sodas

Buvęs karališkosios šeimos sodininkas Jackas Stooksas pasidalijo netikėtu patarimu, kuris gali pakeisti jūsų požiūrį į sodininkystę – ir tai stebėtinai paprasta bei veiksminga. Visi sodininkai nuolat ieško paprastų būdų pagražinti savo sodus – ypač tokių, kurie nereikalauja daug darbo ar pinigų, rašo mirror.co.uk.

Kai lapai pradeda kristi, o termometras vis dažniau rodo vienženklę temperatūrą, metas pagalvoti ne tik apie šiltus drabužius, bet ir apie savo kiemą. Vos keli nesudėtingi darbai, atlikti rudenį, gali nulemti, ar pavasarį džiaugsitės tvarkingu, gyvu sodu ar teks taisyti šalčio padarinius, rašoma pranešime spaudai. Kaip pasiruošti žiemai, kad sniegas ir šalčiai nesukeltų nemalonių siurprizų? 1. Sutvarkykite veją ir augalus „Vejai reikia poilsio taip pat, kaip ir žmonėms.

Ruduo – lemiamas metas rožėms. Tinkamai jomis pasirūpinus dabar, galima užtikrinti, kad kitais metais jos džiugins dar didesniais ir ryškesniais žiedais. Sodininkystės ekspertai atskleidžia paprastą triuką: viskas, ko reikia, – kavos tirščiai, kurie ne tik pamaitina rožes, bet ir atbaido šliužus, rašoma express.co.uk. Kas rožėms nutinka rudenį Rudens laikotarpiu rožės vis dar formuoja žiedus, todėl tampa itin pažeidžiamos.

Yra legenda, pasakojanti apie kregždutę, snapelyje nešusią žmogui kelis nemirtingumo skysčio lašus. Tačiau vapsva tyčia įkando kregždutei ir ši išliejo gyvybės lašelius ant bruknės, pušies ir kedro. Nuo to laiko šie augalai žaliuoja žiemą ir vasarą. Bruknė (Vaccinium vitis-idaea L.) yra Vandens stichijos augalas, priklausantis Vėžio, Skorpiono ir Žuvies ženklams, yra valdoma Saturno planetos. Kada rinkti? Kaip vaistinė žaliava vartojami bruknių lapai ir uogos.

Rudenį medžius balina ne visi, tačiau patyrę sodininkai rekomenduoja vis dėlto atlikti šią procedūrą ir įvardija daugybę jos privalumų. Pagrindiniai rudeninio medžių balinimo privalumai: medžių apsauga nuo žiemos šalčių ir ledo susidarymo ant kamienų; kova su žievėje gyvenančiais vabzdžiais; graužikų ir kiškių atbaidymas; vėlesnis medžio „prabudimas“ pavasarį; žievės apsauga nuo rudens temperatūros svyravimų.

Visiems uogakrūmiams reikalingas kasmetinis sanitarinis ir formuojantis genėjimas. Tai gerina jų ventiliaciją ir apšvietimą, didina derlingumą, mažina ligų ir kenkėjų antpuolio tikimybę, o mums gerokai palengvina uogų skynimą.  Uogakrūmiai genimi ramybės periodu, taigi kaip tik antrojoje rudens pusėje, kai jau nukritę lapai. Arba ankstyvą pavasarį, iki išsprogstant pumpurams.

Ruduo – metas, kai daugelis suka galvą, kaip sutvarkyti aplinką taip, kad ji atrodytų gražiai, tačiau nereikalautų daug priežiūros. Ne visi turi laiko ar noro nuolat ravėti, laistyti ir genėti augalus, todėl vis populiaresnis tampa principas – „mažiau darbo, daugiau grožio“. Naujienų portalui tv3.lt sodininkystės entuziastė Inga atskleidžia, kad tinkamai parinkti augalai gali džiuginti akis visus metus ir nereikalauti nuolatinės priežiūros.

