nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Rusija siunta dėl Suomijos, bet Baltijos šalims jos narystė NATO bus didžiulė dovana
Ar Rusija sieks sužlugdyti Helsinkio norą prisijungti prie NATO? Rusijos karas Ukrainoje sunaikino 30 metų po Šaltojo karo Europoje galiojusią tvarką. Vienas reikšmingiausių ir netikėčiausių geopolitinių padarinių yra tai, kad Suomija, ilgą laiką buvusi šalis be sąjungininkių, greičiausiai netrukus prisijungs prie NATO, tikriausiai tai padarys ir jos kaimynė Švedija, rašo foreignaffairs.com.
Mes ne vieni: Lenkija NATO viršūnių susitikime taip pat prašys brigados
Lenkija NATO viršūnių susitikime Madride prašys, kad jos teritorijoje būtų dislokuota brigados dydžio kovinė grupė. Tai interviu „Polska Times“ paskelbė Lenkijos gynybos ministras Mateuszas Blaszczakas.
Lavrovas: „Panašu, kad ES ir NATO buria koaliciją karui su Rusija“
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas pareiškė, kad, Europos Sąjunga ir NATO buria koaliciją karui su Rusija. Jis tai pasakė vizito Azerbaidžane metu.
„Hitleris po savo vėliava subūrė didelę dalį, jei ne daugumą Europos šalių, karui prieš Sovietų Sąjungą. Šiuo metu lygiai taip pat, įtraukiant Europos Sąjungą kartu su NATO, jie buria modernią koaliciją kovai, iš esmės karui su Rusijos Federacija“, – kalbėjo S. Lavrovas.
Pasieniečių kasdienybė: ginklai neatitinka NATO standartų, trūksta ir liemenių, ir šalmų
Dauguma pasieniečių automatinių ginklų neatitinka NATO standartų, pareigūnams taip pat trūksta neperšaunamų liemenių ir šalmų.
Kaip BNS teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Vidas Mačaitis, visi pasienio pareigūnai turi priskirtus pistoletus ir automatinius šautuvus, tačiau NATO standartus atitinkantys automatiniai ginklai sudaro mažąją jų dalį.
Anušauskas apie Estijos premjerės žodžius: politikai nežino visų detalių
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Estijos premjerė, pasakiusi, kad Rusijai užpuolus, NATO Baltijos šalis išlaisvintų tik per pusę metų, neatitinka realybės. Pasak jo, politikai, tarp jų ir Estijos premjerė, nežino visų gynybos planų detalių.
Estijos premjerė Kaja Kallas trečiadienį žurnalistams sakė, kad pagal dabartinius Aljanso gynybos planus trims Baltijos valstybėms yra numatyta leisti jas užimti prieš išlaisvinant po 180 dienų.
Kasčiūnas neigia Estijos premjerės žodžius, kad NATO Baltijos šalis išlaisvintų tik po pusmečio
Estijos premjerė žiniasklaidai prasitarė, kad užpuolus Rusijai, NATO Baltijos šalis išlaisvintų tik po pusės metų. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad taip Estijos premjerė bando kelti politinę temperatūrą prieš NATO viršūnių susitikimą, norėdama atkreipti dėmesį į mūsų regiono atgrasymo strategiją. Politikas taip pat patikino, kad Baltijos šalys būtų išlaisvintos ne per pusę metų, o vos per keletą dienų.
Estijos premjerė: jei Rusija pultų, NATO Baltijos šalis išlaisvintų tik po pusės metų
Estija būtų ištrinta iš žemėlapio, o istorinis jos sostinės centras sulygintas su žeme, jei būtų laikomasi dabartinio NATO plano apginti šalį nuo bet kokio Rusijos puolimo, teigia estų ministrė pirmininkė. Tai ji sakė „Financial Time“.
Estijos premjerė Kaja Kallas trečiadienį žurnalistams sakė, kad pagal dabartinius Aljanso gynybos planus trims Baltijos valstybėms yra numatyta leisti jas užimti prieš išlaisvinant po 180 dienų.
