nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Tokių NATO pajėgų Europa dar nematė: pasiruošusios ir Greitojo reagavimo pajėgos
NATO pirmą kartą istorijoje dislokuoja savo Greitojo reagavimo pajėgas, skirtas sustiprinti Aljanso rytinį flangą Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje.
Pateikiame keletą faktų ir skaičių šį dalinį, laikomą labiausiai pasirengusiomis reaguoti NATO pajėgomis.
Istorinis dislokavimas
40 tūkst. karių turinčios Greitojo reagavimo pajėgos suformuotos, kad būtų pasirengusios dislokavimui 365 dienas per metus ir galėtų reaguoti per dvi ar tris dienas kilus saugumo krizei.
NATO vadovas: Kremlius neapsiribos Ukraina, NATO į Rytų Europą siųs daugiau karių
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas savo kalbos metu akcentavo, kad siunčia aiškią žinią Rusijai: aljansas partnerėms suteiks visą įmanomą pagalbą, bet šalys-narės bus saugomos ir bus atsakas be jokių abejonių.
Į šį pasitarimą buvo pakviesta Švedija, Suomija ir Europos Sąjungos atstovai.
„Rusija sudrebino taiką Europoje“, – paskelbė J. Stoltenbergas.
Landsbergis Briuselyje: „Jei prarasime Ukrainą, vėliau teks kovoti dėl NATO“
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga turi taikyti tokias sankcijas Rusijai, kad Vakarai laimėtų.
Pasak jo, situacija Ukrainoje, kurią užpuolė Kremliaus pajėgos, keičiasi pernelyg greitai, jog sankcijos galėtų būti taikomos tik reaguojant į įvykius.
Gitanas Nausėda ragina šalinti Rusiją iš tarptautinių organizacijų
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina tarptautinę bendruomenę šalinti Ukrainą užpuolusią Rusiją iš G20 formato, stabdyti jos narystę tarptautinėse organizacijose.
„Turime nedelsiant sustabdyti Rusijos narystę tarptautinėse organizacijose. Agresoriui nėra vietos G20 ir Jungtinių Tautų saugumo taryboje. Sankcijos turi būti ir toliau griežtinamos, atkertant Rusiją nuo SWIFT sistemos ir stabdant dujotiekį Nord Stream 2“, – penktadienį išplatintame pranešime sakė šalies vadovas.
Gitanas Nausėda kalbėsis su NATO šalių lyderiais
NATO penktadienį rengia virtualų viršūnių susitikimą dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.
Jo metu ketinama aptarti rytinio Aljanso flango gynybinį stiprinimą, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą.
„Nuotoliniame NATO viršūnių susitikime prezidentas Gitanas Nausėda aptars Aljanso atgrasymo ir gynybos stiprinimą“, – BNS sakė šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis.
Kinija prabilo: „Kviečiame visas puses elgtis santūriai“
Rusijai užpuolus Ukrainą per pasaulį nusirito šoko ir pasibaisėjimo banga. NATO generalinis sekretorius skelbia, kad aktyvuoja sąjungininkų gynybos planus, kurie leis į Rytinį Aljanso flangą pasiųsti daugiau karių. Rytoj aptarti kaip stiprinti Aljansą ir Rusijos atgrasymo priemones rengiamas NATO viršūnių susitikimas. Europos Sąjungos lyderiai taip pat renkasi tartis kaip atsakyti į Rusijos sukeltą karą. Pasak Briuselio, Maskvos laukia didžiausios kada nors paruoštos sankcijos.
Į Lietuvą atvyko papildomos JAV karinės pajėgos
Jungtinės Amerikos Valstijos stiprina Baltijos šalių saugumą. Vasario 24 d. Lietuvoje dislokuotos papildomos JAV karinės pajėgos – Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose nusileido apginkluoti JAV kariniai orlaiviai F35. Taip pat, reaguojant į dabartinę saugumo situaciją, JAV priėmė svarbų ir reikalingą sprendimą – pratęsiama JAV sunkiojo „3-66 Armor“ bataliono Lietuvoje rotacija.
