nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
„Merko statyba“ už 110 mln. eurų statys karinės infrastruktūros objektus Pabradėje
NATO pirkimų ir paramos agentūra su įmone „Merko statyba“ pasirašė 110 mln. eurų sutartį dėl 10 karinės infrastruktūros objektų statybų Pabradės poligone, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Pasak ministerijos, šis projektas padės sukurti infrastruktūrą, reikalingą NATO ypač aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgoms (angl. VJTF) priimti.
NATO vadovas apie lemtingą, pirmąją karo naktį: žinojau, kad miegoti ilgai neteks
NATO generalinis sekretorius interviu AFP papasakojo, kad 2022 m. vasario 24-osios išvakarėse jis ėjo miegoti, tačiau puikiai žinojo, kad miegoti ilgai neteks. Anot NATO vadovo, buvo aiškiai matyti Rusijos pasirengimas pulti Ukrainą.
„Aš ėjau miegoti. Tačiau tai buvo trumpa naktis, nes aš žinojau, kad kažkuriuo metu, po kelių valandų, kažkas mane pažadins – būtent taip ir nutiko“, – aiškino J. Stoltenbergas, prisimindamas tą dieną.
Karas Ukrainoje. „Pergalės ginklai“ Ukrainai: rusų politologas prognozuoja katastrofišką Putino baigtį
Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenantis rusų politologas pateikė prognozę, ko gali tikėtis Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas Ukrainai gavus Vakarų tiekiamus ginklus, reikalingus įvykdyti kontrpuolimą.
Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:02 | „Wagner“ nuostoliai Ukrainoje: skelbia, kad žuvo daugiau kaip 30 tūkst. karių
Baltieji rūmai paskelbė, kad Rusijos pradėtame kare Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 30 tūkst. „Wagner“ karių.
JAV gynybos sekretorius: jei reikės, Amerika gins Lietuvą, Latviją ir Estiją
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ketvirtadienį vykusios spaudos konferencijos metu Estijoje pareiškė, kad Rusija toliau į karo frontą Ukrainoje siunčia didelį skaičių karių, rašo „The Guardian“.
Tačiau pastebima, kad diktatoriaus Vladimiro Putino siunčiami kariai į Ukrainą yra netinkamai aprūpinti karinėmis priemonėmis, be to, okupantai nėra tinkamai apmokyti.
NATO vadovas: Putinas nori kitokios Europos
NATO privalo būti pasirengusi ilgai priešpriešai su Rusija, net ir po dabartinės krizės, kurią išprovokavo prezidento Vladimiro Putino prieš metus pradėta invazija į Ukrainą, naujienų agentūrai AFP sakė organizacijos vadovas Jensas Stoltenbergas.
Rusijai užpuolus provakarietišką kaimynę, Europoje kilo jos pavojingiausia nuo Antrojo pasaulinio karo krizė, o NATO buvo priversta atlikti didžiausią nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo savo gynybos reviziją.
„Prezidentas Putinas nori kitokios Europos.
Karas Ukrainoje. Ukrainos gynybos sekretorius: tautos išdavikas Medvedčukas Putinui pasiūlė beprotišką „planą B“
Kremliaus pirminiam planui neišdegus, Ukrainos išdavikas Viktoras Medvedčukas Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui pasiūlė planą, skelbia Ukrainos atstovas.
Nausėda: JAV vaidmuo yra esminis užtikrinant NATO rytinio flango saugumą
JAV vaidmuo yra esminis užtikrinant NATO rytinio flango saugumą, po nuotolinio susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir Slovakijos prezidente Zuzana Čaputova sako Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda.
Kaip pranešė Prezidentūra, trečiadienį vykęs pokalbis buvo skirtas pasirengti kitą savaitę Varšuvoje vyksiančiam Bukarešto devyneto šalių vadovų susitikimui su JAV prezidentu Joe Bidenu.
Stoltenbergas: Putinas turi suprasti, kad nelaimės
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas turi suprasti, kad karo Ukrainoje nelaimės, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašo CNN.