Estija kaltina Rusiją „eskaluojančiais“ veiksmais
Estija trečiadienį apkaltino Rusiją savo veiksmais eskaluojant įtampą prieš kitą savaitę vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, įskaitant imituojamą raketų ataką ir oro erdvės pažeidimus.
Ji taip pat priminė šią savaitę Rusijos išsakytus kaltinimus Lietuvai dėl dalies prekių tranzito geležinkeliais į Kaliningrado sritį draudimo, kurį numato Europos Sąjungos sankcijos.
„Šiuo metu Estijai tiesioginės karinės grėsmės nėra.
Suomijos kariuomenės vadas: mes pasirengę kautis su Rusija, jeigu būsime užpulti
Suomijos kariuomenės vadas, generolas Timo Kivinenas pareiškė, kad šalis dešimtmečius ruošėsi galimam rusų puolimui ir būtų pasirengusi jį atremti, jeigu taip nutiktų.
„Reuters“ cituojamas suomių kariuomenės vadas pareiškė, kad šalis ne tik turi parengusi tinkamą ginkluotės arsenalą, bet ir „pagrindinį faktorių“ – suomių motyvaciją kovoti.
„Pagrindinė gynybos grandis yra tarp žmogaus ausų, ką dabar įrodo ir karas Ukrainoje“, – pareiškė jis interviu naujienų agentūrai.
Rusijos grasinimų akivaizdoje – JAV žinia Lietuvai: „Puolimas prieš vieną iš narių reiškia puolimą prieš visus“
Reaguodamos į Rusijos grasinimus Lietuvai dėl dalies prekių tranzito į Kaliningradą ribojimo, Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė tvirtai remiančios Vilnių ir NATO įsipareigojimą Aljanso gynybai.
„Mes palaikome savo NATO sąjungininkus ir palaikome Lietuvą“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.
„Konkrečiai kalbu apie mūsų įsipareigojimą laikytis penktojo NATO straipsnio, kuris numato, kad puolimas prieš vieną iš narių reiškia puolimą prieš visus.
REKLAMA
REKLAMA
Turkija: NATO susitikimas „nėra galutinis terminas“ sprendimui dėl Suomijos ir Švedijos
Turkija pirmadienį sakė nelaikanti kitą savaitę Ispanijoje įvyksiančio NATO viršūnių susitikimo galutiniu terminu klausimui dėl jos prieštaravimo Suomijos ir Švedijos narystei Aljanse išspręsti.
„NATO viršūnių susitikimas Madride nėra terminas, tad mūsų derybos tęsis“, – po naujo derybų rato Briuselyje žurnalistams sakė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas.
Turkija: NATO susitikimas „nėra galutinis terminas“ sprendimui dėl Suomijos ir Švedijos
Turkija pirmadienį sakė nelaikanti kitą savaitę Ispanijoje įvyksiančio NATO viršūnių susitikimo galutiniu terminu klausimui dėl jos prieštaravimo Suomijos ir Švedijos narystei Aljanse išspręsti.
„NATO viršūnių susitikimas Madride nėra terminas, tad mūsų derybos tęsis“, – po naujo derybų rato Briuselyje žurnalistams sakė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas.
Suomijai ir Švedijai pavyks dėl stojimo į NATO susitarti iki birželio pabaigos?
Suomija ir Švedija pirmadienį Briuselyje aptars su Turkija savo įstrigusį siekį įstoti į NATO, tačiau viltys, kad jos galės išspręsti nesutarimus iki Aljanso viršūnių susitikimo kitą savaitę, blėsta, sako ekspertai.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas turi susitikti su visų trijų šalių atstovais ir siekti pažangos dėl Ankaros blokuojamų Helsinkio ir Stokholmo paraiškų įstoti į Aljansą.
Viltys dėl greito Suomijos ir Švedijos įstojimo į NATO blėsta
Suomija ir Švedija pirmadienį Briuselyje aptars su Turkija savo įstrigusį siekį įstoti į NATO, tačiau viltys, kad jos galės išspręsti nesutarimus iki Aljanso viršūnių susitikimo kitą savaitę, blėsta, sako ekspertai.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas turi susitikti su visų trijų šalių atstovais ir siekti pažangos dėl Ankaros blokuojamų Helsinkio ir Stokholmo paraiškų įstoti į Aljansą.