„Tai yra adekvati JAV reakcija į Rusijos pradėtą karą mūsų kaimynystėje.
Švedija ir Suomija sako neketinančios siekti NATO narystės
Švedija ir Suomija vis dar neplanuoja siekti NATO narystės, nepaisydamos „šoko“, sukelto Rusijos invazijos į Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė abiejų šalių vadovai.
Praėjusią naktį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius surengti karinį puolimą, „atveriame naują ir tamsų Europos istorijos puslapį“, – per spaudos konferenciją sakė švedų premjerė Magdalena Andersson.
Arvydas Anušauskas: Ukraina prašo bet kokios NATO paramos
Ukrainai šiuo metu reikalinga bet kokia NATO parama, sako su šalies gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu Rusijos pradėtą karą aptaręs Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Kokią paramą valstybė pasirinks, tokia parama tikrai pravers Ukrainai. Daug kas šaipėsi, kai Vokietija suteikė paramą 5000 šalmų.
NATO vadovas Stoltenbergas apie Rusijos ataką prieš Ukrainą: „Tai yra tyčinė, šaltakraujė ir ilgai planuota invazija“
NATO aktyvuoja gynybos planus, tam, kad galėtų geriau reaguoti į krizinę situaciją po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Šie planai yra skirti gynybos pajėgoms koordinuoti Europoje ir greičiau kariams judėti į reikiamas vietas.
Skubiai surengtoje spaudos konferencijoje NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad šie planai buvo parengti ruošiantis ekstrinėms situacijoms, o padėtis Ukrainoje verčia nerimauti.
REKLAMA
REKLAMA
JK premjeras ragina skubiai sušaukti NATO viršūnių susitikimą dėl Ukrainos „katastrofos“
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį paragino sušaukti skubų NATO viršūnių susitikimą reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje, kurią pavadino „katastrofa mūsų žemynui“.
„Raginu kiek įmanoma greičiau sušaukti skubų visų NATO lyderių susitikimą“, – parašė V. Johnsonas socialiniame tinkle „Twitter“.
Premjeras taip pat patvirtino, kad vėliau ketvirtadienį kreipsis į britus.
Latvija prašo surengti NATO sąjungininkių konsultacijas
Latvija paprašė NATO sąjungininkių konsultacijų pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4-ąjį straipsnį, Rusijai pradėjus didelio masto karinį puolimą prieš Ukrainą, ketvirtadienį pranešė premjeras Krišjanis Karinis.
NATO sutarties 4-asis straipsnis numato galimybę Aljanso narėms surengti konsultacijas bet kuriuo metu, jeigu jos mano, kad bet kurios iš narių teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui yra iškilusi grėsmė.
Kasčiūnas: Lietuva pradės konsultacijas su NATO dėl šalies saugumo užtikrinimo
Prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje, Lietuva ketvirtadienį pradės konsultacijas su NATO dėl šalies saugumo užtikrinimo.
„Devintą ryto renkasi Valstybės gynimo taryba ir net neabejoju, kad bus priimtas sprendimas, matyt, pasikonsultuojant per tą laiką ir su partneriais, kreiptis į NATO dėl ketvirtojo straipsnio aktyvavimo“, – LRT ketvirtadienio rytą sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Lietuva skolinsis šimtus milijonų: tikimasi technologiškai aplenkti Rusijos kariuomenę
Amerika siunčia papildomų karių ir technikos į Baltijos šalis. Tai atsakas į Rusijos agresiją. Baltijos šalyse pasirodys beveik tūkstantis karių, naikintuvų ir kovinių sraigtasparnių. Kol kas neaišku, kiek pajėgų kurioje šalyje atsidurs, bei kuriam laikui ši jėga siunčiama.
Tiesa, Krašto apsaugos ministras sako, kad negalime kliautis vien tik sąjungininkais, turime ir patys kuo greičiau modernizuoti kariuomenės techniką ir kokybe pralenkti rusų karius.
Putinas atskleidė savo norus: krizė galėtų būti išspręsta pripažinus Krymą Rusijos dalimi
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį ragino tarptautinę bendriją pripažinti aneksuotą Krymą Rusijos dalimi, užkirsti kelią Ukrainos narystei NATO ir sustabdyti ginklų siuntimą į šią šalį.