„Praėjus beveik metams nuo žiaurios invazijos, prezidentas V. Putinas nerodo jokių ženklų, kad ruošiasi taikai. Atvirkščiai, jis pradeda naujus puolimus ir taikosi į civilius gyventojus, miestus ir svarbią infrastruktūrą“, – spaudos konferencijoje su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda Briuselyje kalbėjo Aljanso vadovas.
Anušauskas: Lietuva svarstytų ir didesnį nei 2 proc. NATO įsipareigojimą gynybai
Lietuva pasirengusi diskutuoti ir apie didesnį nei 2 proc. NATO įsipareigojimą gynybai, sako krašto apsaugos ministras.
Taip jis kalbėjo po trečiadienį Briuselyje vykusio Aljanso gynybos ministrų susitikimo, kuriame aptartas liepą Vilniuje vyksiantis viršūnių susitikimas.
„Turime sutarti dėl gynybos pramonės pajėgumų stiprinimo bei ambicingo ilgalaikio įsipareigojimo gynybos finansavimo didinimui. 2 proc.
Analitinis centras: karas prieš Ukrainą stiprina NATO, Kinija kelia nerimą Vašingtonui
Maskvos karas Ukrainoje „suteikė NATO atsinaujinusį tikslą“ ir paskatino Rytų Europą atsisakyti sovietinių laikų technikos, tačiau JAV didžiausią susirūpinimą kelia Kinijos karinė modernizacija, trečiadienį pareiškė britų analitinis centras.
REKLAMA
REKLAMA
Pentagono vadovas: Ukraina turi labai gerą šansą perimti iniciatyvą
Ukraina turi labai gerą šansą perimti iniciatyvą karo fronte, sako JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, rašo „The Guardian“.
„Manau, kad jie turės tikrai gerų šansų gana reikšmingai pakeisti padėtį mūšio lauke ir perimti iniciatyvą. Ir sugebės šia iniciatyva pasinaudoti“, – Briuselyje po susitikimo su NATO gynybos ministrais sakė jis.
L. Austinas taip pat pridūrė, kad sąjungininkai apmokys ukrainiečius naudotis kiekviena sistema, kurią Ukraina iš jų gaus.
„Merko statyba“ už 110 mln. eurų statys NATO mokymo kompleksą Pabradėje
Statybos bendrovė „Merko statyba“ už daugiau nei 110 mln. eurų projektuos ir statys mokymo kompleksą Pabradėje, Švenčionių rajone, kur veikia Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligonas. .
Įmonė ir NATO paramos ir pirkimų agentūra (NSPA) vasario 14 dieną pasirašė tokios vertės sutartį, trečiadienį pranešė „Merko statyba“. Statybas numatoma baigti 2026 metais.
„Merko statybos“ generalinis direktorius Saulius Putrimas BNS atsisakė suteikti daugiau informacijos apie sutartį.
„Putinas padarė dvi dideles strategines klaidas“ – NATO vadovas
Pradėdamas plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neįvertino Ukrainos žmonių ir jos ginkluotųjų pajėgų stiprybės ir drąsos, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Praėjo beveik vieneri metai nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą ir neteisėtą agresijos karą, kuris Ukrainos žmonėms atnešė neapsakomas kančias, sugriovė taiką Europoje ir paveikė žmones visame pasaulyje per maisto ir energetikos krizę.
Karas Ukrainoje. Zelenskis įvardijo, kur padėtis sudėtingiausia: nėra lengva, bet naikiname okupantus
Sudėtingiausia padėtis išlieka Ukrainos rytuose – Bachmute ir Vuhledare – sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, nepaisant to ukrainiečiai laikosi ir naikina okupantus.
Stoltenbergas: NATO sąjungininkai rems Ukrainą tiek, kiek reikės
NATO kartu su Europos Sąjunga (ES) rems Ukrainą tiek, kiek reikės, antradienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašo CNN.
„NATO sąjungininkės teikia precedento neturinčią paramą Ukrainai“, – spaudos konferencijoje Briuselyje kalbėjo jis.
