nato
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
NATO vadovas: Rusija pavasarį planuoja naują, didelį puolimą
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Rusija siekia pristabdyti kovas Ukrainoje per žiemą, kad galėtų sutelkti pajėgas naujam puolimui kitais metais.
Ukrainos pajėgos vykdo kontrpuolimą, kurio metu pasiekė reikšmingų laimėjimų šalies rytuose ir pietuose, įskaitant Kyjivo atkovotą Chersono miestą.
Ukrainos parlamentaras: Vilniaus viršūnių susitikime tikimės stojimo į NATO pagreičio
Ukraina deda viltis, jog kitų metų NATO viršūnių susitikime Vilniuje bus pagreitintas jos stojimo į NATO procesas, sako šios šalies parlamentaras Oleksijus Kuznecovas.
Vilniuje trečiadienį vykstančioje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų asamblėjoje jis ragino Vakarus jau dabar planuoti pokarinę situaciją ir užtikrinti paramą Ukrainai stojant į NATO.
„Čia svarbus bus NATO viršūnių susitikimas Vilniuje – labai daug tikimės iš šio susitikimo.
NATO naikintuvai per savaitę keturis kartus lydėjo Rusijos orlaivius
Praėjusią savaitę NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai keturis kartus kilo lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Antradienį NATO oro policijos naikintuvai atpažino ir palydėjo Rusijos orlaivį AN-26, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į pagrindinę Rusijos dalį.
JAV bando nukreipti NATO nauja linkme: Lietuva tam pritaria, bet kitos sąjungininkės raukosi
NATO narės šių metų birželį pagaliau susitarė, kad Kinija yra „iššūkis“, bet galima tik spėlioti, ką tai iš tiesų reiškia. Dabar 30 valstybių vienijančio NATO aljanso pareigūnai turi suteikti turinį šiam terminui, bet jų progresas, švelniai tariant, yra kuklus, rašo „Politico“.
Iš vienos pusės Jungtinės Valstijos siekia sulaikyti Pekino galios plėtrą ir bando šį tikslą inkorporuoti į NATO darbotvarkę.
Karas Ukrainoje. Rusijos slapti susitikimai su Lukašenka ir Irano atstovu: atskleista daugiau pokalbio detalių
Rusija ir toliau ieško galimybių, kaip būtų galima pasiekti bent minimalų laimėjimą karo fronte Ukrainoje, todėl vykdo slaptus susitikimus su Iranu ir Baltarusija. Analitikai pateikia daugiau detalių, kas galėjo būti aptariama neviešinamų susitikimų metu.
Ispanijos ministras sako, kad po NATO susitikimo susirgo COVID-19
Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas, anksčiau šią savaitę dalyvavęs NATO susitikime Rumunijoje, ketvirtadienį pranešė, kad apsikrėtė koronavirusu.
„Mano COVID-19 testas buvo teigiamas. Jaučiuosi gerai, simptomai lengvi. Toliau dirbu, imuosi atsargumo priemonių“, – tviteryje rašė J. M. Albaresas.
Antradienį ir trečiadienį jis viešėjo Bukarešte, kur vyko NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas.
Ingrida Šimonytė: dėl Vokietijos brigados kyla dilema
Klausimas dėl Vokietijos brigados dislokavimo yra kaip vištos ir kiaušinio dilema, kai sprendžiama, ar pirma turi būti pateikti įsipareigojimai, ar infrastruktūra, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Tai lyg tango – reikia dviejų, kad pasiektumei rezultatą.
NATO oro policijos misiją Lietuvoje perima Lenkija, talkina prancūzai
NATO oro policijos misiją Lietuvoje ketvirtadienį perėmė Lenkija, savo naikintuvus atsiunčia Prancūzija.
Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose ketvirtadienį vyko NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija.
„Šiandien NATO oro gynyba yra itin svarbi. Dar Madride NATO šalys susitarė stiprinti savo atgrasymo ir gynybos priemones, įskaitant oro gynybos sritį.