V. Putinas teigė, kad 2014 metais Maskvos įvykdyta Ukrainai priklausančio Juodosios jūros pusiasalio aneksija turėtų būti pripažint tarptautiniu lygiu kaip atspindinti vietos gyventojų pasirinkimą.
NATO: visi ženklai rodo, kad Rusija ruošiasi plataus masto Ukrainos puolimui
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos toliau ruošiasi Ukrainos atakai, Maskvai pripažinus dviejų separatistinių regionų nepriklausomybę.
„Visi ženklai rodo, kad Rusija ir toliau planuoja plataus masto puolimą prieš Ukrainą“, – sakė J. Stoltenbergas po skubaus susitikimo su Ukrainos pasiuntiniu.
„Matome, kad vis daugiau pajėgų palieka stovyklas, yra išrikiuoti kovai bei ruošiasi smogti“, – kalbėjo Aljanso vadovas.
NATO naikintuvai tris kartus kilo palydėti rusų orlaivių
NATO naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir lydėti orlaivių, skridusių tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Vasario 16 dieną NATO lėktuvai atpažino du rusų naikintuvus SU-27, du SU-35 ir orlaivį IL-22.
Vasario 18 dieną vieną kartą palydėtas karinis transporto lėktuvas TU-154, kitą kartą – du SU-27 ir IL-22.
Dalis Rusijos orlaivių skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su Regioni...
JAV gynybos sekretorius sakė Baltijos šalims ir Putinui: „Savo įsipareigojimus sąjungininkams ir NATO vertiname labai rimtai“
Tvyrant įtampai dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą, į Lietuvą atvyko Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir pareiškė, kad JAV stovi išvien su savo sąjungininkėmis – Lietuva, Latvija, Estija. Su Austinu susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda prašė amerikiečių nuolatinio rotacinio bataliono Lietuvoje.
Apie tai, kad Lietuva pasiruošusi priimti daugiau amerikiečių karių prabyla ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Vakarų šalys baiminasi galinčios susidaryti Rusijos ir Kinijos ašies
Vakarų šalių lyderiai šeštadienį sakė, kad Rusija ir Kinija siekia „pakeisti esamas tarptautines taisykles“ savo primesta tvarka, Pekinui parėmus Maskvą per šios naujausią priešpriešą su NATO.
Rusija prie sienų su Ukraina sutelkė stiprias pajėgas, o JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį sakė esąs tikras, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas apsisprendė artimiausiomis dienomis įsiveržti į kaimyninę šalį.
JAV gynybos sekretorius: „Bet kokia ataka prieš Lietuvą yra ataka prieš mus visus“
Vilniuje viešintis Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) reiškia paramą Lietuvai, tačiau papildomų pajėgumų kol kas dislokuoti šalyje nežada.
„Nepaisant nieko, Jungtinės Valstijos yra išvien su NATO sąjungininkais ir partneriais. Kartu mes galime įveikti bet kokius iššūkius“, – spaudos konferencijoje šeštadienį sakė L. Austinas.
„Dėl papildomų pajėgumų, šiandien neturiu jokių naujienų. (...) Mes toliau vertinsime situaciją ir konsultuosimės su partneriais.
Nausėda susitiko su JAV gynybos sekretoriumi: prašo amerikiečių nuolatinio bataliono
Su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu šeštadienį susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad išaugus įtampai regione atgrasymo priemones sustiprintų šalyje dislokuotas nuolatinis rotacinis batalionas.
„Valstybės vadovas akcentavo, kad, išaugus įtampai regione, JAV nuolatinio rotacinio armijos bataliono dislokavimas Lietuvoje sustiprintų atgrasymo priemones“, – teigiama Lietuvos Prezidentūros pranešime spaudai.
NATO ir ES perspėjo Rusiją: įsiveržus į Ukrainą, jums tai brangiai kainuos
Europos Sąjungos ir NATO vadovai penktadienį pabrėžė, kad Rusija būtų skaudžiai nubausta, jeigu imtųsi naujų karinių veiksmų prieš Ukrainą.