Pokyčiai Šaulių sąjungoje: šešis kartus daugiau pinigų ir atsakomybės
Kiečiamas Šaulių sąjungos finansavimo modelis ir pavaldumas, šauliai nuo kitų metų turėtų gauti šešis kartus didesnį finansavimą, nei dabar. Taip pat bus steigiami mokymo centrai, šauliai dar energingiau įsilies į visuotinės gynybos stiprinimą, visuomenės parengimą, savanorišką pagalbą nutikus nenumatytoms situacijoms.
Apie Šaulių sąjungos naujoves pranešė darbo grupės, kuri keturis mėnesius nagrinėjo būsimų pokyčių būtinybę, nariai.
Latvijoje viešėję JAV senatoriai išreiškė paramą NATO buvimo Baltijos regione stiprinimui
Latvijos prezidentas Egilas Levitas sekmadienį Rygoje susitiko su JAV Senato Žvalgybos komiteto nariais, kurie susitikime išreiškė paramą NATO buvimo stiprinimui Baltijos regione, naujienų agentūrai BNS pranešė prezidentūra.
NATO vadovas: karas Ukrainoje gali tęstis „metų metus“
Karas Ukrainoje gali tęstis „metų metus“, įspėjo NATO generalinis sekretorius, vėl paraginęs Vakarų šalis teikti Kyjivui ilgalaikę paramą.
„Turime būti pasirengę tam, kad tai gali tęstis metų metus“, – pareiškė Jensas Stoltenbergas interviu, kurį sekmadienį paskelbė vokiečių dienraštis „Bild“.
„Negalime silpninti savo paramos Ukrainai, net jei to kaina yra didelė – ne tik karinės paramos, bet taip pat ir dėl kylančių energijos bei maisto kainų“, – pažymėjo jis.
Buvęs VSD vadovas: nenormalu, kad Lietuva nepasiruošusi priimti NATO brigadų
Ukrainoje ir toliau liepsnojant karui, Lietuvoje vis dažniau kalbama apie kolektyvinę gynybą. Valdantieji sulaukia priekaištų, kad Lietuva nepasiruošusi priimti NATO karių brigadas, nes neturi tinkamos infrastruktūros. Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo nuomone, nėra normalu, kad Lietuva nuo Rusijos invazijos į Sakartvelą laikų dar nepasiruošė savo teritorijoje priimti sąjungininkų karių.
Kariuomenės vadas: nė centimetro neatiduoti, reikia daugiau, nei brigados
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, atsakymas į klausimą apie brigadą iš Vokietijos, kuri galimai nebus visą laiką dislokuota Lietuvoje, sakė, kad „dar anksti kalbėti, kaip bus, bet faktas, kad svarstomi įvairūs variantai“. Tai jis sakė spaudos konferencijos su JAV Nacionalinės gvardijos vadu Danieliumi R. Hokansonu, metu.
Nekasdieniškas reginys Vilniuje: itin žemai praskrido du F-35 naikintuvai ir kuro papildymo orlaivis
Ketvirtadienio pavakare du Jungtinių Amerikos Valstijų karinių oro pajėgų naikintuvai F-35 ir strateginis kuro papildymo ore orlaivis „KC-135 Stratotanker“ itin žemai prakrido virš Vilniaus. Jie taip pat skris virš Rygos ir Talino.
Šių praskridimų virš Baltijos valstybių sostinių tikslas – pademonstruoti tvirtus JAV įsipareigojimus NATO sąjungininkėms, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
Arvydas Anušauskas: žengtas didelis žingsnis, NATO sutaria dėl brigados Lietuvai
NATO sutaria dėl brigados dydžio sąjungininkų vieneto vystymo Lietuvai, tačiau galutinės formuluotės paaiškės per Aljanso viršūnių susitikimą Madride, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, pasibaigus bloko gynybos ministrų susitikimui Briuselyje.
„Jei anksčiau buvo NATO priešakiniai batalionai, tai dabar kalbama apie pajėgumų vystymą iki brigadų lygio. Tai tikrai didelis žingsnis“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Anušauskas.
