nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Vyriausybė tarsis dėl Lietuvos prisijungimo prie NATO Inovacijų fondo
Vyriausybė trečiadienį pasitarime tarsis dėl Lietuvos prisijungimo prie NATO Inovacijų fondo.
Vyriausybės kanceliarijos teigimu, Ekonomikos ir inovacijų ministerija būtų NATO Inovacijų fondo ir Gynybos inovacijų akceleratoriaus Šiaurės Atlanto regionui koordinuojančia institucija. Tuo metu „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) atstovautų Lietuvai fondo veikloje.
Japonija ir NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą stiprina ryšius
Japonijos ir NATO pareigūnai antradienį susitarė stiprinti karinį bendradarbiavimą ir bendras pratybas, pripažinę, kad Rusijos invazija į Ukrainą blogina saugumo aplinką Europoje ir Azijoje.
Japonijos gynybos ministras Nobuo Kishi po susitikimo su NATO karinio komiteto pirmininku admirolu Robu Baueriu sakė, kad Tokijas tikisi stiprinti savo ryšius su Europos šalimis ir sveikina didesnį NATO įsitraukimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.
Scholzas: didinsime karių skaičių Baltijos šalyse, o Vokietijos kariuomenė taps stipriausia Europoje
Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims siekiant tarptautinių NATO batalionų transformacijos į brigadas, Vilniuje antradienį lankosi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Jis teigė, kad Vokietija sieks, kad jos kariuomenė taptų stipriausia Europoje ir viena stipriausių NATO. O. Scholzas taip pat pranešė, kad Vokietija didins karių skaičių Baltijos šalyse ir atmetė kritiką, kad Vokietijos parama Ukrainai yra nepakankama.
Vokietijos kanclerio vizitas Vilniuje: tikimasi paramos dėl NATO brigadų
Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims siekiant tarptautinių NATO batalionų transformacijos į brigadas, Vilniuje antradienį lankosi Vokietijos kancleris kancleris Olafas Scholzas.
Per susitikimą, kurį inicijavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, daugiausia dėmesio bus skiriama regiono saugumui ir Aljanso pajėgumų didinimui aptarti.
Rytų ir Vidurio Europos šalių gynybos ministrai sieks NATO rytinio pakraščio sustiprinimo
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Rytų ir Vidurio Europos šalių gynybos ministrais sutarė vieningai siekti, kad birželį Madride vyksiančiame NATO viršūnių susitikime būtų priimti esminiai sprendimai dėl NATO rytinio pakraščio sustiprinimo.
A. Anušausko teigimu, Bukarešto devintuko šalys sutaria, kad NATO turi priimti sprendimus dėl konkrečių ilgalaikės trukmės priemonių, pranešė ministerija.
NATO naikintuvai 2 kartus kilo lydėti Rusijos orlaivių
NATO naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Birželio 2 dieną NATO orlaiviai atpažino tarptautine oro erdve skridusį rusų atakos lėktuvą IL-20.
Jis skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
Lietuvos kariai baigė NATO šalių ir partnerių pratybas Slovėnijoje
Slovėnijoje baigėsi savaitę trukusios tarptautinės karinės pratybos „Adrijos Smūgis“, kuriose Lietuva bei kitos NATO šalys ir valstybės partnerės treniravosi koordinuoti skirtingų valstybių ir jų orlaivių veiksmus.
Kaip sekmadienį informavo Lietuvos kariuomenė, jau dešimtosiose, jubiliejinėse jungtinės paramos ugnimi valdymo specialistų (angl.
Naujai pasirodę dokumentai atskleidžia juodą tiesą: Vokietija iš tiesų nenorėjo, kad NATO plėstųsi į Rytus
Dar 1991 m. buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis siekė sustabdyti NATO plėtrą į Rytus bei užkirsti kelią Ukrainos ir Baltijos valstybių nepriklausomybės paskelbimui, rašo Vokietijos savaitraštis „Spiegel“. Šios detalės minimos naujai paskelbtose bylose, kurios buvo paimtos iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyvo.
