nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Rusijos tikslai peržengia Ukrainos ribas, turime būti pasiruošę – vienas iš NATO vadovų
NATO turi būti pasirengusi tiesioginei konfrontacijai su Rusija, nes agresorė strateginiai tikslai išeina už Ukrainos ribų, savaitgalį pareiškė NATO karinio komiteto pirmininkas, admirolas Robas Baueris. Jo teigimu, prioritetinė aljanso veikla turėtų būti ginkluotės atnaujinimas.
Robas Baueris pažymėjo, kad Rusija siekia „grįžti į senosios Sovietų Sąjungos“ ribas ir ne pirmus metus ateina į kažkurią iš valstybių su ginklu.
Baltijos šalių ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai Rygoje aptars NATO darbotvarkę
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį lankysis Rygoje, kur su Estijos, Latvijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrais aptars NATO darbotvarkę, įskaitant pasirengimą viršūnių susitikimui Vilniuje.
Per susitikimą G. Landsbergis, Urmas Reinsalu, Edgaras Rinkevičius ir Zbigniewas Rau taip pat kalbės, kaip stiprinti Lenkijos ir Baltijos valstybių bendradarbiavimą dėl regiono saugumo, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Ministras: Suomija tikisi prisijungti prie NATO su Švedija, nepaisant turkų pareiškimų
Suomija vis dar tikisi įstoti į NATO kartu su Švedija, pirmadienį pareiškė suomių užsienio reikalų ministras po Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano savaitgalį išsakytų pastabų, kad Ankara galėtų patvirtinti Suomijos paraišką be jos kaimynės.
Turkija pasisako už Suomijos kandidatūros į NATO patvirtinimą anksčiau už Švedijos
Turkija galėtų uždegti žalią šviesą Suomijos narystei NATO anksčiau nei Švedijos, jei karinis aljansas ir abi Šiaurės šalys tam pritartų, pirmadienį pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras.
Mevlutas Cavusoglu Suomijos paraišką pavadino „mažiau problemiška“ nei Švedijos. Turkija kaltina Stokholmą, kad šis nesiima konkrečių veiksmų kovai su grupuotėmis, kurias Ankara laiko teroristinėmis.
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų atstovai JAV aptars Ukrainos perspektyvas NATO
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų Užsienio reikalų komitetų (URK) pirmininkai išvyko į JAV aptarti Ukrainos perspektyvų NATO.
„Pirmą kartą į Vašingtoną vykstu Liublino formatu, kuris mums – lietuviams ir lenkams – yra labai natūralus, nes mes ne tik dešimtmečiais, bet ir šimtmečiais visi kartu nuo Baltijos iki Juodosios jūros kovėmės už bendrą laisvę“, – prieš vizitą sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Stoltenbergas prašo Pietų Korėjos didinti karinę paramą Ukrainai
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį paprašė Pietų Korėjos padidinti karinę paramą Ukrainai ir pasiūlė jai persvarstyti savo politiką neeksportuoti ginklų į šalis, kuriose vyksta konfliktai.
J. Stoltenbergas Seule pradėjo savo kelionę po Aziją, kurios metu taip pat aplankys Japoniją, siekdamas stiprinti ryšius su regiono demokratinėmis sąjungininkėmis vykstant karui Ukrainoje ir didėjant Kinijos konkurencijai.
Erdoganas: Turkija galėtų patvirtinti Suomijos stojimo į NATO dokumentus be Švedijos
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį pareiškė, kad Ankara galėtų patvirtinti Suomijos stojimo į NATO dokumentus be jos kaimynės Švedijos.
„Prireikus galime pateikti kitokį atsakymą dėl Suomijos. Švedija bus šokiruota, kai mes pateiksime kitokį atsakymą Suomijai“, – sakė R. T. Erdoganas per televiziją.
Antradienį Ankara atidėjo derybas dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija.