Žiurkės sode gali sukelti daugybę nemalonumų – nuo netvarkos vejos plotuose iki ligų plitimo rizikos. Nors ne visada lengvai juos pastebėsite, šie gyvūnai gali slapta lankytis jūsų kieme, palikdami nepageidaujamus pėdsakus. Tačiau išvyti žiurkes iš savo sodo gali būti daug paprasčiau, nei manote – tam pakaks vos vienos virtuvėje naudojamos priemonės, kuri yra pigi ir visiškai saugi aplinkai, rašoma express.co.uk.

Ruduo – metas, kai sodas jau po truputį ruošiasi žiemos poilsiui, o dažnam sodininkui kyla klausimas: ką dar galima genėti, o ką geriau palikti iki pavasario? Žinomas ūkininkas, „Gedimino sodų“ įkūrėjas Gediminas Cijūnaitis sako, kad būtent spalio pradžia – puikus metas pasirūpinti tais augalais, kuriems genėjimas pavasarį gali pakenkti.

Lietuvoje ruduo visuomet reiškia ne tik spalvingų medžių lapų šokį ir ramų perėjimą į žiemos tylą, bet ir nesibaigiančius darbus kaimo sodybose. Nesvarbu, ar ta sodyba yra tik savaitgalio prieglobstis, ar gyvenamoji vieta ištisus metus, atėjus rugsėjo ir spalio mėnesiams šeimininkai vis dažniau pagalvoja apie tą patį – kaip tinkamai pasiruošti artėjančiam šalčiui, vėjams, sniegui ir drėgmei.

Serenčiai puošia kiemą, gėlynus ir daržus savo ryškiais žiedais nuo vasaros iki vėlyvo rudens, tačiau jų nauda neapsiriboja dekoratyvine funkcija. Šios gėlės yra tikri pagalbininkai sodininkams ir daržininkams, nes turi unikalių savybių, kurios padeda prižiūrėti dirvą ir apsaugoti augalus nuo kenkėjų. Būtent todėl vis daugiau sodininkų rudenį arba prieš žiemą sodina serenčius, kad pavasarį gautų apčiuopiamą naudą.

Kad melsvės išliktų sveikos, vešlios ir išvengtų perkrovos, rekomenduojama jas dalyti kas penkerius metus arba dažniau, jei pastebimi silpnėjimo požymiai: lapai smulkūs, ūgliai silpni, bendras augimas prastesnis nei ankstesniais sezonais. Pavasarį arba ankstyvą rudenį – po vasaros karščio, bet prieš pirmąsias šalnas. Ruduo yra pranašesnis dėl švelnesnės temperatūros ir didesnės drėgmės, dėl ko sumažėja dažno laistymo poreikis.

Įpusėjus rudeniui, sodininkai vis dažniau suka galvas, kaip tinkamai paruošti savo žaliąsias erdves artėjantiems šaltiems mėnesiams. Artimiausiomis savaitėmis laukia daug darbų – nuo sėklų rinkimo iki augalų apsaugos nuo šalčio. Tačiau vienas svarbiausių klausimų, kasmet iškylantis daugybei sodininkų, lieka tas pats: kada paskutinį kartą pjauti žolę? Į šį klausimą atsakė sodininkystės legenda Monty Donas, pasidalijęs savo spalio mėnesio darbų sąrašu ir keliais ypač vertingais patarimais.

Rožės – tikros sodo karalienės, kurios žavi ne tik savo spalvų įvairove, bet ir kvapu. Tačiau daugelis sodininkų daro klaidą – rudenį rožes palieka likimo valiai, manydami, kad jų priežiūra nebereikalinga. Iš tiesų spalis yra ypač svarbus mėnuo, kai augalai tampa pažeidžiamiausi įvairioms ligoms. Dėl to rožės gali susirgti, susilpnėti ir pavasarį nebepražysti taip, kaip galėtų.