Po pasitarimo vaizdo konferencijos formatu su JAV prezidentu Joe Bidenu ir kitais Vakarų lyderiais NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas savo „Twitter“ žinutėje pakartojo, kad „bet kokia nauja agresija Rusijai brangiai kainuos“.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo tviterio žinutėje rašė, kad „tvirtas sankcijų paketa...
JAV viceprezidentė Baltijos šalims: įsipareigojimas sąjungininkams – „tvirtas kaip geležis“
Vašingtonas yra tvirtai įsipareigojęs ginti savo NATO sąjungininkus įtampos su Rusija akivaizdoje, pareiškė JAV viceprezidentė Kamala Harris, penktadienį susitikusi su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir kitais Baltijos šalių vadovais.
„Pripažįstu grėsmes... Palaikome jus šiuo ir daugeliu kitų klausimų... Laikomės išvien kaip NATO sąjungininkai“, – kalbėjo K. Harris, Miunchene pradėdama susitikimą su Latvijos, Estijos ir Lietuvos lyderiais.
Gitanas Nausėda: Rusija siekia išlaikyti tiek karinį, tiek diplomatinį spaudimą
Karines pajėgas prie Ukrainos sukoncentravusi Rusija siekia išlaikyti atviras tiek karinio spaudimo, tiek diplomatinio dialogo pozicijas, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Manau, Rusija siekia išlaikyti atviras abi alternatyvas, siekia tam tikro jos planų dviprasmiškumo.
Jungtinė Karalystė įspėja Rusiją: neženkite šio žingsnio
Jungtinės Karalystės vyriausybė ketvirtadienį įspėjo Kremlių oficialiai nepripažinti dviejų Ukrainos separatistinių darinių nepriklausomybės, Rusijos parlamentui prieš kelias dienas paraginus prezidentą Vladimirą Putiną žengti tokį žingsnį.
Gitanas Nausėda susitiks su JAV viceprezidente, NATO vadovu
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvaus Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijoje, numatytas Baltijos šalių vadovų pokalbis su JAV viceprezidente Kamala Harris, vėliau jis atskirai susitiks su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
JAV siekia papildomų sąjungininkų saugumo garantijų, baiminantis galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.
G. Nausėda sakė, kad su J. Stoltenbergu aptars pasirengimą birželio pabaigoje Madride vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis: „Nebijome įvardijamų datų, mes ginsimės“
Ukraina skelbia, kad Luhansko srityje Maskvos remiami separatistai minosvaidžiu apšaudė net vaikų darželį ir mokyklą, sužeidė žmonių. NATO ir Vašingtonas skelbia, kad Putinas kuria pretekstą invazijai į Ukrainą. O prorusiški separatistai jau suskubo dėl apšaudymų kaltinti Kijevą – sako, kad Ukraina šiandien pradėjo provikacinį puolimą.
NATO reaguoja į Rusijos keliamą grėsmę: stiprins rytinį Europos sparną
Jungtinės Karalystės gynybos ministras Benas Wallace'as ketvirtadienį pareiškė, kad NATO toliau stiprins savo rytinį sparną, kad atremtų Rusijos keliamą grėsmę, ir pakartojo, jog Maskva toliau telkia pajėgas aplink Ukrainą.
„Esame labai rimtai nusiteikę dėl to, kaip reaguoti į grėsmę, šiuo metu kylančią tiek Ukrainai, tiek potencialiai – mūsų saugumui“, – sakė B. Wallace'as.
NATO vadovas: Rusija, panašu, toliau telkia savo pajėgas aplink Ukrainą
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį sakė, kad Rusija, panašu, toliau telkia savo pajėgas aplink Ukrainą, nors pati skelbia apie iš pasienio atitraukiamus karius.
„Girdėjome ženklų iš Maskvos apie pasirengimą tęsti diplomatines pastangas, bet kol kas nematėme jokio deeskalavimo vietoje. Atvirkščiai, atrodo, kad Rusija tęsia savo kariuomenės telkimą“, – sakė J.Stoltenbergas prieš NATO gynybos ministrų susitikimą.