NATO vadovas pasikalbėjo su Turkijos lyderiu apie Suomijos ir Švedijos narystę bloke
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas susitiko su Suomijos premjere ir pasikalbėjo su Turkijos prezidentu, stengdamasis įtikinti Ankarą nebesipriešinti Suomijos ir Švedijos stojimui į Aljansą.
J. Stoltenbergas, šią savaitę apsilankęs Vašingtone, vėlai penktadienį per „Twitter“ parašė, kad ten susitiko su Suomijos premjere Sanna Marin ir aptarė „būtinybę reaguoti į Turkijos susirūpinimą ir žengti į priekį“, svarstant Helsinkio ir Stokholmo pateiktas paraiškas priimti į NATO.
Lietuva sieks užsitikrinti kolektyvinę gynybą nuo galimos agresijos pradžios, NATO brigadų
Lietuva sieks, kad per NATO viršūnių susitikimą Madride būtų sutarta dėl kolektyvinės gynybos regione nuo pat galimos karinės agresijos pradžios ir Baltijos šalyje dislokuotų tarptautinių sąjungininkų batalionų pavertimo brigados dydžio vienetais.
Dėl to ketvirtadienį sutarė Valstybės gynimo taryba (VGT), po jos posėdžio pranešė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuva turi specifinių norų prieš NATO viršūnių susitikimą: mes jų siekiame labiausiai
Prezidentūroje rinkosi Valstybės gynymo taryba, kurios sudėtyje yra svarbiausi šalies pareigūnai, šį kartą diskutuota apie artėjantį NATO viršūnių susitikimą Madride bei saugumo situaciją regione.
Po susitikimo situaciją komentavo prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
Gitanas Nausėda apie gynybos stiprinimą: „Kareiviški batai turi būti padėti ant Lietuvos žemės“
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį atidarė karinį Rūdninkų poligoną. Prezidentas taip pat kalbėjo apie sudėtingą geopolitinę situaciją ir gynybos stiprinimą Lietuvoje. Pasak jo, oro gynybos stiprinimas yra šiandienos uždavinys, tačiau tam dar reikia laiko ir politinės valios.
NATO surengs derybas su Turkija dėl Švedijos ir Suomijos stojimo į Aljansą
NATO trečiadienį pranešė surengsianti derybas su Turkija, Suomija ir Švedija, mėginant įveikti Ankaros priešinimąsi dviejų Šiaurės šalių stojimui į bloką.
Baltijos šalyse ir Lenkijoje vyks oro gynybos pratybos, Šiaulių regione skris naikintuvai
Baltijos šalių ir Lenkijos oro erdvėse antradienį prasideda NATO Regioninės integruotos oro gynybos sistemos pratybos.
Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, pratybų „Ramšteino palikimas 2022“ (angl. „Ramstein Legacy 2022“) metu Šiaulių regione yra tikimybė pamatyti ir išgirsti sąjungininkų naikintuvus.
Gynybos specialistas: Vakarai turi didesnių galvos skausmų nei Rusiją?
Vykstant NATO parlamentinei asamblėjai Vilniuje vienas iš aukštų gynybos politikos pareigūnų, komentuodamas sudėtingą saugumo situaciją susiklosčiusią Europoje, sakė, kad NATO, skirtingai nei kalbėta anksčiau, nėra mirusi, o Putino planai destabilizuoti aljansą – nepavyko. Visgi gynybos politikos atstovas pripažino, kad Vakarų visuomenės ima jausti karo nuovargį, o Vakarų politikai labiau rūpinasi tuo, ką ir kaip pasakyti rinkėjams, nei kaip apginti, tarkime, Ukrainos dangų.
Petro Porošenka teigia, kad jam neleista atvykti į Vilniuje vykusią NATO PA
Ukrainos eksprezidentas, dabar parlamentaras Petro Porošenka teigia, kad jam savaitgalį neleista dalyvauti Vilniuje vykusioje NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) pavasario sesijoje.
Jis šeštadienį pranešė buvęs „sąmoningai“ sulaikytas Ukrainos ir Lenkijos pasienyje.