Landsbergis: iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje tikimės ženklaus progreso, stiprinant mūsų gynybą
Šiandien Bukarešte Lietuvos diplomatijos vadovas susitiko su Vyriausiuoju NATO pajėgų Europoje vadu, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) generolu Christopher G. Cavoli. Susitikimo metu buvo išsamiai aptarta saugumo situacija regione, rašoma pranešime spaudai.
„NATO ministrų susitikimas Bukarešte patvirtino, kad mūsų partneriai saugumo situaciją Europoje bei grėsmes vertina taip pat kaip ir mes.
NATO siekia sušvelninti karo poveikį Bosnijai, Sakartvelui ir Moldovai
Stengdamasi plačiau išskleisti savo saugumo skėtį Europoje, NATO trečiadienį atkreipė dėmesį į tris šalis, paveiktas Rusijos invazijos į Ukrainą – Bosniją ir Hercegoviną, Sakartvelą ir Moldovą.
Rumunijoje vykstančiose derybose šių trijų šalių užsienio reikalų ministrai susitiko su kolegomis iš NATO aptarti būdų, kaip didžiausia pasaulyje saugumo organizacija galėtų joms padėti.
REKLAMA
REKLAMA
Gabrielius Landsbergis: NATO šalys turėtų pereiti prie paramos Ukrainai tankais
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad NATO šalys turėtų pradėti Ukrainai tiekti tankus.
Pasak jo, taip Aljansas išspręstų ir ginkluotės sandėlių tuštėjimo problemą, nes tankų jo valstybėms netrūksta.
„NATO nesibaigia nei tankai, nei tankų amunicija.
Stoltenbergas: NATO durys yra atviros, Rusija neturi jokios veto teisės
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį patvirtino Aljanso įsipareigojimą Ukrainai ir sakė, kad ši šalis vieną dieną taps didžiausios pasaulyje saugumo organizacijos nare.
J. Stoltenbergas kalbėjo JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui ir jo kolegoms iš kitų NATO šalių susirinkus Rumunijoje telkti paramos Ukrainai.
„NATO durys atviros“, – sakė J. Stoltenbergas.
NATO oro policijos misiją Lietuvoje perims Lenkija, galingiausius savo naikintuvus atsiunčia Prancūzija
Pastaruoju metu NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse stiprinusios Lenkijos karinės oro pajėgos lieka Lietuvoje ir perima iš Vengrijos misijos vadovavimą, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime spaudai. Lenkams talkinti atvyksta Prancūzijos kariai, kurie stiprins misiją su pirmą kartą Lietuvoje dislokuojamais galingiausiais savo šalies naikintuvais.
„Merko“ už maždaug 7 mln. eurų Vilniuje statys NATO mokymų centrą
Įmonė „Merko“ už maždaug 7 mln. eurų Vilniuje statys NATO mokymų centrą.
Įmonė praėjusią savaitę pasirašė sutartį su NATO paramos ir pirkimų agentūra.
Centro statybas numatoma baigti 2024-ųjų antrąjį ketvirtį, tačiau „Merko“ pranešime daugiau detalių nepateikiama.
Krašto apsaugos ministerija BNS nurodė, kad bus statoma Lietuvos kariuomenės reikmėms reikalinga infrastruktūra, tačiau taip pat daugiau detalių nepateikė.
Landsbergis dalyvaus NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Rumunijoje
Lapkričio 29–30 dienomis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvaus NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Bukarešte, Rumunijoje, praneša ministerija.
Susitikimo metu ministrai aptars Rusijos agresiją Ukrainoje, NATO paramą Ukrainai, Kinijos keliamus iššūkius ir sąjungininkų atsparumo stiprinimą.
Po 14 metų NATO turi atnaujinti narystės pažadą Ukrainai
NATO antradienį grįžta į vieno prieštaringiausių savo sprendimų vietą, ketindama pakartoti savo pažadą, kad Ukraina, jau dešimtą mėnesį kenčianti Rusijos pradėtą karą, vieną dieną prisijungs prie didžiausio pasaulyje karinio aljanso.