Karas Ukrainoje. Chersonas patiria masinę ataką, pranešama apie aukas
Rusija sekmadienį mažiausiai septynis kartus apšaudė Chersoną. Okupantų taikiniai – ligoninė, vaikų žaidimo aikštelė, autobusų stotis. Vietos atstovai jau skelbia apie žuvusiuosius.
Svarbiausi įvykiai:
19:20 | Chersone per rusų apšaudymą žuvo trys žmonės
Rusams sekmadienį apšaudžius Chersoną žuvo trys žmonės, dar šeši buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
Buvęs desantininkas – favoritas laimėti Čekijos prezidento rinkimus
Į pensiją išėjęs NATO generolas Petras Pavelas penktadienį ir šeštadienį vyksiančiame antrajame Čekijos prezidento rinkimų ture yra aiškus favoritas ir turėtų nugalėti buvusį premjerą milijardierių Andrejų Babišą.
Laimėtojas pakeis Milošą Zemaną, atvirą ir nevienareikšmiškai vertinamą politiką, kuris palaikė glaudžius ryšius su Maskva, o beveik prieš metus, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, juos nutraukė.
Antrame Čekijos prezidento rinkimų rate varžysis buvęs NATO generolas ir ekspremjeras
Čekijos prezidento rinkimų antrajame ture, prasidėsiančiame penktadienį, varžysis į pensiją išėjęs NATO generolas Petras Pavelas ir milijardierius ekspremjeras Andrejus Babišas.
Kaip rodo apklausos, P. Pavelas pirmauja prieš savo varžovą. Pagrindinis šių rinkimų kampanijos akcentas buvo Rusijos karas prieš Ukrainą.
REKLAMA
REKLAMA
Praryta Rusijos ar NATO šeimoje, bet be dalies teritorijos: vienos šalies gali laukti sunkus pasirinkimas
Karas Ukrainoje privertė kaimynystėje esančią Moldovą dar labiau susirūpinti dėl savo saugumo. Viena skurdžiausių Europos valstybių jau dabar patiria Rusijos invazijos padarinius, o šalies prezidentė prakalbo apie galimybę prisijungti prie „didesnio karinio aljanso“. Tačiau kiek tai gali kainuoti Moldovai?
Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.
Suomija žengia narystės NATO link: patvirtino karinio pobūdžio pardavimą Turkijai
Suomijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad šalis išdavė pirmąją nuo 2019 metų komercinę medžiagos karinėms reikmėms eksporto į Turkiją licenciją – tai vienas pagrindinių Ankaros reikalavimų, kad būtų pritarta Helsinkio kandidatūrai į NATO.
Ministerijos specialioji patarėja Riikka Pitkanen naujienų agentūrai AFP sakė, kad eksporto licencija susijusi su plienu, kuris bus naudojamas ginkluotei gaminti.
Suomijos užsienio reikalų ministras tikisi, kad NATO paraiška bus ratifikuota iki liepos
Suomijos užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad tikisi, jog Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo procesas bus baigtas iki liepos mėnesį įvyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje, nepaisant nesutarimų su Turkija.
Antradienį Ankara atidėjo derybas dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija.
Zelenskis dėkoja Vokietijai už sprendimą nusiųsti tankų Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį džiaugėsi Vokietijos sprendimu atsiųsti tankų „Leopard“ jo šaliai ir leisti tiekti juos kitoms valstybėms.
„Vokietijos pagrindiniai koviniai tankai, tolesnis gynybos paramos ir mokymo misijų išplėtimas, žalia šviesa partneriams tiekti panašius ginklus“, – platformoje „Telegram“ parašė V. Zelenskis.
„Ką tik išgirdau apie šiuos svarbius ir laiku priimtus sprendimus per pokalbį su Vokietijos federaliniu kancleriu Olafu Scholzu.
Scholzas: neleidžiame karui Ukrainoje peraugti į Rusijos ir NATO karą
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkai ir toliau rems Ukrainą, Berlynui pažadėjus Kyjivui atsiųsti tankų „Leopard“, tačiau taip pat atkreipė dėmesį į karo eskalavimo pavojų.