P. Porošenka tvirtino turėjęs oficialų leidimą vykti į Lietuvoje surengtą NATO šalių parlamentų atstovų susitikimą.
NATO Parlamentinėje Asamblėjoje Vilniuje – deklaracija „Kartu su Ukraina“: ragina stiprinti sankcijas Rusijai
Vilniuje pirmadienį posėdžiavusi NATO Parlamentinė Asamblėja (PA) vienbalsiai priėmė deklaraciją „Kartu su Ukraina“, joje raginama stiprinti sankcijas Rusijai, didinti ginkluotės tiekimą Ukrainai.
Dokumentu siūloma „tęsti ir stiprinti sankcijas tol, kol Rusija atsisakys neteisėtų veiksmų ir išves savo karines pajėgas iš visų tarptautinės teisės aktais pripažintų Ukrainos teritorijų“, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
Švedijos ir Suomijos narystė NATO sustiprins saugumą regione, sako parlamentų vadovai
Švedijos ir Suomijos narystė NATO sustiprins saugumą Baltijos regione, Vilniuje pirmadienį vykstančioje NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) sesijoje sako šių paraiškas jungtis prie Aljanso pateikusių šalių parlamentų vadovai.
Švedijos ir Suomijos parlamentų pirmininkai savo kalbose pažymėjo, jog drauge paraišką prisijungti prie NATO teikiančios kaimyninės valstybės ateina ne kaip saugumo vartotojos, o tiekėjos, ir reikšmingai padidins saugumo lygį Baltijos jūros regione.
Putinas turi žinoti, kad maniakiško karo kaina tik didės, sako Vilniuje viešintis NATO PA prezidentas
Sankcijos Rusijai turi būti tęsiamos ir griežtinamos, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žinotų, jog „neapgalvoto ir maniakiško karo kaina tik didės“, sako NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) prezidentas Geraldas E. Connolly'is.
Jis pirmadienį dalyvauja Vilniuje vykstančioje NATO PA sesijoje.
„Turime daryti viską, kad padėtume Ukrainai apsiginti, kiek įmanoma atsižvelgti į Ukrainos prašymus dėl karinės įrangos, dalintis žvalgybos duomenimis.
Nausėda tikina, kad Rusijos grėsmė neišnyks ilgai: akivaizdu, kad Putinas turi didesnių planų
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą NATO turi aiškiai įvardinti, kad Rusija yra pagrindinė grėsmė euroatlantiniam saugumui, o Madride vyksiančiame viršūnių susitikime priimti sprendimus dėl Baltijos regiono saugumo.
„V. Putinas pradėjo nuo Ukrainos.
Čmilytė-Nielsen ragina stiprinti NATO gynybos pajėgumus: „Nenorime tapti dar viena Buča ar Mariupoliu“
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, NATO turi prisitaikyti prie šiandienos realijų – padėti Ukrainai ir sustiprinti savo atgrasymo bei gynybos poziciją, sako Lietuvos Seimo pirmininkė.
Ji ragino Aljansą veikti dviem gynybos frontais: karštuoju – Ukrainoje ir šaltuoju, apimančiu visas NATO sienas.
„Tiesą sakant, šaltasis frontas yra čia pat, vos už 25 km nuo Seimo rūmų.
Stoltenbergo pavaduotojas Rusiją įvardijo pagrindine grėsme Europai: mūsų užduotis – padėti Ukrainai laimėti karą
NATO užduotis yra padėti Ukrainai laimėti karą su Rusija, sako Aljanso generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana, Maskvos invazijai tęsiantis jau ketvirtą mėnesį.
„Mūsų užduotis yra padėti Ukrainai laimėti šį karą, nes jie gali laimėti šį karą, ir taip pat sukurti sąlygas, kurios leistų tokius (Rusijos – BNS) veiksmus pasmerkti tarptautinėje bendruomenėje“, – interviu BNS Vilniuje sekmadienį sakė M. Geoana.