NATO užsienio reikalų ministrai dvi dienas tarsis Rumunijos sostinėje Bukarešte esančiuose Parlamento rūmuose.
NATO naikintuvai per savaitę tris kartus lydėjo Rusijos orlaivius
Praėjusią savaitę NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai tris kartus kilo lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Antradienį NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį IL-20, skridusį tarptautine oro erdve į Kaliningrado sritį ir grįžusį į pagrindinę Rusijos dalį.
Ar NATO per silpnai reaguoja į Kremliaus grasinimus? Ekspertas: „eskalacija yra Rusijos žaidimas“
Ukrainos karinė žvalgyba paskelbė, kad Rusija planuoja surengti teroristinį išpuolį prieš šalia Lietuvos esančią Astravo atominę elektrinę. Mūsų šalies pareigūnai teigia, kad tokios informacijos neturi, tačiau pranešimą vertina rimtai. Dalis ekspertų ramina, kad Rusija nedrįstų sukelti tiesioginės grėsmės NATO valstybei, tačiau aljansas jau ne kartą kritikuojamas dėl esą per silpno atsako Kremliaus grasinimams.
Du trečdaliai NATO narių išnaudojo savo resursus tiekti ginklus Ukrainai – „The New York Times“
20 iš 30 NATO valstybių narių išnaudojo savo išteklius ginklams Ukrainai tiekti, rašo „The New York Times“. Tačiau likusios 10 šalių galėtų suteikti daugiau ginkluotės prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai.
Anot leidinio, tarp minėtų 10 šalių, galinčių sustiprinti savo paramą Ukrainai, yra Prancūzija, Italija, Vokietija, Nyderlandai.
Iš viso nuo Rusijos invazijos pradžios NATO jau perdavė Ukrainai ginklų už 40 mlrd. dolerių. Tai atitinka metinį Prancūzijos gynybos biudžetą.
Dėl Čekijos prezidento posto varžysis devyni kandidatai
Dėl Čekijos prezidento posto sausį įvyksiančiuose rinkimuose varžysis devyni kandidatai, tarp kurių yra sukčiavimu kaltinamas buvęs premjeras milijardierius ir buvęs NATO pareigūnas.
ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujančios Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybės narės vidaus reikalų ministerija kandidatų sąrašą paviešino penktadienį.
Europos Komisijos pirmininkė giria Lietuvą: „Tokia maža šalis tapo puikiu pavyzdžiu visai bendrijai“
Nuo deklaracijų reikia pereiti prie veiksmų – taip pareiškė Gitanas Nausėda apie NATO įsipareigojimus rytų flange dislokuoti daugiau oro gynybos sistemų. Tik kiek prezidento kalbos pagreitins procesus, nežinia. Skambėjo ir pagyrimai Lietuvai.
O Kaune viešintis Lenkijos prezidentas Andžejus Duda paaiškino, kodėl jo šalis keičia taktiką ir prašo Vokietijos oro gynybos sistemas duoti ne jai, o Ukrainai.
Į NATO batalioną Lietuvoje atvyks nauja Norvegijos karių rotacija
Kitais metais į tarptautinį NATO priešakinių pajėgų batalioną Lietuvoje atvyks nauja Norvegijos karių rotacija, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
Šiuos karius penktadienį aplankė šalyje viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Didžiuojuosi turėdamas galimybę asmeniškai padėkoti Norvegijos kariams, kurie saugojo, saugo ir saugos Lietuvą, o taip pat ir Norvegijos žmonėms už bendrystę.
NATO vadovas: nuo Vokietijos priklauso, ar ji suteiks Ukrainai raketų „Patriot“
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Vokietija turi nuspręsti, ar ji nori tiekti Ukrainai priešraketines gynybos sistemas „Patriot“, Lenkijai paraginus Berlyną žengti tokį žingsnį.