„Turime visuomet aiškiai parodyti, kad darome viską, kas būtina ir įmanoma, kad paremtume Ukrainą, bet kartu neleidžiame karui peraugti į Rusijos ir NATO karą“, – sakė O. Scholzas parlamente.
NATO vadovas: vokiški tankai gali padėti Ukrainai nugalėti
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį sakė tvirtai pritariantis Vokietijos sprendimui siųsti Ukrainai tankus „Leopard 2“ ir pabrėžė, kad jie gali padėti ukrainiečiams įveikti į jų šalį įsiveržusias Rusijos pajėgas.
„Kritiniu Rusijos karo momentu jie gali padėti Ukrainai apsiginti, laimėti ir nugalėti kaip nepriklausomai valstybei“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė J. Stoltenbergas.
Rusiją siutina NATO žingsniai: įspėja apie peržengtas „raudonas“, bet ne „raudoniausias“ linijas
Rusijos Federacijos nuolatinio atstovo prie Jungtinių Tautų pavaduotojas Dmitrijus Polianskis pareiškė, kad Rusija siunčia vis daugiau signalų, jog NATO šalys jau „peržengė kai kurias raudonas linijas“. Vis dėlto, jo teigimu, „raudoniausia linija dar neperžengta“.
Tai jis pasakė interviu su amerikiečių žurnaliste Kim Iversen jos laidai.
Kasčiūnas: Švedijos ir Suomijos narystę NATO turkai galėtų ratifikuoti po rinkimų
Švedijos ir Suomijos narystę NATO Turkija galėtų ratifikuoti po rinkimų gegužę, taip sudarant galimybę šalims spėti prisijungti prie Aljanso iki Vilniaus viršūnių susitikimo, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Vienas dalykas, vidaus politika, gegužės viduryje yra rinkimai, Erdoganui reikia populiarumo, jis turi problemų su opozicija, kol kas apklausos rodo, kad jis pralaiminėja“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamentaras.
Šimonytė stebisi vokiečių ambasadoriaus retorika: kalbų dėl brigados neįmanoma užgniaužti
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad ją nustebino Vokietijos ambasadoriaus retorika komentuojant ginčus dėl šios šalies brigados dislokavimo Lietuvoje.
„Turiu pasakyti, kad ambasadoriaus pasisakymas mane šiek tiek nustebino, nes nėra įprasta demokratinių valstybių diplomatiniams atstovams komentuoti vidines politines diskusijas, tuo būdu tarsi siekiant, kad diskusijos nebūtų“, – interviu BNS sakė Vyriausybės vadovė.
Prezidentas su Europos miestų vadovais aptars paramą Ukrainai ir NATO susitikimą
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiks su Vilniuje viešinčiais Europos miestų vadovais.
„Prezidentas su Europos miestų vadovais aptars Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų teikiamą pagalbą Ukrainai, taip pat sostinėje veikiančio Ukrainos centro veiklą“, – BNS sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.
Anot jo, šalies vadovas taip pat kalbės apie liepos mėnesį Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą bei Lietuvos išsikeltus siekius.
Turkija neribotam laikui atidėjo susitikimą su Švedija ir Suomija dėl narystės NATO
Turkija neribotam laikui atidėjo naują derybų su Švedija ir Suomija raundą dėl šių šalių narystės NATO, antradienį pranešė turkų valstybinė žiniasklaida.
Šis susitikimas turėjo būti surengtas kitą mėnesį, sakoma pranešimuose, kuriuose cituojami Turkijos diplomatiniai šaltiniai.
Turkija šį sprendimą priėmė praėjus dienai po to, kai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas įspėjo Švediją, kad nepritars jos siekiui prisijungti prie JAV vadovaujamo Vakarų gynybos aljanso.
Stoltenbergas: nėra ženklų, kad Putinas būtų pakeitęs savo tikslus dėl Ukrainos
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkės turi aprūpinti Ukrainą sunkesne ginkluote Rusijos invazijai atremti, nes Maskva nerodo jokių ženklų, kad keistų kursą.