Ant NATO stalo – klausimas dėl rytinio flango gynybos: Briuselyje tarsis Aljanso ministrai
Baltijos šalims prašant NATO jose dislokuoti tarptautines sąjungininkų brigadas, Aljanso gynybos ministrai ketvirtadienį Briuselyje tarsis dėl priemonių stiprinti rytinį bloko sparną.
Lietuva, Latvija ir Estija iki brigadų dydžio vienetų prašo didinti juose 2017 metais dislokuotus sąjungininkų batalionus, motyvuodamos išaugusia Rusijos grėsme po jos invazijos Ukrainoje.
Arvydas Anušauskas: ginklų tiekimas Ukrainai yra raktas į šalies pergalę prieš Rusiją
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį paragino NATO sąjungininkes toliau tiekti ginkluotę Ukrainai, pareiškęs, kad tai yra raktas į su Rusijos invazija kovojančios šalies pergalę.
Taip jis kalbėjo Briuselyje dalyvaudamas NATO Ukrainos paramos koordinavimo grupės susitikime.
„Ukraina kariauja dėl viso regiono saugumo, todėl bendromis pastangomis su sąjungininkais turime siekti kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje.
Sąmyšis dėl Vokietijos karių Lietuvoje: nesusipratimas ar signalas?
Užsienio žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad žadėta NATO karių brigada iš Vokietijos gali nepasiekti Lietuvos kilo sąmyšis. Tiesa, specialistai ramina, kad tai, jog kariai dar kurį laiką bus ne Lietuvoje, o Vokietijoje, nereiškia, kad mes neturėsime brigados. Greičiau tai reiškia, kad neturime kur apgyvendinti nemažo kiekio karių, turime gerai tam pasiruošti.
Lietuvą pasieks mažiau Vokietijos karių, nei žadėta, o apžvalgininkai rėžė: „Tai yra politinis žaidimas“
5000 vokiečių karių brigados Lietuvoje nebus. Nors Vokietijos ir Lietuvos politikų skambiai nuvilnijo, užsienio žiniasklaida išsiaiškino, kad daugumą karių Vokietija planuoja dislokuoti savo, o ne Lietuvos teritorijoje. Tokius planus patvirtina ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Prezidentūra kartu su krašto apsaugos ministerija teisinasi, kad Lietuvos visuomenė susipainiojo, esą jau seniai buvo aišku, kad vokiečių kariams Lietuvoje nėra vietos.
Po mįslingo skrydžio iš Lietuvos siūloma siaurinti nevaldomą oro erdvę: tokie skrydžiai gali tapti provokacija
Po mįslingo lėktuvo skrydžio iš Lietuvos siūloma griežtinti šalies oro erdvės reglamentus. Šiandien tai svarstė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kariuomenės ir policijos atstovai. Anot jo pirmininko, praėjusią savaitę iš Lietuvos pakilęs lėktuvas, kuris kirto septynias Europos Sąjungos ir NATO valstybes, nepateikė skrydžio plano ir nereagavo net į pakilusius naikintuvus, atskleidė sistemos spragas, kurias reikia kuo greičiau užlopyti.
Turkijos akibrokštas: iš Suomijos ir Švedijos nori „raštiškų atsakymų“
Turkija trečiadienį pareiškė, kad laukia „raštiško atsakymo“ iš Švedijos ir Suomijos dėl Ankaros išsakytų būgštavimų, susijusių su šių šalių siekiu prisijungti prie NATO.
„Perdavėme šioms dviem šalims savo klausimus raštu“, – žurnalistams sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.
„Dabar laukiame jų raštiškų atsakymų“, – nurodė jis.
NATO vadovas: užtruks, kol ukrainiečių kariai išmoks naudotis Vakarų ginklais
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad reikia „skubiai“ paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai, bet perspėjo, jog prireiks laiko, kol Kyjivo pajėgos prisitaikys prie modernios sunkiosios ginkluotės.