JAV perspėja neapsigauti dėl Rusijos atsitraukimo: „Per paskutines 10 dienų matome tik karių telkimą“
Vokietijos Kancleriui Maskvoje derantis su Putinu – kelis mėnesius telkęs prie Ukrainos pajėgas ir kėlęs Vakarams reikalavimus Kremlius skelbia jau atitraukiantis dalį pajėgų nuo Ukrainos pašonės. Tačiau ir Kijevas, ir Vašingtonas perspėja neskubėti džiaugtis – patikimų duomenų apie deeskalaciją – dar per mažai.
O Rusijos Dūmoje jau kuriamas ir naujas pretekstas invazijai, deputatai nori pripažinti Donecką ir Luhanską nepriklausomais.
Landsbergis vyks į Ukrainą: kreipėsi į ES ir NATO valstybes
Tvyrant įtampai dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vasario 24-25 dienomis lankysis šioje šalyje.
Jis trečiadienį kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių kolegas, kviesdamas juos organizuoti aukšto lygio vizitų seriją.
„Ukraina yra baudžiama, nes pasuko europietišku keliu.
NATO vadovas įžvelgė pagrindo „atsargiam optimizmui“ sprendžiant krizę dėl Ukrainos
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pasveikino Rusijos užuominas, kad jis pasirengusi diplomatinėmis priemonėmis spręsti krizę dėl Ukrainos, bet pabrėžė nematąs jokių ženklų, kad Maskva pradėtų atitraukti savo karius nuo kaimyninės šalies sienos.
„Yra ženklų iš Maskvos, kad diplomatija turėtų būti tęsiama, tai suteikia pagrindo atsargiam optimizmui. Tačiau kol kas nepastebėjome jokių deeskalacijos ženklų vietoje“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.
Scholzas: Ukrainos narystės NATO klausimo darbotvarkėje nėra
Ukrainos narystės NATO klausimas šiuo metu nėra aktualus, pirmadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Kijevo dėl ukrainiečių provakarietiškų ambicijų.
„Kalbant apie narystę Aljanse, šiuo metu tai neaktualu. Todėl atrodo keista, kad Rusijos vyriausybė padarė įtemptų politinių diskusijų tema klausimą, kuris šiuo metu nėra įtrauktas į darbotvarkę“, – po derybų Kijeve su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu per spaudos konferenciją sakė O. Scholzas.
Internete plinta vaizdo įrašai, kaip Rusijos technika klimpsta purve: oras išgelbės Ukrainą nuo karo?
Vašingtonui perspėjus, kad Ukrainos puolimas gali prasidėti jau šią savaitę – į Kijevą ir Maskvą suskubo rusiškomis dujomis besišildančios Vokietijos kancleris Olafas Šolcas. O Ukraina reikalauja kuo skubesnio susitikimo su Rusija, kuri ir toliau telkia pajėgas pasienyje. Tiesa internete jau plinta vaizdo įrašai, kaip Rusijos technika klimpsta purve.
Kijevas: narystė NATO ir ES yra Ukrainos prioritetas
Integracija į NATO ir Europos Sąjungą yra Ukrainos prioritetas, pirmadienį pareiškė šalies prezidento Volodymyro Zelenskio atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas.
„Šiaurės Atlanto ir europinė kryptis išlieka prioritetine Ukrainai. Visų pirma, ji įtvirtinta Konstitucijoje. Antra, ji atsispindi kasdieniuose valdžios žingsniuose.
Į Lietuvą atvyksta pastiprinimas: prisijungs dar daugiau Vokietijos karių
Pirmadienį į Lietuvą atvyksta NATO priešakinių pajėgų Lietuvoje pastiprinimas iš Vokietijos, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Vokietijos gynybos ministerija papildomus pajėgumus Lietuvoje šią savaitę dislokuos reaguodama į pastaruoju metu vis agresyvėjančius Rusijos karinius veiksmus prie Ukrainos sienų ir blogėjančią saugumo situaciją Baltijos šalyse, teigiama pranešime.