„Nematome jokių požymių, kad prezidentas (Vladimiras) Putinas būtų pakeitęs savo tikslus... Vienintelis kelias į ilgalaikę taiką – aiškiai parodyti Putinui, kad mūšio lauke jis nelaimės.
Suomių ministras: Suomija turi apsvarstyti galimybę prisijungti prie NATO be Švedijos
Suomija turi apsvarstyti galimybę prisijungti prie NATO be Švedijos, antradienį pareiškė suomių užsienio reikalų ministras, Ankarai nurodžius, kad nepritars Švedijos kandidatūrai po to, kai prie Turkijos ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas.
Landsbergis su Stoltenbergu aptars NATO viršūnių susitikimą Vilniuje
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį Briuselyje su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu aptars pasirengimą liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
Kaip BNS informavo Užsienio reikalų ministerija, G. Landsbergis taip pat pirmininkaus susitikimui, kuriame dalyvaus Lietuvos užsienio ir gynybos politikos formuotojai, Lietuvos diplomatinių atstovybių NATO valstybėse vadovai, NATO vadovybė bei Ukrainos ambasadorė prie NATO.
Po Korano sudeginimo Erdoganas įspėjo Švediją dėl NATO
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį įspėjo Švediją, kad ji neturėtų tikėtis užsitikrinti Turkijos paramos stojant į NATO po to, kai prie Ankaros ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas, šventoji islamo knyga.
„Švedija neturėtų tikėtis mūsų paramos dėl NATO“, – pareiškė R. T. Erdoganas, pirmą kartą oficialiai reaguodamas į šeštadienį įvykusį antiislamiškų pažiūrų politiko protestą, kurį Švedijos policija, nepaisydama Turkijos prieštaravimų, patvirtino.
Nausėda su Lenkijos kolega aptarė regioninį saugumą, paramą Ukrainai
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Lenkijoje vykusiame susitikime su šios šalies vadovu Andrzejumi Duda aptarė regioninį saugumą, paramą Ukrainai bei pasirengimą liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
Kaip pranešė Prezidentūra, Lietuvos vadovas teigė, kad parama Ukrainai ir sąjungininkų telkimas šiam tikslui išlieka svarbiausia užduotimi.
Baltijos šalių ir Lenkijos negintume – kandidatas į Čekijos prezidentus pritrenkė savo pasisakymu ir buvo priverstas atsiimti žodžius
Čekijoje vykstančių prezidento rinkimų debatų metu vienas iš kandidatų gerokai nustebino pareiškęs, kad nesiųstų karių ginti Lenkijos ar Baltijos šalių, jeigu šias užpultų Rusija. Vėliau politikas tikino, kad buvo netinkamai suprastas, o 5-ojo NATO straipsnio bus be išlygų laikomasi.
Čekijos nacionalinės televizijos eteryje vienas iš kandidatų į prezidentus Andrejus Babišas buvo paklaustas, ar siųstų Čekijos karius, jeigu Rusija užpultų Lenkiją ar Baltijos šalis.
„Aišku ne.
NATO atstovas: Vilniuje pamatysite paketą tvirtesnei kolektyvinės gynybos misijai
NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas gynybos politikai ir planavimui Angusas Lapsley sako, kad vasarą Vilniuje vyksiančiam viršūnių susitikimui bus parengtas priemonių paketas tvirčiau ir su didesniais pajėgumais įgyvendinti NATO kolektyvinės gynybos misijai.
„Manau, kad Vilniuje pamatysite, jog mes (...) parengėme tam tikrą pertvarkytą priemonių paketą, kuris reikš, kad NATO kolektyvinės gynybos misija yra tvirtesnė ir pajėgesnė“, – interviu BNS teigė jis.
JAV ambasadorė NATO: Amerika susitelkusi į praktinę paramą Kyjivui, bet remia „būsimą narystę“ NATO
Jungtinės Valstijos šiuo metu yra susitelkusios į praktinę paramą Rusijos užpultai Ukrainai, tačiau remia Kyjivo „būsimą narystę“ Aljanse, sako JAV ambasadorė NATO Julianne Smith.