Anot J. Stoltenbergo, tolimesnė parama Ukrainai yra būtina siekiant padėti šaliai išlikti nepriklausoma suverenia valstybe.
Anušauskas tikisi, kad NATO partneriai galiausiai sutars dėl naikintuvų Ukrainai
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikisi, kad NATO partneriai galiausiai sutars ir dėl naikintuvų Ukrainai siuntimo.
„Manau, kad kaip ir su visa ginkluote – šalys galiausiai vis dėlto sutars“, – žurnalistams Briuselyje antradienį sakė ministras.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime šiuo klausimu plačios diskusijos nevyko.
Ukrainos ministras: Ukraina de facto jau yra NATO narė
Kol Ukrainos kariai gina ne tik savo šalį, bet ir visos Europos ateitį, Ukraina de facto jau prisijungė prie NATO, pareiškė šalies gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.
Apie tai jis parašė savo „Twitter“ paskyroje.
Ministras pranešė, kad antradienį susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir padėkojo jam už paramą Ukrainai.
„NATO paskelbė Rusiją didžiausia ir tiesiogine grėsme.
Kol mūsų kariai gina taiką Europoje, Ukraina de facto prisijungė prie NATO.
Stoltenbergas: Švedijos ir Suomijos įstojimas į NATO drauge nėra pagrindinis klausimas
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad svarbu, jog Švedija ir Suomija kuo greičiau įstotų į Aljansą, tačiau šių šalių prisijungimas vienu metu nėra „pagrindinis klausimas“.
Kad prisijungtų prie Aljanso, Suomija ir Švedija turi gauti oficialų visų 30 NATO narių pritarimą. Šiuo metu Turkija ir Vengrija yra dvi vienintelės šalys, kurios dar to nepadarė.
Karas Ukrainoje. JAV generolas: Rusija pralaimėjo ir moka didžiulę kainą mūšio lauke
Prieš metus į Ukrainą įsiveržusi Rusija karą jau pralaimėjo tiek strateginiu, tiek operatyviniu požiūriu, sako JAV generolas Markas Milley. Anot jo, rusai fronte moka didžiulę kainą, o tarptautiniai Ukrainos partneriai yra pasiryžę toliau remti nuo Rusijos agresijos besiginančią šalį.
Anušauskas su NATO kolegomis aptars pasirengimą viršūnių susitikimui, paramą Ukrainai
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antradienį Briuselyje prasidedančiame NATO gynybos ministrų posėdyje aptars pasirengimą Aljanso viršūnių susitikimui Vilniuje, paramą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.
Kaip pranešė ministerija, ruošiantis liepą vyksiančiam viršūnių susitikimui ministrai aptars sprendimus dėl NATO atgrasymo ir gynybos sustiprinimo, gynybos investicijų plėtros, gynybos pramonės pajėgumų didinimo.
NATO pareigūnas: Rusija nenori ir neturi jėgų įsitraukti į tiesioginį karą su Aljansu
Rusija nenori ir neturi jėgų įsitraukti į tiesioginį karą su NATO, pareiškė Aljanso vadovo pavaduotojas Mircea Geoană.
Apie tai jis kalbėjo pirmadienį Berlyne vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje, rašo „Ukrinform“.
„Jie turi pakankamai problemų Ukrainoje. Ir mes turime padėti Ukrainai, kad jie turėtų dar daugiau problemų“, – kalbėjo jis.
Anot pareigūno, NATO yra kur kas stipresnė už Rusiją ir daro viską, kad būtų užkirstas kelias eskalacijos ir tiesioginės konfrontacijos rizikai.
Stoltenbergas: Ukraina sunaudoja daugiau šaudmenų, nei NATO jų pagamina
NATO reikia padidinti amunicijos gamybą, nes ukrainiečių sunaudojamų šaudmenų kiekis gerokai viršija dabartinius gamybinius pajėgumus ir mažina atsargas, pirmadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
„Karas Ukrainoje sunaudoja labai daug šaudmenų ir mažina sąjungininkų atsargas“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.
„Dabartinis Ukrainos šaudmenų panaudojimo lygis yra daug kartų didesnis nei mūsų dabartinės gamybos apimtys.