Maždaug 50 Aljanso narių ir partnerių susitinka Briuselyje, kad aptartų Ukrainos prašymus parūpinti jai daugiau ginkluotės, ukrainiečiams bandant atlaikyti Rusijos pajėgų puolimą šalies rytuose.
Politologė paaiškino, kodėl vokiečių brigada negali atsikraustyti į Lietuvą čia ir dabar
Lietuva tik 2027 metais gali tikėtis savo teritorijoje priimti brigados dydžio NATO vienetą ir taip yra ne dėl to, kad vokiečiai yra lėti, pažadukai ar išdavikai, o dėl to, kad Lietuva tik tuomet sudarys sudaryti sąlygas mūsų šalyje bazuotis Vokietijos kariniam kontingentui. Tai aiškina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Dovilė Jakniūnaitė.
2023 Vilniuje – NATO viršūnių susitikimas: Vyriausybė nusprendė, kur jis bus rengiamas
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje 2023 metais bus rengiamas „Litexpo“ parodų rūmuose, nusprendė Vyriausybė.
Ministrų kabinetas trečiadienį priėmė nutarimą, kad už NATO šalių vadovų susitikimą yra atsakinga Užsienio reikalų ministerija, o valstybės valdomai įmonei „Litexpo“ teks vykdyti „patalpų ir teritorijos pritaikymo renginiui reikalingus viešuosius pirkimus ir koordinuoti šio proceso įgyvendinimą“.
Užsienio reikalų ministerija teikime pažymi, kad „Litexpo“ patalpos ir išorės erdvės y...
Karas negali būti sustabdytas be NATO įsikišimo – JAV atsargos generolas
Buvęs JAV ir NATO sąjungininkų pajėgų vadas, JAV atsargos generolas Wesley Clarkas tvirtina, kad NATO laikas suprasti – arba Aljansas kare Ukrainoje peržengia nubrėžtą teritoriją, arba nutraukia savo veiklą.
Anot atsargos generolo, norint sustabdyti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, būtinas tiesioginis NATO pajėgų įsikišimas.
NATO vadovas – Ukraina turi gauti daugiau sunkiosios ginkluotės
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po septynių NATO šalių vadovų susitikimo pareiškė, kad Ukraina turėtų gauti daugiau sunkiosios ginkluotės iš NATO šalių, kad galėtų pasipriešinti Rusijos invazijai.
Šį klausimą trečiadienį ketinama svarstyti Ramšteino konsultacinės grupės formatu.
„Ukraina turėtų gauti daugiau sunkiosios ginkluotės. NATO sąjungininkai ir partneriai parūpino tokią ginkluotę ir didina šias pastangas.
Nerimo ženklai: Suomijos ir Švedijos paraiškos dėl stojimo į NATO įstrigs?
Suomių ministrė pirmininkė Sanna Marin antradienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos paraiškos dėl stojimo į NATO gali užstrigti, jei iki šį mėnesį numatyto Aljanso viršūnių susitikimo nebus pasiektas susitarimas su Turkija, kuri šiuo metu blokuoja jų narystės siekius.
Šios dvi Šiaurės Europos valstybės dešimtmečius nepriklausė jokiai karinei organizacijai, tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą pakeitė savo poziciją ir pateikė narystės NATO prašymus.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pradeda vizitą Rumunijoje ir Moldovoje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį vyksta į Rumuniją, kur turi surengti dvišales derybas su pareigūnais ir susitikti su prancūzų kariais.
E. Macrono atvykimu į Rumuniją, nuo 2007-ųjų priklausančią Europos Sąjungai, o nuo 2004-ųjų – NATO, prasidės kelionė po regioną, taip pat apimsianti trečiadienio apsilankymą NATO nepriklausančioje Moldovoje. Abi šios šalys turi ilgas sienas su Ukraina.
Lietuva pirks savaeigių ratinių haubicų: tam skirs apie 110–150 mln. eurų
Lietuvai apsisprendus pirkti prancūziškų „Caesar“ savaeigių ratinių haubicų, jos šalį galėtų pasiekti 2027 metais, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Pats įsigijimas – orientacija į 2027 metus. (...) Galbūt bus ir anksčiau. Dabar kol kas anksti kalbėti apie labai konkrečius terminus“, – BNS pirmadienį iš Paryžiaus telefonu sakė ministras.