„Norime užtikrinti, kad Ukrainos kariai galėtų laimėti mūšio lauke, ir tai yra svarbiausias dalykas, kurį dabar galime padaryti dėl Ukrainos“, – penktadienį interviu BNS teigė Vilniuje viešinti diplomatė.
NATO admirolas pagyrė Ukrainos karinę vadovybę: ji taktiškai ir praktiškai pranašesnė už priešą
NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris po posėdžio pagyrė Ukrainos karinę vadovybę. Pasak jo, jos vadų taktinis ir praktinis meistriškumas pranoksta priešininko.
Apie tai skelbia „Ukrinform“.
„Šiandien specialią sesiją skyrėme situacijai Ukrainoje ir aplink ją.
NATO pajėgų Europoje vadas: Vakarų tankai nėra „stebuklingas sprendimas“ Kyjivui
NATO aukšto rango vadas ketvirtadienį įspėjo, kad Vakarų tankai netaps „stebuklingu sprendimu“ Ukrainai jos kovoje su Rusija, nors naujasis Kyjivo arsenalas bus pranašesnis už Maskvos ginkluotę.
„Nėra jokios ypatingos ginklų sistemos, kuri taptų stebuklingu sprendimu. Reikalinga visų sistemų pusiausvyra“, – po NATO kariuomenės vadų susitikimo pareiškė vyriausiasis NATO pajėgų Europoje vadas JAV generolas Christopheris G. Cavoli.
Nusiimkime rožinius akinius: esame pažeidžiami, o Vakarų ginklų rezervai – tuštėja
Lietuva šią vasarą bus NATO viršūnių susitikimo šeimininkė, bet iki vidurvasario likus pusmečiui daugybė klausimų dar nėra išspręsti. Vilniuje bus karšta ne tik dėl vasariško liepos oro, bet ir dėl karštų diskusijų, kurių tikrai sulauksime. Ginčai, manoma, virs dėl didesnių pinigų gynybai, daugiau karių Baltijos regione, Achilo kulnu virtusios oro gynybos ir to, ar Ukraina kada nors taps NATO nare.
Lietuva sieks, kad mažiausiai 2 proc. gynybai būtų privalomi visoms NATO šalims
Lietuva sieks, kad per liepą Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą būtų priimtas įsipareigojimas gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą.
Seimo pirmininkė: prieš NATO viršūnių susitikimą į Vilnių planuojama kviesti parlamentų vadovus
Prieš NATO viršūnių susitikimą liepą į Vilnių planuojama kviesti parlamentų vadovus, svarstomi Bukarešto devintuko ar visų Aljanso šalių parlamentų delegacijų formatai, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Mes kaip parlamentarai ir aš pati kaip pirmininkė ketinu maksimaliai daug energijos skirti diplomatijai, ryšiams su mūsų kolegomis iš kitų parlamentų, ypatingai iš didžiųjų šalių.
Šimonytė: Ukraina turi būti NATO susitikimo Vilniuje laimėtoja
Ukraina turi būti NATO viršūnių susitikimo Vilniuje laimėtoja, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Pagrindinis siekis būtų tas, kad Ukraina būtų šio susitikimo laimėtoja, o kas tai bus konkrečiai, dėl to dar reikės padirbėti“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė premjerė.
Vyriausybės vadovė dalyvavo parlamente vykstančioje politikų ir ekspertų diskusijoje apie liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo iššūkius bei galimybes.
Seime politikai ir ekspertai diskutuos apie NATO viršūnių susitikimo Vilniuje galimybes
Politikai ir ekspertai ketvirtadienį Seime diskutuos apie liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo iššūkius bei galimybes.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Užsienio reikalų komitetų bei Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje organizuojamos konferencijos tikslas yra atrasti konceptualų pagrindą, argumentus tarptautinėje politinėje ir diplomatinėje veikloje, kurie geriausiai atlieptų Lietuvos nacionalinius, regiono ir Europos kontinento interesus, besiruošiant NATO Virš...