NATO vadovas: mes nesikišime į karą, tačiau galime padėti Ukrainai
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas akcentavo, kad Vakarai gali Ukrainai suteikti naujos kartos naikintuvų, patys nesikišdami į konfliktą. Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo metu Ukrainoje išnaudojamas amunicijos kiekis viršija NATO turimų atsargų galimybes.
„NATO sąjungininkai nesikiš į karą, kurį Rusija surezgė prieš Ukrainą, tačiau Aljansas gali perduoti Ukrainai šiuolaikinius karo lėktuvus savigynai“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo jis.
NATO vadovas: jau matome Rusijos puolimo pradžią
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad „realybė yra tokia, kad mes jau matome naujos Rusijos puolimo Ukrainoje pradžią“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siunčia „tūkstančiais daugiau karių“, priima „labai didelį aukų skaičių“ ir patiria „didelių nuostolių“, tačiau daro spaudimą ukrainiečiams, sako jis.
Kariuomenės vadovybė su vienu iš NATO korpuso vadų aptarė gynybos planus
Lietuvos kariuomenės vadovybė su vienu iš NATO korpuso vadų Jürgenu-Joachimu von Sandrartu (Jiurgenu-Joachimu fon Zandrartu) aptarė šalies gynybos planus.
Kaip pirmadienį informavo kariuomenė, susitikime su Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu savaitgalį viešėjęs J.J. von Sandrartas aptarė pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui Lietuvoje ir šalies lūkesčius kariniame lygmenyje. Daug dėmesio skirta strateginio lygmens pratyboms ir gynybos planų aptarimui.
Nausėda Norvegijoje aptars regiono saugumą, pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui
Prezidentas pirmadienį lankysis Norvegijoje, kur susitiks su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Store, ir Norvegijos Parlamento pirmininku Masudu Gharahkhaniu, taip pat vyks audiencijos pas Norvegijos karalių.
Susitikimuose planuojama aptarti regiono saugumo ir gynybos stiprinimo, pasirengimo NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, paramos Ukrainai klausimus, taip pat – dvišalių ekonominių ryšių plėtrą ir bendradarbiavimą gynybos srityje, pranešė Prezidentūra.
Po žemės drebėjimo Graikija ir Turkija tikisi gerinti santykius
Graikijos užsienio reikalų ministras sekmadienį atvyko į Turkiją, kad parodytų paramą po to, kai šią šalį prieš septynias dienas sukrėtė pražūtingas žemės drebėjimas, pranešė ministerija, nepaisant ilgalaikės dviejų NATO šalių priešpriešos.
Užsienio reikalų ministrą Niką Dendiją pasitiko Turkijos kolega Mevlutas Cavusoglu, kaip rodo valstybinės televizijos ERT filmuota medžiaga, prieš jiems susėdant į sraigtasparnius ir išskrendant į nuo žemės drebėjimo nukentėjusius regionus.
NATO vadovas Stoltenbergas planuoja palikti postą
NATO sekmadienį patvirtino, kad jo ilgametis vadovas Jensas Stoltenbergas spalį pasitrauks iš savo pareigų, ir tai paskatino naujas spėliones dėl jo įpėdinio.
Diplomatai Briuselyje teigia, kad nėra bendro sutarimo, kas turėtų pakeisti buvusį Norvegijos ministrą pirmininką J. Stoltenbergą Aljanso generalinio sekretoriaus – aukščiausio rango civilio pareigūno NATO – poste.
Graikų užsienio reikalų ministras lankosi žemės drebėjimo paveiktame Turkijos regione
Graikijos užsienio reikalų ministras sekmadienį atvyko į Turkiją, kad parodytų paramą po to, kai šią šalį prieš septynias dienas sukrėtė pražūtingas žemės drebėjimas, pranešė ministerija, nepaisant ilgalaikės dviejų NATO šalių priešpriešos.