Artėjant rudeniui, daugelis sodininkų ima galvoti, kaip tinkamai paruošti savo augalus šaltesniam metų laikui. Pasak kraštovaizdžio dizainerės ir dailininkės Eurikos Urbonavičiūtės,rudens darbai yra ne mažiau svarbūs nei pavasariniai. Tinkamai pasirūpinę sodu dabar, kitą sezoną galėsime džiaugtis stipriais, gražiai žydinčiais augalais ir tvarkinga aplinka. Kraštovaizdžio dizainerė TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasidalijo patarimais, kurie pravers kiekvienam sodo mylėtojui.

Ruduo sode – tikras gamtos šou: medžių lapai krinta ir nukloja veją spalvotomis rudeninių lapų juostomis. Tačiau kartu su grožiu kyla klausimas, ar nukritusius lapus būtina grėbti, ar galima palikti natūraliai, kad jie suirtų patys. Sodų ekspertai sako, kad teisingas lapų tvarkymas padeda išlaikyti veją sveiką, mažina grybelinių ligų riziką ir palaiko estetinę sodo tvarką, rašoma rhs.org.uk.com.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle „Facebook“ atkreipia dėmesį į vieną invazinį augalą – bitinę sprigę, keliantį grėsmę mūsų gamtai. Nors iš pirmo žvilgsnio jis atrodo dekoratyvus ir patrauklus, iš tiesų – tai agresyvi rūšis, galinti išstumti vietinius augalus. Specialistai pabrėžia, kad augalas plinta itin greitai, jo sėklos ilgai išlieka dirvoje, o jas išnaikinti nėra paprasta.

Kai vasara pamažu išsiskleidžia į auksinį rudens ramumą, sodininko rankose vėl atsiranda kastuvai, genėjimo žirklės ir kibirai su šaknų puošmenomis. Ruduo – tai laikas, kai žemė dar šilta, kai dangus dažnai dovanoja lietų, o saulė glosto nebe degindama, bet švelniai palytėdama. Tai metas, kuomet sodinamos šaknys tampa pavasario pažadu, kuomet kiekvienas vaismedžio daigas kaip kūdikis tyliai prigula į dirvą, kad netrukus iš jos kiltų nauja gyvybė.

Panevėžio rajone, Šilagalyje gyvena jaunatviška moteris Diana Petraitienė, kurios sode dera hortenzijos, rožės ir kitokios įvairiaspalvės gėles. Diana suskaičiavo, kad jos sode auga 106 kelmai hortenzijų, o šių gėlių veislių ji turi daugiau negu 30. Paveldėjo meilę gėlėms D.Petraitienė svarsto, kad gėles išmokė mylėti ir auginti jos močiutė, kuri turėjo tobulą sodybą. Be to, sesuo jaučia pomėgį gėlėms, todėl Diana mano, kad meilę gėlėms ji paveldėjo genetiškai. „Hortenzijos – mano liga.

Atėjęs ruduo su savimi atsineša ir vėsesnius, drėgnesnius orus, tačiau darbai sode ir kieme nesibaigia. Vienas jų – žolės pjovimas, kurių, greičiausiai, dar laukia ne vienas. Tačiau ne vienam kyla klausimas: kada paskutinį kartą pjauti žolę?  Lapų grėbimas ir augalų, nuo kurių jau nuimtas derlius, rovimas ir kompostavimas – vieni iš pagrindinių rudens darbų, tačiau jau metas pagalvoti ir apie kitą svarbų klausimą – kada nustoti pjauti žolę, rašo express.co.uk.

Ruduo – pats tinkamiausias metas pasiruošti kitiems metams. Dauguma daržininkų šiuo metu ne tik nuima derlių, bet ir galvoja, kaip pagerinti dirvą, kad kitą sezoną augalai augtų sveikesni ir derėtų gausiau. Tinkamai paruošta dirva yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių sėkmingą sėją, o kai kurie augalai gali patys praturtinti žemę naudingomis medžiagomis.