Stoltenbergas: NATO sąjungininkai perduos Ukrainai „sunkesnių ginklų“
Ukrainos Vakarų rėmėjai Vokietijoje rengiamame svarbiame susitikime Kyjivui pažadės sunkesnių ir šiuolaikiškesnių ginklų, trečiadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Pagrindinė mintis yra tokia: bus daugiau paramos ir pažangesnės paramos, sunkesnių ginklų ir šiuolaikiškesnių ginklų, nes tai yra kova už mūsų vertybes“, – pareiškė jis Pasaulio ekonomikos forume Davose.
Nausėda su NATO vadovu aptarė pasirengimą Vilniaus viršūnių susitikimui
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Šveicarijoje, Davose, su NATO vadovu Jensas Stoltenbergas aptarė pasirengimą liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
Kaip nurodo Prezidentūra, šalies vadovas pabrėžė, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje yra ypač svarbus, toliau stiprinant Baltijos regiono ir visos euroatlantinės erdvės saugumą, Rusijai tęsiant karinę agresiją Ukrainoje.
Kissingeris apsigalvojo dėl Ukrainos: anksčiau jį gyrusiam Kremliui tai nepatiks
Buvęs JAV saugumo sekretorius Henry Kissingeris atsisakė savo anksčiau išsakytos „neutralaus statuso Ukrainos“ idėjos. Davose vykstančiame pasaulio lyderių forume 99-erių ekspertas pabrėžė, kad dabar jau yra pasikeitę laikai ir reikia elgtis kitaip.
„Iki šiol karo aš buvau prieš Ukrainos narystę NATO, nes baiminausi, kad prasidės būtent tas procesas, kurį mes matome dabar. Dabar, kuomet šis procesas pasiekė tokį lygį, Ukrainos neutraliteto idėja šiomis sąlygomis nebeturi prasmės.
NATO vadovas: Ukraina greitu metu gali tikėtis daugiau sunkiosios ginkluotės
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį duodamas interviu Vokietijos žiniasklaidai teigė, kad Ukraina netrukus gali tikėtis daugiau sunkiosios ginkluotės tiekimo iš Vakarų valstybių.
KAM ieško organizatorių renginiui NATO žinomumui visuomenėje stiprinti
Krašto apsaugos ministerija ieško birželį Vilniuje vyksiančio renginio, skirto NATO žinomumui visuomenėje stiprinti, organizatorių.
Kaip nurodoma pirkimo techninėje specifikacijoje, renginys vyks birželio 17 dieną atviroje erdvėje prie Baltojo tilto, jame ministerija tikisi sulaukti ne mažiau kaip 5 tūkst. žmonių.
Pasak dokumento, renginio tikslas – informuoti Lietuvos visuomenę apie NATO vertę ir indėlį į šalies saugumą bei skatinti pasididžiavimą.
Turkija priešinasi Švedijos įstojimui į NATO: „Mes negalime“
Turkija šeštadienį pareiškė, kad negali ratifikuoti Švedijos narystės NATO, nors Stokholmas ėmėsi keleto veiksmų, kad patenkintų Ankaros reikalavimus.
„Mes negalime nusiųsti (ratifikavimo) įstatymo parlamentui“, – žurnalistams sakė prezidento Recepo Tayyipo Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas.
Visų žvilgsniai – į karą Ukrainoje: bet štai, kokie dar konfliktai 2022 m. supurtė pasaulį
Ar jis bus, ar ne? Tokiu pat metu pernai toks klausimas skambėjo ne vieno lūpose. Putinas prie Ukrainos sienų buvo sutelkęs beveik du šimtus tūkstančių karių. JAV žvalgyba perspėjo, kad Rusija ruošiasi dideliam karui. Visi ženklai rodė užpuolimą, bet vienas dalykas trukdė: tai paprasčiausiai atrodė neįsivaizduojama. Karas Ukrainoje buvo pats netikėčiausias pernai kilęs konfliktas pasaulyje, bet jų buvo ir daugiau. Kai kurie seni, kiti – nauji, o dar kiti – bręstantys.