Berlynas pasiūlė Lenkijai jos teritorijoje dislokuoti pažangią JAV gamybos sistemą „Patriot“, kai praėjusią savaitę viename jos kaime prie Ukrainos sienos įvyko sprogimas, kurį, kaip manoma, sukėlė nuklydusi Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa. Per sprogimą žuvo du žmonės.
Kaune keturi prezidentai aptars NATO rytinio flango stiprinimą
Penktadienį Kaune Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Rumunijos prezidentai aptars NATO rytinio flango stiprinimą.
Valstybių vadovai taip pat dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamame simpoziume „Europos idėja“, kur aptars Europos ateities vizijas, pranešė Prezidentūra.
Orbanas: Vengrija Suomijos ir Švedijos narystei NATO pritars kitąmet
Suomijos ir Švedijos narystę NATO jau ratifikavus visoms 30 Aljanso valstybių narių, išskyrus Budapeštą ir Ankarą, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį pareiškė, kad šalies parlamentas Helsinkio ir Stokholmo įstojimui į NATO pritars kitąmet.
„Kaip mes jau pranešėme Švedijai ir Suomijai, Vengrija palaiko šių dviejų šalių narystę NATO.
Seimas ėmėsi siūlymo didinti NATO greitojo reagavimo pajėgoms priskiriamų karių skaičių
Seimas ketvirtadienį ėmėsi siūlymo didinti tarptautinėse operacijose galinčių dalyvauti karių ir civilių skaičių.
„Nustatomas maksimalus skaičius karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, kurie priskirti atlieka tarnybą greitojo reagavimo pajėgose, NATO ir ES karinėse vadavietėse, 2023 metais iki 440 karių, aštuoniais daugiau nei šiuo metu, ir 2024 metais iki 541 kario“, – pristatydamas projektą sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Nausėda: Rumunija kitąmet vėl vykdys NATO oro policijos misiją Lietuvoje
Su Rumunijos prezidentu Vilniuje ketvirtadienį susitikęs Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda patvirtino, kad šios šalies naikintuvai kitąmet vėl vykdys NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse iš Lietuvos.
„Noriu padėkoti Rumunijai už ilgametį indėlį į Baltijos šalių saugumą. Rumunijos pajėgos nuo 2007-ųjų metų dalyvauja į NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse.
Minint kvietimo prisijungti prie NATO metines, Landsbergis ragina plėsti Aljansą
Minint kvietimo prisijungti prie NATO 20-ąsias metines, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį paragino sąjungininkus palankiai žiūrėti į Aljanso plėtrą.
„JAV saugumo garantijos bei atvirų NATO durų politika įkvėpė ir stiprino Lietuvą, o dabar atėjo metas, kuo plačiau atverti širdis ir duris kitoms šalims einančioms euroatlantinės integracijos keliu“, – pranešime sakė ministras.
JAV ambasadorius: „Visada yra užpuolimo galimybė, todėl laikomės kartu“
Prieš 20 metų pirmą kartą besilankydamas Lietuvoje tuometinis Jungtinių Valstijų prezidentas Džordžas Bušas pasakė reikšmingus mūsų šaliai žodžius: „Jūsų priešas bus mūsų priešas“.
TV3 žinių „Dienos komentare“ Jungtinių Valstijų ambasadorius Robertas Gilchristas atsakė, ar po sprogimų Lenkijoje galime tikėtis daugiau Amerikos karių Lietuvoje.
Švedijos ministras: dėl narystės NATO Stokholmas „nenori prisirišti“ prie konkrečių datų
Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas sako nenorintis prisirišti prie konkrečių datų, kada jo šalis galėtų tapti pilnateise NATO nare.
Taip jis kalbėjo antradienį viešėdamas Vilniuje, kur susitiko su Lietuvos diplomatijos vadovu Gabrieliumi Landsbergiu.
NATO vadovas: puldamas Ukrainą Putinas padarė dvi dideles klaidas
Nuo karo Ukrainoje pradžios, Rusija ir toliau patiria vieną nesėkmę po kitos, sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, rašo UNIAN. Vis dėlto, nepaisant to, nuvertinti priešo dar nereikėtų, mano jis.