Viduržemio jūros žavesiu gali dvelkti ir Lietuvoje. Puikus to įrodymas – kraštovaizdžio, želdynų dizainerė Reda Kazokevičienė, savo kieme susikūrusi Viduržemio jūros stilistikos sodą, kuriame vyrauja šiam regionui būdingi augalai, spalvos ir dangos. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ savo susikurtą akį traukiantį sodą parodžiusi dizainerė pasidalijo ir naudingais patarimais, kaip tokį grožį susikurti patiems savo kieme.

Utenos rajone gyvenanti 51-erių Laima Kašėtienė savo gyvenimo ramybę ir stiprybę atrado tarp žydinčių gėlių. Nors didžiąją dalį gyvenimo moteris buvo užsiėmusi kasdieniais rūpesčiais, kai gyvenimas pristabdė, ji atrado laiko tam, kas labiausiai traukė nuo pat jaunystės – sodui. Iš mažų detalių, akcentų ir kantrybės gimė spalvų kupina oazė, kurioje kiekvienas augalas turi savo istoriją.

Kad braškės kitais metais duotų ankstyvą ir gausų derlių, jas reikia laiku ir teisingai pasodinti rudenį. Kokie yra sodinimo būdai? Ruduo laikomas optimaliausiu laiku braškių sodinimui. Būtent šiuo laikotarpiu sodinukai gerai įsišaknija, rečiau serga ir jau pavasarį džiugina savininkus gausiu derliumi. Tačiau, kad viskas pavyktų, reikia laikytis terminų ir tinkamai paruošti lysves.

Ruduo Lietuvoje daugeliui žmonių siejasi su ramybe, gamtos sulėtėjimu, vaisių ir daržovių derliaus nuėmimu, medžių lapų spalvų kaita. Tai metas, kai ryto rūkas tvyro virš laukų, kai trumpėjančios dienos įneša melancholijos atspalvį į kasdienybę, kai saulės spinduliai tampa minkštesni, o šviesa – gelsvai aukso spalvos. Tačiau ruduo anaiptol nereiškia, kad sodai ir gėlynai praranda gyvybingumą.

Vienas paprastas sideratas pakeičia dešimtis herbicidų – rugiai veiksmingai stabdo piktžolių augimą, atkuria dirvą ir užtikrina derlingumą be chemikalų. Patyrę sodininkai gerai žino: sideratai – tikras gelbėtojas dirvos priežiūrai. Vieni sėja garstyčias, kiti renkasi dobilus ar faceliją. Bet yra augalas, kuris skiriasi nuo visų kitų – rugiai.

Ruduo – ypatingas metas šilauogėms. Augalai jau pradeda ruoštis žiemai: kaupiasi maistingosios medžiagos, formuojasi žiedai kitų metų derliui, o šaknų sistema ruošiasi šalčio iššūkiams. Patyręs sodininkas Edgaras naujienų portalui tv3.lt pasidalijo savo patirtimi, kaip tinkamai prižiūrėti šilauoges rudenį, kad pavasarį jos vėl galėtų džiuginti gausiu derliumi.

Raseinių rajone, visai netoli Šiluvos, Dalia ir Marius Limontai kuria savo svajonių sodą. Įsikūrę vienkiemyje, jie ketvirtus metus nuosekliai puoselėja aplinką, kuri dar visai neseniai buvo virtusi šabakštynu, tačiau šiandien vaizdas jau visai kitoks – pamažu gimsta jauki ir išskirtinė oazė. Pora pasakoja, kad idėja kurti sodą kilo vos pradėjus tvarkyti aplinką – dar nepastačius namo. Pirmasis jų sumanymas buvo gėlynas bei iš surinktų akmenų įrengtas alpinariumas.