Užsienio reikalų ministrą Niką Dendiją pasitiko Turkijos kolega Mevlutas Cavusoglu, kaip rodo valstybinės televizijos ERT filmuota medžiaga, prieš jiems susėdant į sraigtasparnius ir išskrendant į nuo žemės drebėjimo nukentėjusius regionus.
Nausėdos patarėjas Budrys: Rusija nuosekliai ir metodiškai ruošėsi karui
Rusija nuosekliai ir metodiškai ruošėsi karui jau nuo 2012 metų, ir svarstymai, esą jos veiksmus galėjo išprovokuoti NATO rytinio flango stiprinimas, yra klaidingi, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
Lietuvoje tarnybą pradėjo nauja NATO bataliono rotacija
Tarnybą Lietuvoje ketvirtadienį pradėjo nauja, tryliktoji, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacija.
Mokomajame pulke Rukloje įvyko iškilminga karių ir vadovybės pasikeitimo ceremonija.
„Esu dėkingas NATO Priešakinių pajėgų bataliono vadams ir kariams už jų tarnybą Lietuvoje. Nėra nieko stipresnio už vėliavų, įrangos, technikos, idėjų ir širdžių vienybę vardan vieno tikslo.
Lietuvoje tarnybą pradeda nauja NATO bataliono rotacija
Tarnybą Lietuvoje pradeda nauja, tryliktoji, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacija.
Ketvirtadienį mokomajame pulke Rukloje vyks iškilminga karių ir vadovybės pasikeitimo ceremonija, pranešė kariuomenė.
Rusija grasina dar vienai valstybei dėl NATO: pasiliekame teisę „proporcingam atsakui“
Rusijos ambasadorius Bosnijai ir Hercegovinai Igoris Kalabuchovas pareiškė, kad Rusija pasiliks sau teisę į „proporcingą atsaką“, jei Bosnija ir Hercegovina įstos į NATO ar bet kokią kitą „Maskvai priešišką organizaciją“.
Tokia ambasadoriaus pozicija buvo išsakyta antradienį Rusijos diplomatijos dienos proga publikuotame tekste, skelbia „Evropeiskaja Pravda“.
„Bosnija ir Hercegovina yra laisva žengti bet kokį žingsnį pasaulinėje arenoje.
Šalies vadovai su Švedijos premjeru aptars NATO susitikimą, energetiką, paramą Ukrainai
Šalies vadovai antradienį susitiks su į Lietuvą atvykstančiu Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu.
Prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen su juo aptars būsimą NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, paramą Ukrainai.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė ilgai vykdytos neprisijungimo politikos ir 2022 metų gegužės mėnesį pateikė prašymą prisijungti prie karinio aljanso.
NATO naikintuvai į orą kilo net 8 kartus: atpažino ir lydėjo Rusijos orlaivius
NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekantys naikintuvai praėjusią savaitę aštuonis kartus kilo atpažinti ir lydėti Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Antradienį jie lydėjo transporto lėktuvą IL-76, skridusį tarptautine oro erdve iš pagrindinės Rusijos dalies į Kaliningrado sritį.
Tą pačią dieną taip pat lydėtas šturmo lėktuvas IL-20, skridęs iš Kaliningrado srities į pagrindinę Rusijos dalį.
Policija nusipirko naujų automobilių: į gatves išriedės 12 prabangių BMW
Rengiantis liepos 11–12 dienomis Lietuvoje vyksiančiam NATO šalių vadovų susitikimui, Policijos departamentas įsigijo 12 transporto priemonių, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.
„NATO viršūnių susitikimas – ypatingo saugumo reikalaujantis renginys, tiesiogiai susijęs su Lietuvos reputacija ir reprezentavimu.
Įvardijo blogiausią NATO viršūnių susitikimo Vilniuje scenarijų: „Tada mes tikrai esame didelėje problemoje“
Lietuvoje liepos mėnesį vyks NATO viršūnių susitikimas, kurio metu tikimasi pagaliau pritarti Švedijos įstojimui į aljansą, tačiau šios šalies prisijungimui aktyviai priešinasi Turkija ir Vengrija.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir diplomatas Albinas Januška atsakė, kiek tikėtina, jog šios šalys sutrukdys Švedijos prisijungimui.