Apie tai pirmadienį jis kalbėjo sakydamas kalbą Aljanso parlamentinėje asamblėjoje Madride.
Anot J. Stoltenbergo, Rusijos režimo lyderis, puldamas Ukrainą, padarė dvi dideles klaidas.
Nausėda: „Nežinau, kodėl Rusijos žmonės yra „akli“ ir nemato, kas vyksta"
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad mes pavėlavome aprūpinti Ukrainą moderniomis oro gynybos sistemomis. Pasak prezidento, šiuo metu Rusija juda į Ukrainos vakarinę dalį.
„Visų pirma, turime nusibrėžti ribas ties tuo, kas vyksta. Manau, kad karas Ukrainoje peraugo į kitą stadiją, kuri reiškia, kad kitos šalys, kurios nėra tiesiogiai įtrauktos į šį konfliktą, kenčia taip pat.
NATO oro policijos naikintuvai kilo lydėti Rusijos naikintuvų, civilinio „Boeing“
NATO oro policijos naikintuvai praėjusią savaitę dukart kilo lydėti Rusijos naikintuvų bei vieno civilinio „Boeing“, skridusio į Baltarusiją, bet šio perimti nespėjo.
Kaip pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, praėjusį antradienį NATO naikintuvai skrido perimti ir palydėti tranzitu per Lietuvos oro erdvę iš Lenkijos į Baltarusiją skridusį civilinį orlaivį „Boeing 763“, kuris nepalaikė radijo ryšio su Varšuvos bei Vilniaus skrydžių valdymo centrais.
Lietuva planuoja didinti tarptautinėse operacijose galinčių dalyvauti karių ir civilių skaičių
Lietuva planuoja didinti tarptautinėse operacijose galinčių dalyvauti karių ir civilių skaičių.
Anot prezidento Gitano Nausėdos dekreto, dalyvauti NATO tarptautinėse operacijose kitąmet gali būti siunčiama iki 440, 2024 metais – iki 541 Lietuvos kario ir civilio krašto apsaugos sistemos tarnautojo.
Šiuo metu galiojančiame Seimo nutarime numatyti šimtu mažesni skaičiai.
Suomija: po Rusijos invazijos į Ukrainą prašymas įstoti į NATO buvo „natūralus žingsnis“
Suomijos užsienio reikalų ministras šeštadienį Bahreine vykstančioje konferencijoje pareiškė, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą Suomijos prašymas įstoti į NATO buvo „natūralus žingsnis“.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija gegužės mėnesį atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir ėmė siekti narystės NATO.
Visos 30 NATO valstybių narių, išskyrus Vengriją ir Turkiją, ratifikavo Suomijos narystę, kuriai reikia vienbalsio pritarimo.
Virš Baltijos jūros – pavojingas rusų naikintuvų ir NATO laivyno susidūrimas
Rusijos naikintuvai atliko „nesaugų ir neprofesionalų skrydį“ netoli NATO šalių karinio laivyno Baltijos jūroje vykusių pratybų metu. Du iš jų priartėjo prie Vakarų šalių laivų per 73 ir 91 metrus, skelbiama „Amerikos balse“.
Incidentas įvyko lapkričio 17-osios rytą. NATO karinės jūrų laivyno vadovybės duomenimis, prieš atlikdami pavojingą skrydį rusų pilotai neatsakė į perspėjimo signalus.
Lietuvos kariuomenė pradeda minėti 104-ąsias atkūrimo metines
Lietuvoje šeštadienį pradedamos minimos 104-osios Lietuvos kariuomenės atkūrimo metinės.
Kaip pranešė kariuomenė, per įvairiuose miestuose vyksiančius renginius vyks Lietuvos karių ir sąjungininkų šventinės rikiuotės, parodos, NATO oro policijos naikintuvų sveikinimo skrydžiai bei „Karžygio“ apdovanojimų ceremonijos transliacija.
Minėjimo renginiai šeštadienį prasidės mišiomis Šv. Mergelės Marijos Taikos karalienės bažnyčioje Klaipėdoje.