Netoli Marijampolės gyvenanti Donata šiandien savo kieme turi tris didelius ir kelis mažesnius gėlynus. Jie ryškūs, tvarkingi, modernūs – visai kitokie, nei kadaise buvęs „senoviškas“ gėlynas, kurį moteris praktiškai sunaikino ir iš pagrindų atnaujino. Donata nėra naujokė augalų pasaulyje – ji baigusi žemės ūkio studijas, dirba šiame sektoriuje, o kartu augina ir žirgus.

Nuo dailiai žydinčių rūtų iki egzotiškųjų ricinmedžių – soduose bei kiemuose dažnai slypi augalai, kurių ne visiems žinomos nuodingos savybės kelia grėsmę ne tik netyčia patekus į akis ar burną, bet ir vos prisilietus prie augalo.  VU Gyvybės mokslų centro docentė dr. Radvilė Rimgailė-Voicik pasakoja, kodėl kai kurie augalai gali būti mirtinai pavojingi, kaip atpažinti riziką ir ką daryti, jei įtariamas apsinuodijimas.

Nors sinoptikai žada, kad orai kiek sušils, naktys darosi vėsesnės ir gerokai ilgesnės. Vidutinė paros temperatūra – 10–12 laipsnių šilumos. Dažnai rugsėjo viduryje užgriūva pirmosios šalnos. Darbai sode Skinkite rudeninius, žieminius obuolius, kriaušes, vėlyvąsias slyvas. Ilgam laikyti vaisiai renkami subrendę, kai krakmolas pavirsta cukrumi, kotelis gerai atlūžta nuo šakutės, normaliai išsivystę krituoliai.

Naujam sezonui sugrįžtanti TV3 žiniasklaidos grupės laida „Svajonių sodai“ žiūrovams pažers ne vieną staigmeną. Be jau įprastų patarimų apie sodo ir daržo priežiūrą, šįkart sekmadienio rytais turėsime galimybę pasižvalgyti ir po gražiausius Europos sodus, gėlynus bei parkus. O šalia laidos vedėjos Aušros Tubienės išvysime ir naują veidą – jos sūnų Lukrecijų Tubį.

Sodininkai ir daržininkai savo valdose jau pradėjo rudens darbus, o ta proga įvairiuose miestuose rengiamos į madą sugrįžusios sodinukų mugės. Jų sezoną šiemet atidaro Didžioji sodinukų mugė, jau šį šeštadienį vyksianti prie Šiaulių „Akropolio“, rugsėjo 13 d. – prie Klaipėdos „Akropolio“ ir rugsėjo 21 d. – prie Vilniaus „Akropolio“. Mugėje dalyvaus daugiau nei pusšimtis dalyvių, suvažiuosiančių iš visos Lietuvos, taip pat bus keletas dalyvių iš netolimo užsienio, tad mugės asortimentas – itin ...

Užsukus pasisvečiuoti į Kaišiadorių rajone esančią Valdos ir Stanislavo Bernikų sodybą, nustemba ne vienas. Ten – gausybė išpuoselėtų ir dar nematytų daugiamečių gėlių, o greta gėlynų rikiuojasi vienas po kito susodinti spalvingi krūmai ir karštą vasaros dieną pavėsį teikiantys medžiai. Per kone 30 metų Valdai ir Stanislavui savo sodyboje pavyko susikurti tokią aplinką, kurioje gera būti patiems, kuria susižavi ir apie kokią svajoja ne vienas.

Sodindami hortenzijas daugelis tikisi ilgai džiaugtis dideliais ir gražiais žiedais, tačiau kartais netikėtai jos ima ruduoti. Šis pokytis turi kelias galimas priežastis, o dažniausia iš jų – visai paprastai paaiškinama specialistų. Nors hortenzijoms nereikia sudėtingos priežiūros, kartais jos vis tiek praranda savo dekoratyvumą. Tada augintojai ima nerimauti, kodėl taip atsitiko.