Karas Ukrainoje. Žiniasklaida: Rusijoje gali būti pradėti gaminti iranietiški dronai
Iranas ir Rusija svarsto Rusijoje pradėti statyti gamyklą, kurioje galėtų būti gaminami kariniai dronai, praneša „The Wall Street Journal“.
Svarbiausi įvykiai:
20:53 | Rusijoje gali būti pradėti gaminti iranietiški dronai
Kaip rašo „The Guardian“, remdamasi „The Wall Street Journal“ publikacija, jeigu gamykla būtų pastatyta, tokiu atveju Iranas galėtų tiekti daugiau kaip 6 tūkst. dronų.
Pasitraukimas iš NATO ir didelė meilė Rusijai: ar verta sunerimti dėl įtakingos grupuotės Turkijoje
Turkijoje veikia įtakinga grupė, kuri nori pakeisti šalies strateginę kryptį. Jų vizijoje Turkija palieka NATO, bičiuliaujasi su Kinija ir Rusija. Maža to, dalis grupės narių dabar yra įsitaisę Turkijos karinėse struktūrose.
Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.
Turkijoje dalis politikų ir kariuomenės atstovų puoselėja vadinamąjį eurazizmą.
Šimonytė apie Ukrainą: „Artimiausi mėnesiai bus labai sunkūs, gal net lemiami“
Artimiausi Rusijos pradėto karo mėnesiai bus sunkūs, todėl turime spartinti karinę paramą Ukrainai sako penktadienį Baltijos Ministrų Tarybos premjerų susitikime Taline dalyvaujanti Ingrida Šimonytė. Kartu su kitais dviem Baltijos šalių premjerais, ji aptarė paramos Ukrainai klausimus, būsimą NATO susitikimą Vilniuje ir tai, kaip sustabdyti į Olimpiadą besiveržiančius Rusijos ir Baltarusijos sportininkus.
Premjerė su Latvijos, Estijos kolegomis aptars saugumo situaciją, NATO viršūnių susitikimą
Ingrida Šimonytė penktadienį lankosi Baltijos Ministrų Tarybos premjerų susitikime Taline.
Vyriausybės vadovė kartu su Estijos bei Latvijos kolegomis aptars saugumo situaciją regione ir pasirengimą būsimam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.
Kaip pranešė Vyriausybės komunikacijos departamentas, Lietuvos ministrė pirmininkė su Kaja Kallas (Kaja Kalas) ir Krišjaniu Kariniu taip pat diskutuos paramos Ukrainai ir sankcijų Rusijai bei Baltarusijai klausimais.
Dauguma suomių nori į NATO įstoti anksčiau nei Švedija – apklausa
Dauguma suomių norėtų prisijungti prie NATO, net jei Švedijos narystė būtų atidėta, rodo ketvirtadienį paskelbta apklausa, po to, kai Turkija pareiškė, kad galėtų pritarti Suomijos priėmimui į Aljansą be Švedijos.
Daugiau nei pusė respondentų (53 proc.) neigiamai atsakė į klausimą, „ar Suomija turėtų laukti Švedijos“, net jei „Švedijos stojimo ratifikavimas užtruktų ilgiau, pavyzdžiui, dėl Turkijos pasipriešinimo“.
Tik 28 proc.
NATO naikintuvai „perėmė“ rusų karinius lėktuvus virš Baltijos jūros
Rusijos ir Baltarusijos kariniams lėktuvams praskridus virš Baltijos jūros, juos palydėti atskrido trys NATO naikintuvai, skelbiama „Zerkalo“.
Paviešintas vaizdo įrašas iš rusų naikintuvo Su-27 piloto kabinos, kuriame matyti, kaip NATO orlaiviai „palydi“ į Kaliningradą skrendančius rusų ir baltarusių karinius lėktuvus.
Baltarusių desantinis IL-76MD sausio 27-ąją skrido kartu su jį lydinčiais dviem rusų Su-27 iš Mačuliščių aerodromo į Kaliningradą.