NATO siųs lėktuvus į Rumuniją stebėti Rusijos veiksmų
NATO nusiųs stebėjimo orlaivius į Rumuniją, kad sustiprintų savo rytinį flangą ir „stebėtų Rusijos karinę veiklą“, penktadienį pranešė Aljansas.
Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, kuri ribojasi su NATO nare Rumunija, Vakarų karinis aljansas sustiprino savo buvimą regione.
Ukraina sako de facto esanti NATO dalis
Ukraina iš esmės tapo NATO nare, nors Aljansas ir nenori būti įtrauktas į platesnį karą su Rusija, sakė ukrainiečių gynybos ministras.
Oleksijus Reznikovas išreiškė įsitikinimą, kad sąjungininkės Vakaruose galiausiai sutiks skirti Ukrainai sunkesnės ginkluotės, tokios kaip tankai ir naikintuvai.
„Šis susirūpinimas dėl kito eskalacijos lygio man yra tam tikras protokolas“, – britų transliuotojui BBC sakė jis ir atmetė NATO nuogąstavimus dėl Rusijos provokavimo.
Grybauskaitė: tai, kas vyksta Ukrainoje, yra ir NATO šalių neveiksnumo kaltė
Besitęsiantis karas Ukrainoje yra ir NATO šalių neveiksnumo kaltė, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Nuo pat karo pradžios sakiau, kad mes negalime stebėti ir likti nuošaliai ir leisti tokiai brutaliai valstybei mindyti, trypti, žudyti savo kaimynes. Tai visų mūsų didele dalimi kaltė, kad tai vyksta dabar ir kad mes, NATO valstybės, taip lėtai ir taip nepakankamai padedame kovoje už tą laisvę ir už gyvybę Ukrainoje“, – žurnalistams Seime penktadienį sakė D. Grybauskaitė.
Buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas: susitikimo Vilniuje metu Švedija ir Suomija turėtų būti priimta į NATO
Švedijos ir Suomijos priėmimas į NATO stringa, nes didžiausiu stabdžiu tapo Turkija. Kur glūdi problemos šaknys, suprasti sunku, tačiau daugelį toliau kamuoja klausimas, kada suomiai su švedais taps Aljanso nariais.
Į tai TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė Rytų Europos studijų centro asocijuotas ekspertas, buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.
Zelenskis išskirtiniame interviu giria Lietuvą: „Aš tikrai pasitikiu lietuviais“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėkoja Lietuvai už paramą ir sako pasitikintis lietuviais. Anot jo, Ukraina šiuo metu gina visos Europos vertybes, o būtent sąžininga ir atvira sąjungininkų parama padės nugalėti Rusijos agresiją.
Apie tai V. Zelenskis kalbėjo išskirtiniame interviu TV3 laidai „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“.
Pokalbio metu Ukrainos prezidentas taip pat aptarė ir kitas svarbias temas.
Griežtas Zelenskio pareiškimas: retorikos apie atviras NATO duris nebepakanka
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime, Aljansas priims konkrečius sprendimus dėl Ukrainos narystės NATO, rašo UNIAN.
Apie tai jis trečiadienį kalbėjo Lvive per spaudos konferenciją su Lietuvos ir Lenkijos prezidentais.
„Kalbant apie Vilnių. Šiandien vien paramos Ukrainai atvirų durų retorikos forma nepakanka. Būtent, to nepakanka, kad motyvuotume mūsų valstybę, o tiksliau – mūsų karius“, – sakė V. Zelenskis.
NATO, ES stiprins ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą
NATO ir Europos Sąjunga trečiadienį paskelbė apie „bendrą darbo grupę“, steigiamą siekiant stiprinti ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą Rusijos grėsmės akivaizdoje.
Dėl tokio žingsnio sutarta po pernai įvykdyto sabotažo išpuolio prieš Baltijos jūros dugnu nutiestus „Nord Stream“ dujotiekius, abiem organizacijoms siekiant stiprinti bendradarbiavimą Rusijai užpuolus Ukrainą.