NATO vadovas perspėja dėl realios karo Europoje grėsmės
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį įspėjo, kad iškilo reali naujo ginkluoto konflikto Europoje grėsmė, ir Aljansui, ir Rusijai didinant savo karių skaičių prie Ukrainos.
Maskva prie Ukrainos sienos sutelkė per 100 tūkst. karių, o Vakarų lyderiai, baimindamiesi Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, bando derėtis su Rusija.
Šią savaitę į Rumuniją atvyksta 1 tūkst. papildomų JAV karių, turinčių pastiprinti NATO rytinį sparną.
Dalia Grybauskaitė – viena iš kandidačių į NATO vadovus
Kai darbą baigiantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas vėliau šiais metais sugrįš į gimtąją Norvegiją vadovauti jos centriniam bankui, Aljansui reikės naujo vadovo ir pirmą kartą šį postą tikriausiai užims moteris.
Septynis dešimtmečius galingai Vakarų karinei koalicijai vadovavo vyrai iš Vakarų Europos, bet dabar daug stebėtojų tikisi, kad 30 valstybių grupė išsirinks moterį, galbūt net iš rytinio flango.
JAV bombonešiai B-52 atskrido į Britaniją: dalyvaus NATO pratybose
JAV Karinės oro pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad keletas strateginių bombonešių B-52 atskrido į Jungtinė Karalystę dalyvauti iš anksto suplanuotose NATO pratybose.
Šie mokymai vyks tvyrant didelei įtampai tarp Vakarų šalių ir Maskvos dėl numanomų Rusijos planų įsiveržti į Ukrainą.
Iš bazės Šiaurės Dakotoje lėktuvai, pagalbinė technika ir kariai atskrido į Karališkųjų oro pajėgų bazę už 150 km į vakarus nuo Londono esančiame Ferforde, sakoma JAV Karinių oro pajėgų pranešime.
NATO vadovas: Rusijos pajėgų prie Ukrainos sienos stiprinimas žymi „pavojingą momentą“
Stiprių Rusijos pajėgų dislokavimas Baltarusijoje per bendras karines pratybas ir jų telkimas prie sienos su Ukraina žymi „pavojingą momentą“ Europos saugumui, ketvirtadienį pareiškė NATO vadovas.
„Atidžiai stebime Rusijos dislokavimą Baltarusijoje, kuris yra didžiausias nuo Šaltojo karo pabaigos“, – žurnalistams sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per bendrą spaudos konferenciją su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Borisu Johnsonu.
Johnsonui lankantis NATO ir Lenkijoje, JK parengia dar 1 000 karių
Didžioji Britanija trečiadienį paskelbė, kad yra pasirengusi dislokuoti dar 1 tūkst. karių dėl bet kokios galimos su Ukraina susijusios humanitarinės krizės.
Pranešimas pasirodė ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui vykstant į NATO ir Lenkiją. Ši ketvirtadienio kelionė sutampa su britų užsienio reikalų sekretorės Liz Truss ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo derybomis Maskvoje, JK ir kitoms JAV vadovaujamoms sąjungininkėms reikalaujant Rusijos nebegrasinti Ukrainai.
Vokietija į Lietuvą siunčia 350 karių: „Šios pajėgos rodo aiškią ir griežtą NATO reakciją“
Rusijai grasinant Ukrainai karu Vokietija į Lietuvą siunčia papildomus pusketvirto šimto karių, kurie sustiprins prieš 5 metus mūsų šalyje įsteigtą NATO priešakinių pajėgų batalioną. Jame iki šiol buvo pusė tūkstančio vokiečių karių.
Prie karinės technikos išrikiuotos Rukloje Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke esantys kariai sako karo grėsmės nejaučia.
Nausėda pokalbyje su Macronu ragino stiprinti rytinį NATO flangą
Saugumo situaciją regione su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu trečiadienį aptaręs Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda paragino stiprinti rytinį NATO flangą.
Kaip pranešė Prezidentūra, prezidentas kartu su Latvijos ir Estijos vadovais telefonu kalbėjosi Prancūzijos vadovo iniciatyva po jo vizito Maskvoje ir Kijeve.