Linkevičius apie Šimonytės galimą kandidatūrą į NATO vadovus: „Radikalumas Rusijos klausimais gali būti kliuvinys“
Ar realu, kad Ingrida Šimonytė taptų NATO vadove? Apie tai diskusijos užvirė, kai užsienio žiniasklaida paskelbė neoficialią informaciją – esą Šimonytės pavardę valdantieji pasiūlė tarp galimų kandidatų. Apie tai, kad remtų tokį premjerės karjeros vingį, pasisakė ir Gitanas Nausėda, tiesa, oficialiai prezidentūra dar nieko nepasiūlė.
Politologai abejoja, ar prezidentas ryžtųsi taip pamaloninti konkurentę.
Šimonytė apie galimybę vadovauti NATO: „Be komentarų“
Premjerė Ingrida Šimonytė nekomentuoja pasirodžiusios informacijos, kad valdantieji ją gali siūlyti į NATO generalinio sekretoriaus postą.
„Be komentarų“, – taip ketvirtadienį atsakė I. Šimonytė paprašyta pakomentuoti pasirodžiusius gandus.
„Financial Times“ rašo, kad kitų metų NATO viršūnių susitikimo šeimininkė Lietuva, pasak šaltinių, stumia savo ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę tapti naująja Vakarų karinio aljanso vadove.
Ar Lenkijoje nukritusi raketa yra rusų, bet NATO apsimes, kad ji ukrainiečių? Ekspertas: tai – neįmanoma
Antradienį Lenkijos kaime, esančiame netoli sienos su Ukraina, krito raketa, pražudžiusi du civilius. Dėl įvykio NATO ambasadoriai pradėjo skubias derybas, o pati Lenkija prašo konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį. Nors tyrimas vis dar vyksta ir pareigūnai neskuba kaltinti Rusijos, ekspertai perspėja, kad rusams net ir neprisidėjus prie šio įvykio, tai dar nereiškia, kad ateityje gali neįvykti kas nors panašaus, todėl elgtis reikia kietai.
Estijos premjerė: dėl incidento Lenkijoje NATO turėtų išlaikyti šaltą protą
Dėl incidento Lenkijoje NATO turi išlaikyti šaltą protą, sako Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas.
„Manau, kad tikrai turime išlaikyti šaltą protą, nes žinome, kad tai gali turėti šalutinį poveikį, ypač toms šalims, kurios yra labai arti (Ukrainos – aut. past.)“ – CNN trečiadienį kalbėjo ji.
„Tai priklauso nuo Lenkijos vyriausybės, kuri turi pasakyti, kaip ji nori tai spręsti“, – pabrėžė K. Kallas.
Lenkijos rytuose antradienio vakarą nugriaudėjo sprogimas, pareikalavęs dviejų gyvybių.
Gitanas Nausėda: remčiau Ingridos Šimonytės kandidatūrą į NATO vadovus
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad palaikytų premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą į NATO generalinio sekretoriaus pareigas, jei ji būtų svarstoma.
„Labai palaikyčiau jos kandidatūrą, kaip ir palaikyčiau kandidatūras tų žmonių, kurie labai gerai supranta regioną, yra kilę iš šio regiono ir, kaip jūs žinote, tokių kandidatų yra ne vienas“, – trečiadienį lrt televizijai sakė valstybės vadovas.
Švedija keičia konstituciją: sieks sugriežtinti antiteroristinius teisės aktus
Švedijos parlamentas trečiadienį patvirtino konstitucinę pataisą, leisiančią priimti griežtesnius antiteroristinius teisės aktus – o tai yra vienas pagrindinių Turkijos reikalavimų, kad būtų pritarta Stokholmo narystei NATO.
Gegužės mėnesį, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir ėmė siekti narystės NATO.