Vienas NATO vadovų: mūsų nebesaisto pažadai Rusijai, Aljansas stiprins buvimą rytuose
Prieš 25 metus pasirašyta NATO ir Rusijos sutartis nebesaisto Aljanso, nes susitarimą pažeidė pati Rusija, įsiverždama į Ukrainą, sako Vilniuje viešintis NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana.
Pagal 1997 metais sudarytą NATO ir Rusijos santykių pagrindų susitarimą NATO yra pasižadėjusi nuolat nedislokuoti reikšmingų pajėgų Vidurio ir Rytų Europoje, įskaitant Baltijos šalis.
Tikroji priežastis, kodėl Turkija taip nusiteikusi prieš Švedijos ir Suomijos narystę NATO
Nepaisant griežtų Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pasisakymų prieš Švedijos ir Suomijos narystę NATO, viliamasi, kad Ankara galiausiai uždegs žalią šviesą, tačiau iš pradžių Aljansas už tai turės atsilyginti Turkijai, rašo „Politico“.
Dviem Skandinavijos valstybėms iš Turkijos išgirdus nepritarimą jų narystei NATO, tolimesnis šalių stojimo procesas buvo sustabdytas. Ankara apkaltino Švediją ir Suomiją remiant kurdų „teroristines grupuotes“, kovojančias Turkijos teritorijoje.
Ispanai į Latviją siunčia karių ir žemė-oras raketų
Ispanija siunčia „žemė-oras“ raketų bateriją ir apie 100 karių į NATO priešakinių pajėgų misiją Latvijoje, 500 Ispanijos karių jau yra Latvijoje, pranešė „El País“. Ispanijos gynybos ministerija „planuoja Latvijoje dislokuoti žemė-oras NASAMS“ arba Norvegijos pažangiosios „žemė-oras“ raketų sistemos bateriją. NATO stiprinant savo buvimą Baltijos regione Rusijos puolimo akivaizdoje.
Gabrielius Landsbergis gesina optimizmą: ne viskas yra gerai dėl mūsų atsako Rusijai ir karo Ukrainoje
Ukrainai jau daugiau kaip tris mėnesius drąsiai priešinantis Rusijos agresijai, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia šiuo metu turintis daugiau kausimų nei atsakymų tiek dėl karo eigos, tiek dėl dabartinio NATO sąjungininkų atsako į Rusijos agresiją. Kalbėdamas NATO šalių parlamentarams Vilniuje politikas pabrėžė, kad kai kuriose Aljanso šalių sostinėse mąžta ryžto izoliuoti Rusiją ar sustiprinti NATO karinius pajėgumus rytiniame flange.
Michailas Chodorkovskis: „Būtų sprendimas iš naujo steigti Rusiją, pradedant nuo regionų“
Šimtai politikų ir politikos ekspertų šiomis dienomis Vilniuje ir jo apylinkėse diskutuoja apie Europos ir regiono ateitį. Į tradicinį forumą atvykęs vienas garsiausių Rusijos opozicionierių Michailas Chodorkovskis sako, kad Putinas liepto galą prieis jau greitai, ir piešia savo Rusijos ateities viziją – sako, kad joje turi nelikti prezidento posto, tik parlamentas ir Rusija turi tapti realiai federacinė valstybė.
Gabrielius Landsbergis apie JK premjero idėją kurti alternatyvą NATO: „Nematėm jokio konkretaus pasiūlymo“
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva kol kas negavo konkretaus pasiūlymo dėl britų premjero Boriso Johnsono idėjos kurti alternatyvą NATO.
Vis dėlto jis pabrėžė, jog šiuo metu reikia stiprinti esamą Aljansą.
„Nematėm jokio konkretaus pasiūlymo, neįsivaizduojame, koks yra jo turinys, kiek tai yra tikra ir rimta“, – penktadienį žurnalistams po Vilniaus Rusijos forumo sakė G. Landsbergis.
Aukšto rango NATO pareigūnas: Aljansas parodė vienybę, kurios Putinas nesitikėjo
Rusijos pradėto karo Ukrainoje akivaizdoje NATO šalys parodė vienybę, kurios režimo vadovas Vladimiras Putinas nesitikėjo, sako NATO PA prezidentas Geraldas E. Connolly'is Vilniuje penktadienį prasidėjusioje NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) sesijoje.