87 milijonų eurų vertės Putino jachta skubiai paliko Hamburgo uostą: pabūgo Vakarų sankcijų?
87-ių milijonų eurų vertės Vladimiro Putino super jachta skubiai paliko Hamburgo uostą. Vokietijos žiniasklaida rašo, kad Vakarų sankcijų išsigandęs Putinas galbūt pabūgo, kad jachta gali būti konfiskuota.
Savo ruožtu į Europą plūstant amerikiečių kariams, mūšiams geriausiai pasiruošęs amerikiečių lėktuvnešis lieka Europoje. O dar vieną karinę Vašingtono siuntą priėmęs prezidentas Zelenskis brėžia raudonąsias linijas, dėl kurių su Rusija – sako – tikrai nesiderės.
NATO atstovas: raktas į Aljanso saugumą – atgrasymas, gynyba ir diplomatija
Raktas į Aljanso saugumą – atgrasymas, gynyba ir diplomatija, sako NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana, Rusijai prie Ukrainos sienų telkiant karines pajėgas.
Taip jis kalbėjo trečiadienį Rukloje, kur minimos penktosios tarptautinio NATO bataliono dislokavimo metinės.
„Stiprus NATO atgrasymas ir gynyba padėjo išlaikyti taiką daugiau nei 70 metų.
Nausėda Rukloje: „Matome pavojingą ketinimą“
Rukloje, Jonavos rajone, trečiadienį minint penktąsias tarptautinio NATO bataliono dislokavimo metines, prezidentas Gitanas Nausėdas sako, kad Aljanso vienybė neleis Kremliui sugriauti dabartinės pasaulio tvarkos.
Taip jis kalbėjo Rusijai prie Ukrainos sienų telkiant karines pajėgas. Vakarai baiminasi, jog dėl to Europoje gali kilti ginkluotas konfliktas.
„Matome pavojingą ketinimą peržiūrėti Europos saugumo struktūrą ir pasaulio tvarką – iš esmės sugriaunant ir vieną, ir kitą.
Laukiant papildomų vokiečių karių, Rukloje pasikeitė tarptautinių NATO pajėgų vadas
Lietuvoje laukiant papildomų vokiečių karių, antradienį Jonavos rajone, Rukloje, tarptautinio NATO bataliono vado pareigas perėmė Vokietijos pulkininkas leitenantas Danielis Andra.
Pareigose jis pakeitė kitą pulkininką leitenantą Hageną Ruppeltą. Baigdamas vadovavimą Aljanso priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei, karininkas pabrėžė pastaraisiais mėnesiais ypač išaugusią Rusijos keliamą grėsmę, galinčią virsti karu.
Lietuvoje – svarbaus NATO pareigūno vizitas, atvyks ir daugiau karių
Rusijai telkiant savo kariuomenę mūsų pašonėje Baltarusioje į Lietuvą atvyko NATO karinio komiteto vadovas. Aukštas aljanso pareigūnas tvirtina kol kas nematantis ženklų, kad Rusija ruoštųsi pulti Lietuvą. Tačiau Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka jau grasina, kad gali pulti ne tik Ukrainą, bet ir NATO.
Visgi Lietuvos kariuomenės vadas tokį grasinimą vadina tiesiog kvailu. O štai Vokietija jau artimiausiomis dienomis į Lietuvą atsiųs dar iki 350 karių.
JK į Lenkiją nusiųs dar 350 karių
Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as pirmadienį sakė, kad į Lenkiją bus nusiųsta dar 350 britų karių, pastiprinsiančių NATO rytinį sparną siekiant užkirsti kelią bet kokiai Rusijos agresijai.
Pasak B. Wallace'o, šie kariai pastiprins ten jau esantį 100 britų karių kontingentą, pernai nusiųstą padėti susidoroti su migracijos krize prie Baltarusijos sienos.
NATO naikintuvai vieną kartą kilo palydėti rusų orlaivių virš Baltijos jūros
NATO naikintuvai praėjusią savaitę vieną kartą kilo atpažinti ir lydėti orlaivių, skridusių tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Vasario 3 dieną NATO naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį TU-154, skridusį į Karaliaučiaus sritį.