NATO vadovas: Švedija tapo saugesnė
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Švedija dabar yra saugesnė nei buvo prieš pateikdama paraišką dėl narystės NATO, nors kol kas jos siekį prisijungti prie Aljanso blokuoja Turkija.
J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO sąjungininkės patikino Švediją, jog užtikrins jos saugumą pereinamuoju laikotarpiu, kol ji taps visateise nare ir jai jau bus taikoma kolektyvinės gynybos nuostata, numatyta Aljanso sutarties 5-ajame straipsnyje.
Gitnas Nausėda su Duda aptarė galimybę Ukrainai gauti ES kandidatės statusą
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda aptarė galimybę Ukrainai gauti ES kandidatės statusą.
Kaip pirmadienį pranešė Prezidentūra, šalių lyderiai taip pat telefonu kalbėjosi apie Rusijos karo Ukrainoje eigą, paramos Kyjivui ir regiono saugumo klausimus, taip pat pasirengimą Madride vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
„Ukraina mūšio lauke kovoja už savo laisvę ir Europos vertybes.
„Bayraktar“ akcija, Suomijos ir Švedijos stojimas į NATO – agresyvios Rusijos propagandos taikiniai
Per praėjusį mėnesį Lietuvos informacinėje erdvėje dezinformacijos srautas nuosekliai augo. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai gegužės mėnesį iš viso fiksavo 411 neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčių atvejų. Balandžio mėn. identifikuoti 379 tokie atvejai.
Nors gynybos sektoriaus atžvilgiu priešiškos informacinės veiklos intensyvumas lyginant su balandžio mėn. nežymiai sumažėjo, tačiau šis sektorius gegužės 1-31 d. išliko pagrindiniu taikiniu.
Nerami savaitė NATO naikintuvų pilotams: net 13 kartų kilo lydėti Rusijos karinius orlaivius virš Baltijos jūros
NATO naikintuvai praėjusią savaitę 13 kartų kilo atpažinti ir palydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Rusija tvirtina reaguosianti į NATO pajėgų stiprinimą Lenkijoje: teigia, kad atsakas bus „proporcingas“
Rusijos užsienio reikalų ministerija tvirtina, kad Maskvos atsakas į NATO pajėgų telkimą Lenkijoje bus „proporcingas“, remdamasi naujienų agentūra „Interfax“, praneša „Skynews“.
Agentūra citavo Užsienio reikalų ministerijos skyriaus, atsakingo už Rusijos santykius su Europa, vadovą Olegą Tiapkiną, kuris teigė: „Reagavimas, kaip visada, bus proporcingas ir tinkamas, skirtas neutralizuoti galimas grėsmes Rusijos Federacijos saugumui“.
NATO stiprina savo pajėgas Lenkijoje, netoli s...
Šimonytė ir Danijos premjerė aptarė paramą Ukrainai, lūkesčius NATO susitikimui
Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė su Danijos kolege Mette Frederiksen penktadienį aptarė paramą Ukrainai, saugumo situaciją Europoje bei būtinus bendrus sprendimus artėjančiame NATO viršūnių susitikime.
„Esame ypač dėkingi Danijai už ilgametį įsitraukimą stiprinant Baltijos regiono saugumą, kurio svarba tiek mums, tiek visam NATO blokui dar labiau išaugo Rusijai užpuolus Ukrainą.
Gitanas Nausėda: „Atgrasymas nebeveikia, karas Ukrainoje tai įrodė"
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Rumunijoje dalyvavo NATO rytinio flango šalių – vadinamojo Bukarešto devyneto – valstybių vadovų susitikime, prie kurio prisijungė ir Aljanso Generalinis Sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašoma pranešime spaudai.
Susitikime buvo aptartos atsakomosios priemonės į Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, regiono saugumo stiprinimo ir paramos Ukrainai klausimai.
Su Bukarešto devintuko lyderiais G. Nausėda aptars rytinio NATO sparno gynybos stiprinimą
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Rumunijoje su Bukarešto devintuko lyderiais aptars rytinio NATO sparno gynybos stiprinimą.