„NATO parodė solidarumą, kurio, aš žinau, V. Putinas nesitikėjo.
Įtakingas Lietuvos politikas: apsispręskime, ko norime iš Rusijos – nuo karo baigties iki režimo pakeitimo
Vakarai turi galiausiai nutarti, ko nori iš Rusijos, nes be tikslo neįmanoma sudėlioti jokios NATO strategijos Rusijos atžvilgiu. Taip teigia Lietuvos delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovas, konservatorius Audronius Ažubalis.
Pirmieji rusų panikos garsai: „Ukrainoje – nauji ginklai, naujai paruošti kariai! Kuo mes juos naikinsime?“
Rusijos deputatas Aleksejus Žuravliovas Rusijos valstybinės televizijos eteryje atkreipė rusų dėmesį, kad NATO padeda rengti Ukrainos karius naudotis jų ginklais bei teikia šaliai moderniausią ginkluotę. O to, ką šiuo metu turi ir kare naudoja Rusija, gali paprasčiausiai neužtekti.
Rusijos Dūmos parlamentaras, gynybos komiteto vicepirmininkas Aleksejus Žuravliovas Kremliaus kontroliuojamo kanalo „Rossija 1“ laidoje tvirtino, kad Rusijai kare Ukrainoje nepakaks turimų pajėgumų.
Slaptas NATO planas? Susitarė Ukrainai netiekti tam tikrų ginklų
NATO šalys neoficialiai susitarė netiekti Ukrainai tam tikrų ginklų – tankų ir karinių lėktuvų, – baimindamosios, kad Rusija šių ginklų tiekimą galėtų palaikyti tiesioginiu įsitraukimu į karą. Apie tai skelbia Vokietijos naujienų agentūra DPA.
Naujienų agentūros teigimu, NATO šalys tokį neoficialų susitarimą pasiekė norėdamos sumažinti tiesioginio karinio konflikto tarp Rusijos ir NATO šalių riziką.
Turkija vėl pagrasino paralyžiuoti Suomijos ir Švedijos priėmimą į NATO
Turkija trečiadienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO procesas bus paralyžiuotas, jeigu šios Šiaurės šalys nesiims veiksmų dėl Ankaros išsakytų nuogąstavimų dėl saugumo.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba: NATO nieko nedaro Rusijai sustabdyti
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį apkaltino NATO kaip organizaciją „tiesiogine prasme nieko nedarant“ dėl Rusijos įsiveržimo į jo šalį, bet pagyrė Europos Sąjungą už „revoliucingus“ sprendimus paremti Kyjivą.
„NATO aljansas, kaip institucija yra visiškai nusišalinusi ir tiesiogine prasme nieko nedaro. Apgailestauju, kad turiu tai pasakyti“, – D. Kuleba sakė per Pasaulio ekonomikos forumą (PEF) Šveicarijos kalnų kurorte Davose.
Prezidento patarėjas: „Mes savo saugumą statome ant dviejų kojų“
Birželio pabaigoje įvyks NATO viršūnių susitikimas, kuriame bus aptariama ir Lietuvai itin aktuali tema – rytinio flango stiprinimas. Vienas pagrindinių mūsų šalies tikslų – čia dislokuotus sąjungininkų batalionus paversti brigadomis.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad tai sustiprintų gynybinį potencialą, kas padėtų atgrasyti galimą priešą.
Švedija ir Suomija dalyvaus NATO viršūnių susitikime Madride
Prašymus dėl narystės NATO pateikusios Švedija ir Suomija dalyvaus kitą mėnesį Madride vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime, antradienį pranešė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.
„Žinoma“, – atsakė ispanų premjeras į Pasaulio ekonomikos forume Davose žurnalistų pateiktą klausimą, ar šios dvi šalys siųs savo delegacijas į birželio 28–30 dienomis vyksiantį susitikimą.
NATO vadovas: Putinas padarė klaidą ir nepasiekė savo tikslų Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasiekė savo tikslų Ukrainoje ir padarė strateginę klaidą, sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Apie tai, pasak „Ukrinform“, jis kalbėjo Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume.