Erdoganas: Švedija negali įstoti į NATO, jei leidžia deginti Koraną
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį dar kartą patvirtino, kad Ankara neleis Švedijai prisijungti prie NATO karinio aljanso tol, kol ji leis rengti islamo šventąją knygą išniekinančius protestus.
Turkiją, delsiančią pritarti Švedijos ir Suomijos narystei Vakarų kariniame aljanse, įsiutino kelios demonstracijos Stokholme, kurias surengė aktyvistai, sudeginę Koraną prie Turkijos ambasados ir pakabinę R. T. Erdoganą vaizduojančią lėlę.
DIENOS PJŪVIS. Ar Vakarai turi pajėgumų apginti Lietuvą – kokie signalai ryškėja?
Rusijai pradėjus ir vis dar tęsiant karą Ukrainoje kyla klausimas apie Lietuvos saugumą. Ar Vakarai tikrai pajėgūs ir galėtų apginti Lietuvą Rusijos agresijos atveju? Kokie signalai ryškėja?
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir diplomatas Albinas Januška.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
NATO vadovas sveikina Japonijos planus didinti išlaidas gynybai
NATO vadovas trečiadienį palankiai įvertino Japonijos planą padvigubinti išlaidas gynybai, sakydamas, kad šis įsipareigojimas atspindi šalies pasiryžimą aktyviau dalyvauti užtikrinant saugumą šiame nestabiliame pasaulyje.
Kalbėdamas Tokijuje Jensas Stoltenbergas sakė, kad Japonija, vėl sutelkusi dėmesį į saugumą, tapo dar svarbesne partnere kovoje už taiką.
NATO vadovas nerimauja dėl Kinijos suartėjimo su Rusija: „NATO turi įsitikinti, kad turime draugų“
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad didėjantis Kinijos agresyvumas ir bendradarbiavimas su Rusija kelia grėsmę ne tik Azijai, bet ir Europai, todėl siekia glaudesnio bendradarbiavimo ir daugiau NATO draugų Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.
Vengrija peikia Švedijos „kvailumą“ dėl prarasto Turkijos palaikymo stojant į NATO
Vengrija antradienį apkaltino Švediją „kvailumu“ dėl incidento Stokholme, paskatinusio Turkiją sustabdyti derybas dėl šios Skandinavijos šalies ir jos kaimynės Suomijos stojimo į NATO.
Turkija ir Vengrija tebėra vienintelės 30 valstybių turinčio Vakarų gynybos aljanso narės, neratifikavusios Stokholmo ir Helsinkio paraiškų dėl narystės.
Europoje siaučiant karo šmėklai, ieškoma naujo NATO vado: Grybauskaitė nebeminima, tačiau atsirado kita Lietuvos politikė
Jenso Stoltenbergo „tvirta ranka“ padėjo suvienyti politikus karinės pagalbos Ukrainai klausimais, kai ją užpuolė Rusija. Tačiau jo kadencija, ir taip pratęsta metams, baigiasi rugsėjį ir vis daugėja spėlionių, kas jį galėtų pakeisti, rašoma „Politico“.
Jau ne pirmus metus kalbama, kad į NATO vadovo poziciją „atėjo laikas paskirti moterį, galbūt iš Rytų Europos“. Dėl itin pablogėjusių santykių su Rusija NATO šalims reikia lyderio, kuris sugebėtų išlaikyti pusiausvyrą tarp Ukrainos palaikymo ir ...
NATO vadovas tikisi tvirtesnių ryšių su Japonija
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, atvykęs į Japoniją savo kelionės po Rytų Aziją metu, sakė, jog „mūsų saugumas yra glaudžiai susijęs“, ir paragino stiprinti ryšius su Tokiju, nes Rusijos karas Ukrainoje kelia pavojų pasauliui ir rodo, kad demokratinėms valstybėms reikia stipresnės partnerystės.
Japonija greitai prisijungė prie JAV taikomų ekonominių sankcijų Rusijos karui Ukrainoje ir teikė humanitarinę pagalbą bei nekovinę gynybos įrangą ukrainiečiams.