Susitikime dalyvaus ir Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
Lyderiai taip pat kalbėsis apie atsakomąsias priemones Ukrainą užpuolusiai Rusijai, paramą Kyjivui. Šių diskusijų išvadas planuojama įtvirtinti bendroje deklaracijoje.
Bukarešto devintuko susitikimas vyksta, ruošiantis birželio pabaigoje Ispanijoje, Madride, suplanuotam NATO viršūnių susitikimui.
Seimo pirmininkė Rukloje domėsis karių gyvenimo sąlygomis
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen penktadienį Rukloje, Jonavos rajone, domėsis Lietuvos ir NATO karių socialinėmis garantijomis bei gyvenimo sąlygomis.
Suomija planuoja barjeru atsitverti nuo Rusijos
Suomijos vyriausybė planuoja iš dalies pakeisti pasienio teisės aktus, kad būtų galima statyti užkardas prie sienos su Rusija ir taip sustiprinti pasirengimą hibridinėms grėsmėms, rašo „Reuters“.
Šiuo metu narystės NATO siekianti Suomija suskubo stiprinti sienos apsaugą, nes baiminasi, kad Rusija gali imtis spaudimo Suomijai link jos sienos siųsdama migrantus. Dar pernai tokią hibridinę ataką Lietuvai ir kitoms kaimyninėms Vakarų valstybėms surengė Baltarusija.
Lietuvoje – JAV karių rotacija: dėl karo Ukrainoje ji buvo pratęsta ir sustiprinta
Gegužės pabaigoje į Lietuvą iš Niujorko valstijos atvykęs naujasis Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės sunkusis tankų batalionas 1-66 birželio 9 d. oficialiai pakeitė nuo praėjusių metų rudens Lietuvoje dislokuotus JAV sunkiojo tankų bataliono 3-66 karius.
Reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją, šių metų vasarį 3-66 bataliono rotacija buvo pratęsta ir sustiprinta papildomomis pajėgomis.
Šiaurės grupės gynybos ministrai remia Švedijos ir Suomijos narystę NATO, palaiko Ukrainą
Šiaurės grupės ministrai Islandijoje išreiškė paramą Švedijos ir Suomijos narystei NATO, palaikymą Ukrainai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
„Suomijos ir Švedijos narystė NATO reikšmingai pagerins kolektyvinę gynybą ir sustiprins saugumą bei stabilumą Šiaurės Europoje“, – pažymėjo krašto apsaugos ministrui atstovavęs KAM Gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis.
Baltijos valstybių premjerai kalbėjo su NATO vadovu: aptartas gynybos stiprinimas rytų flange
Birželio 8 d., trečiadienį, Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė kartu su Latvijos ir Estijos premjerais Krišjaniu Kariniu ir Kaja Kallas nuotoliniame pokalbyje su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu aptarė NATO priešakinės gynybos ir atgrasymo priemonių stiprinimą rytų flange.
Gitanas Nausėda sako, kad Rusijai NATO vienybė dar bus parodyta: „Artėjantis NATO viršūnių susitikimas Madride bus puiki proga“
Rusijos agresija suartino sąjungininkus, tačiau toliau būtina stiprinti NATO gynybą, sako Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda.
Taip jis kalbėjo po trečiadienį vykusio susitikimo su Graikijos prezidente Katerina Sakellaropoulou.
„Artėjantis NATO viršūnių susitikimas Madride bus puiki proga Aljansui pademonstruoti ryžtą, stiprybę ir vienybę Rusijos agresijos akivaizdoje. Tai galime padaryti stiprindami savo gynybą, o ypač stiprindami rytinį NATO flangą.
Vyriausybė pritarė Lietuvos prisijungimui prie NATO Inovacijų fondo
Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Lietuvos prisijungimui prie NATO Inovacijų fondo.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija būtų NATO Inovacijų fondo ir Gynybos inovacijų akceleratoriaus Šiaurės Atlanto regionui koordinuojančia institucija. Tuo metu „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) atstovautų Lietuvai fondo veikloje.