Vasara pamažu traukiasi, o rudens ženklai jau vis dažniau pasirodo mūsų soduose – naktys tampa vėsesnės, rytais pasitinka rasa, o kai kurie augalai lėtina augimą. Būtent dabar daug kas ima galvoti apie artėjančią žiemą ir svarsto, ar reikės uždengti jautresnius gėlynų ar daržo augalus. Įprasta matyti sodininkus, kurie pasirūpina plėvele, audiniu ar mulčiu, kad jų augalai lengviau ištvertų šalčius.

Švenčionių rajone įsikūrusioje 42-ejų Renatos Steckienės ir jos vyro sodyboje akį traukia įspūdingas hortenzijų rojus – čia pražysta dešimtys skirtingų rūšių ir spalvų žiedų, paverčiančių kiemą tikra gėlių pasaka. Moteris neslepia, kad meilė augalams jai – ne tik hobis, bet ir gyvenimo būdas.

Rugsėjis – derliaus nuėmimo ir tvarkymo mėnuo, taip pat pradedama ruoštis žiemai ir kitų metų darbams.  Naktys darosi vėsesnės ir gerokai ilgesnės, dažnai prasideda ir pirmosios šalnos, o kad jos nepakenktų, tenka darbus darže ir sode atlikti ne tik greitai, bet ir iš anksto suplanavus, rašo „Sodininko kalendorius“.  Darbai darže Nuimamas ankstyvo rudens derlius.

Ruduo džiugina spalvomis, bet kartu atneša ir vieną rūpestį – nukritusius lapus kieme. Ar tikrai reikia sugrėbti kiekvieną jų? O gal verta pasimokyti iš pačios gamtos ir palikti dalį jų ramybėje? Tyrimai ir ekspertai vis dažniau ragina: ne visus lapus reikia grėbti – palikti kai kuriuos lapus gali būti ne tik priimtina, bet net naudinga. Taigi, verta žinoti, kada verta grėbti, o kada atvirkščiai – leisti gamtai susitvarkyti pačiai.

Juodieji pipirai – tai ne tik prieskonis jūsų virtuvėje. Vasarą sodininkams rekomenduojama ne tik gardinti jais patiekalus, bet ir pabarstyti jų kieme. Nors tai gali skambėti neįprastai, specialistai pabrėžia: juodieji pipirai tikrai gali apsaugoti jūsų augalus nuo kenkėjų, ligų ir net pelėsio. Šis visiškai natūralus ir saugus metodas tampa vis populiaresnis, ypač tarp tų, kurie vengia chemikalų, rašoma mirror.co.uk.

Lietuvoje rudens orai dažnai tampa tikru iššūkiu sodininkams – netikėtos šalnos ir vėliau ateinantys didieji šalčiai gali pakenkti jautresniems augalams. Kadangi jau sulaukėme pirmųjų šio sezono šalnų, metas prisiminti, kaip tinkamai apsaugoti sodą. Ūkininkas Gediminas Cijūnaitis dalijasi praktiniais patarimais, kaip pastebėti artėjančius šalčius ir kokių priemonių imtis, kad augalai išliktų nepažeisti orų kaitos šiais metais.

Paskutinysis vasaros mėnuo – derliaus metas. Rugpjūtį sunoksta pomidorai, derliumi džiugina agurkai, kasamos ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo veislių bulvės. Soduose šį mėnesį jau gausu prinokusių vasarinių obuolių, o juodieji bei raudonieji serbentai dalija paskutiniąsias uogas. Rugpjūtį pradedame ruoštis kitiems metams: naikiname piktžoles, genime vaismedžius, retiname vaiskrūmius ir avietynus, sodiname braškes. Vaismedžių priežiūra Iki rugpjūčio vidurio dar galima akiuoti.