Sprogimo Lenkijoje liudininkė prisiminė žuvusius: „Abu juos žinome... vienas buvo mano amžiaus, kitas truputį jaunesnis“
Kone viso pasaulio akys vakar nukrypo į Lenkiją, kai paaiškėjo, kad jos teritorijoje nukrito rusiška raketa ir pražudė 2 žmones. Žmonės ir Lietuvoje išsigando, ar tai Rusijos ataka prieš NATO valstybę ir kokia bus lenkų bei viso aljanso reakcija. Vis tik šiandien paaiškėjo, kad į Lenkijos teritoriją nukrito, nors ir rusiška, bet ukrainiečių paleista raketa – jie gynėsi nuo rusų paleistų raketų lietaus.
Gitanas Nausėda Čekijos kolegą kvietė didinti spaudimą Rusijai
Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda trečiadienį Prahoje susitikęs su Čekijos prezidentu Milošu Zemanu kvietė jį didinti spaudimą Rusijai.
„Turime plėsti Rusijai taikomas sankcijas ir visokeriopai remti už savo žmones bei teritoriją kovojančią Ukrainą“, – susitikime su Čekijos kolega sakė šalies vadovas.
Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Rusija tęsia karinę agresiją ir griauna kertinę Ukrainos infrastruktūrą, siekdama taikos derybų sau palankiomis sąlygomis.
JAV gynybos sekretorius užsiminė, kam tenka galutinė atsakomybė už sprogimą Lenkijoje
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį užsiminė, kad galutinė atsakomybė už gyvybių pareikalavusį sprogimą Lenkijoje tenka Rusijai, sakydamas, kad jis įvyko Maskvos pajėgoms atakuojant Ukrainos civilius gyventojus ir infrastruktūrą.
Vienas lauke – ne karys: Lenkija auginasi didžiulius karinius raumenis, bet NATO žodis lieka paskutinis
Lenkijos pasienio miestelyje sprogus raketoms sujudo visas NATO aljansas. Tiesa, šį kartą, regis, tai buvo nelaimingas atsitikimas ir priešas Lenkijos nepuola. Visgi, kai karas vyksta taip arti, raketos gali pasiklysti ir dažniau. Ekspertai tikina, kad jei Lenkija būtų užpulta, ji galėtų atsakyti ir savarankiškai, nelaukiant NATO konsultacijų. Bet ji to nedarytų, nes vienas lauke – ne karys. Nors paskutiniu metu Lenkija ir tampa viena galingiausių karinių valstybių Europoje.
DIENOS PJŪVIS. Lenkijoje sprogus raketai – NATO šalių nerimas: ar įmanoma nuo to apsisaugoti?
Antradienio vakarą raketos smūgis į Lenkijos kaimą, esantį netoli sienos su karo draskoma Ukraina, pražudė du civilius. Dėl susidariusios situacijos NATO ambasadoriai trečiadienį pradėjo skubias derybas, o pati Lenkija po antradienio raketų smūgių prašo konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį. Ką ši situacija reiškia? Ar įmanoma nuo tokių įvykių apsisaugoti?
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Linas Linkevičius ir Vaidotas Malinionis.
Lenkijos premjeras Morawieckis: mažai tikėtina, kad Lenkija aktyvuos NATO 4-ąjį straipsnį
Lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis trečiadienį pareiškė, kad mažai tikėtina, jog Lenkija aktyvuos NATO 4-ąjį straipsnį po sprogimo netoli sienos su Ukraina, pražudžiusio du žmones.
„Dauguma mūsų surinktų įrodymų rodo, kad šį kartą galbūt nereikės taikyti NATO 4-ojo straipsnio, – sakė M. Morawieckis, kurį cituoja Lenkijos radijas.
„Financial Times“: NATO viršūnių susitikimas Vilniuje gali tapti lemtingu Šimonytei?
Varžybos dėl naujojo NATO generalinio sekretoriaus oficialiai dar neprasidėjo, tačiau Lietuva metė kepurę į ringą paremdama savo premjerę. Kitų metų NATO viršūnių susitikimo šeimininkė Lietuva, pasak šaltinių, stumia savo ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę tapti naująja Vakarų karinio aljanso vadove.