„Rusija nepasiekė savo tikslų Ukrainoje. Buvo planuota trumpalaikė karinė operacija, tačiau tai, kas įvyko, Rusijai kainavo labai brangiai“, – pareiškė jis.
Suomijos ir Švedijos kelias į NATO: pateikė atsaką į Turkijos reikalavimus
Švedija ir Suomija šią savaitę siųs delegacijas į Ankarą, tikėdamosi išspręsti nesutarimus su Turkija, kuri nepritaria jų siekiui įstoti į NATO, antradienį pranešė Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.
„Kai matome kylančias problemas, žinoma, tai vertiname diplomatiškai. Siunčiame savo delegacijas į Ankarą iš Švedijos ir iš Suomijos. Tai įvyks rytoj“, – sakė P. Haavisto Pasaulio ekonomikos forumo dalyviams Davose, Šveicarijoje.
Lukašenka Putinui: nerimaujame dėl NATO, bet mes nieko nebijome
Pirmadienį Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka jau penktąjį kartą vien per šiuos metus susitinka su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Po susitikimo vykusioje spaudos konferencija abiejų šalių vadovai akcentavo sėkmingai vykdomą atsilaikymo Vakarų sankcijoms politiką ir kartojo propagandą apie tariamą NATO siekį okupuoti Ukrainą.
Po privataus pokalbio, abiejų Sandraugos valstybių prezidentai pasidalijo savo įžvalgomis.
Lucasas: Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo
Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių veikėjų indėlis buvo grindžiamas įsitikinimu, kad simboliniai priešakiniai daliniai apsaugotų jas nuo Rusijos agresijos. Jeigu tik šioms pajėgoms būtų sukeltas pavojus, iškart būtų atsiųsta pastiprinimų; prireikus prieš Rusiją galėtų būti nukreipta visa Vakarų aljanso galia, kad būtų išvaduotos užkariautos teritorijos.
Karas Ukrainoje – „repeticija“ prieš karą su NATO: Rusijos mokslininkas prabilo apie plataus masto konfliktą
Rusijos valstybinėje televizijoje nuskambėjo vietinio mokslininko žinutė, kad dabartinė Rusijos invazija į Ukrainą gali būti „repeticija“ prieš plataus masto karą su NATO.
Maskvos Tarptautinio saugumo studijų instituto mokslinis bendradarbis Aleksejus Fenenko Kremliaus propagandinio kanalo „Rossija-1“ laidoje „60 minučių“ teigė, kad Rusijos invazija į Ukrainą gali būti rusų repeticiją prieš plataus masto karą su NATO.
Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas: kaip Kinija mokosi iš karo Ukrainoje ir stebi JAV veiksmus
Karą Ukrainoje, taip pat JAV bei NATO paramą Kyjivui prieš Maskvą kinai vis labiau vertina kaip naujo potencialaus konflikto atspindį Indijos ir Ramiojo vandenyno regione tarp Vakarų ir Kinijos, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.
Turkija su Vakarais kalbasi apie Ankaros nepritarimą Šiaurės šalių siekiui įstoti į NATO
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad kalbasi su Vakarų šalių lyderiais apie Ankaros prieštaravimą, kad į NATO įstotų Švedija ir Suomija, kurias ji kaltina suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams.
Vasarį Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pakeitė politikų ir visuomenių nuomonę dėl galimybės įstoti į Aljansą abiejose Šiaurės šalyse, kurios istoriškai laikėsi neprisijungimo politikos.
Šoigu teigia, kad Rusija steigs naujas karines bazes vakarinėje dalyje
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu penktadienį pareiškė, kad Maskva įsteigs naujų karinių bazių šalies vakarinėje dalyje, atsakydama į NATO plėtrą.
„Iki šių metų pabaigos Vakarų karinėje apygardoje bus įkurta 12 karinių dalinių ir divizijų“, – S. Šoigu pareiškimą per vieną susitikimą citavo Rusijos naujienų agentūros.