Alytiškį Anatolijų Mechedovą daugelis pažįsta kaip buvusį privatų viešojo transporto paslaugų tiekėją – tiesų, kritišką miesto valdžios atžvilgiu ir turintį tvirtą nuomonę. Tačiau išėjęs į užtarnautą poilsį vyras atrado naują pašaukimą – vynuogių auginimą. Šiandien jo šiltnamiuose ir sodyboje noksta per 60 skirtingų veislių vynuogių, o šiltuoju metų laiku prie augalų jis praleidžia beveik visą dieną – nuo ryto iki sutemų. „Žmona kartais juokauja, kad vynuogės tapo mano antrąja žmona.

Hortenzijos – vienos įspūdingiausių sodo gėlių, garsėjančios savo ryškiais ir dideliais žiedais. Nors daugelis sodininkų naudoja įvairias namines trąšas, viena iš jų gali jus nustebinti savo paprastumu ir veiksmingumu – tai maisto atlieka, kurią daugelis paprasčiausiai išmeta. Vietoj banano žievelių sodininkams siūloma rinktis kitą nemokamą maisto likutį, kuris priverčia hortenzijas žydėti gausiai ir ilgai, rašoma express.co.uk.

Dauguma gėlininkų mano, kad pelargonijos mūsų klimate yra vienmetės ir rudenį tenka su jomis atsisveikinti. Tačiau iš tiesų šias gėles galima išsaugoti iki kito sezono, taip sutaupant pinigų ir pavasarį turint stiprius, žydėjimui pasiruošusius augalus, rašo shiplapandshells.com. Pelargonijos ir šalnos: kodėl jos žūsta rudenį Pelargonijos yra kilusios iš šiltųjų kraštų ir yra jautrios mūsų kraštuose pasitaikančiam šalčiui.

Rudenį, kai prasideda svogūninių gėlių sodinimo metas, ne vienas sodininkas ieško būdų, kaip apsaugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų. Nors daugelis renkasi chemines trąšas, kartais veiksmingiausia priemonė slypi visai šalia – namų vaistinėlėje. Paprastas kalio permanganatas gali ne tik apsaugoti augalus, bet ir pagerinti dirvožemio būklę. Šis preparatas pasižymi antibakterinėmis ir antigrybelinėmis savybėmis, tad itin veiksmingai kovoja su minėtomis augalų ligomis, padeda išvengti pelėsio.

Vasaros pabaiga dažniausiai yra metas, kai pomidorai noksta ir džiugina derliumi. Tačiau net ir patyrusiems sodininkams pasitaiko, kad kai kurie vaisiai lieka žali, nors aplinkiniai jau rausta. Sodo ekspertai teigia, kad bananai yra puiki priemonė, padedanti pomidorams nokti ir pereiti nuo žalios spalvos prie raudonos, rašoma express.co.uk.

Bijūnai gali džiuginti savo sodriais žiedais dešimtmečius, bet maždaug po penkerių-šešerių metų (kartais net anksčiau) šaknys pradeda senėti. Ant jų atsiranda ertmių, kuriose gali apsigyventi vabzdžiai, o maitinimas pablogėja dėl šaknų pumpurų nusileidimo. Dėl to augalas silpsta, dažnai serga ir žydi retai arba mažais žiedpumpuriais. Norint ištaisyti padėtį, reikia atlikti atjauninančią persodinimo procedūrą.

Tetirvinų kaimo pakraštyje, toliau nuo pagrindinės gatvės šurmulio, slepiasi išskirtinė Virginijos ir Antano Paušų sodyba. Kadaise čia plytėjo paprastas laukas: bulvių lysvės, šienaujama pieva ir keli pavieniai medžiai. Tačiau kūrybingų šeimininkų rankos šiai vietai suteikė išskirtinį veidą, nuo kurio grožio aikčioja prašalaičiai. Topiarai – iš augalų suformuotos skulptūros Tetirviniečiai savo sodybą puošti pradėjo prieš 14 metų, kuomet atsisakė nemažo ūkio.