįsivaizduojanti.
„Kai jau nuslūgsta pirmas rožių žydėjimas, sužydi didžialapės hortenzijos. Aišku, su jomis irgi yra darbo, jos taip paprastai nežiemoja, dalis yra vazonuose, dalis grunte.
Bet dabar turiu įsigijus šluotelinių hortenzijų, vieną labai įspūdingą stiebinę šluotelinę ir krūminę paaugusią. Prie tvoros esu pasodinusi tokią alėją šluotelinių hortenzijų, na, tai, sakykim, išeina toks rožių ir hortenzijų parkas“, – šypsosi moteris.