Su Rusija besiribojanti Suomija ir jos kaimynė Švedija šią savaitę pateikė stojimo į NATO paraiškas. Rusija perspėjo, kad imsis atsakomųjų priemonių.
Valdemaras Rupšys: NATO patobulins atgrasymo ir gynybos struktūra regione
NATO patobulins atgrasymo ir gynybos struktūrą rytiniame NATO sparne po birželį Madride vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo bus patobulinta, tikina kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
„Tikrai nauja NATO atgrasymo ir gynybos struktūra mūsų regione bus patobulinta, ji bus tvirtesnė, geriau pasirengusi reaguoti į iššūkius laike, su atitinkamais pajėgumais“, – žurnalistams Klaipėdoje penktadienį sakė V. Rupšys, šią savaitę dalyvavęs NATO karinio komiteto susitikime.
Nufilmuota, kaip Baltijos jūroje naikinamos po karų likusios povandeninės minos
Dvylika Lietuvos bei NATO sąjungininkų laivų Baltijos jūroje mūsų šalies teritorijoje naikina po abiejų pasaulinių karų likusias povandenines minas. Sprogmenų vien prie mūsų krantų vokiečiai bei rusai paliko pusantro tūkstančio, visoje Baltijos jūroje – 150 000. Net ir po tiek metų minos vis dar kelią pavojų – vieną tokią ištraukę tinklais žuvo trys belgų žvejai.
Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas „Dzūkas“ ruošiasi atsišvartuoti.
Bidenas Vašingtone priėmė narystės NATO siekiančių Švedijos ir Suomijos vadovus
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį priėmė vizito atvykusius Suomijos ir Švedijos lyderius, taip rodydamas tvirtą paramą jų siekiams įstoti į NATO, kad apsisaugotų nuo potencialios Kremliaus agresijos.
Per pompastišką renginį su raudonu kilimu ir garbės sargyba J. Bidenas priėmė švedų premjerę Magdaleną Andersson ir suomių prezidentą Sauli Niinisto, jiems vos prieš kelias dienas išreiškus norą prisijungti prie JAV vadovaujamo karinio aljanso.
Suomijos lyderis sako atsižvelgsiąs į visus susirūpinimą Turkijai keliančius klausimus
Suomių prezidentas Sauli Niinisto ketvirtadienį pareiškė, kad Helsinkis atsižvelgs į visus susirūpinimą Turkijai keliančius klausimus, susijusius su Suomijos kandidatūra į NATO, ir pasmerkė „terorizmą“ – pagrindinį Ankaros keliamą klausimą.
„Smerkiame visų formų terorizmą ir aktyviai kovojame su juo“, – sakė S. Niinisto žurnalistams, stovėdamas šalia JAV prezidento Joe Bideno, kuris ryžtingai palaikė Suomijos ir Švedijos siekį įstoti į NATO.
Jensas Stoltenbergas: NATO sprendžia Turkijos „nuogąstavimus“ dėl Švedijos ir Suomijos
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Turkijos iškelti „nuogąstavimai“ dėl Švedijos ir Suomijos prašymų įstoti į karinį aljansą yra sprendžiami.
„Žinoma, sprendžiame Turkijos išsakytus nuogąstavimus“, kad rastume „susitarimą, kaip judėti į priekį“, sakė J. Stoltenbergas Kopenhagoje vykusioje konferencijoje.
„Mums nesvarbu, kiek šalių sunaikinti – 28 ar 32, bombų užteks“: pratrūko rusų deputatas
Rusijos deputatas Aleksejus Žuravliovas Rusijos valstybinės televizijos eteryje tvirtino, kad Rusijai jokio skirtumo, kiek pasaulio valstybių – 28 ar 32 – sunaikinti, tam jai užteks branduolinių galvučių.
Taip Rusijos Dūmos parlamentaras, gynybos komiteto vicepirmininkas Aleksejus Žuravliovas komentavo Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO perspektyvą.
„Supraskite viena – švedams ir suomiams – paprastas dalykas, kad mes su jais tiesiogiai kovosime tik vienu atveju, jei kariausime su NATO.
