maisto kainos

Donguano centre esantis keturių aukštų prekybos centras „Dyna city shoping center” — vienas didžiausių šiame 8 mln. gyventojų turinčiame mieste. Naujienų portalo tv3.lt žurnalistas nuvyko apžiūrėti, ko galima nusipirkti tolimojoje Kinijoje ir kokios čia yra būtiniausių maisto produktų kainos. Prekybos centrą „PC Europa” savo struktūra Vilniuje primenančiame pastate galima ne tik užkąsti, nusipirkti rūbų ar kitų buities daiktų, bet ir papramogauti ar pailsėti.

Labiausiai brangstančiu maisto produktu toliau išlieka bulvės, o labiausiai pingančiu – obuoliai, skelbia maisto kainų tyrimą atlikęs portalas pricer.lt. Liepą bulvių kaina vidutiniškai siekė 70 centų už kilogramą – 66,1 proc. daugiau nei prieš metus. Toliau rikiuojasi bananai – jų kilogramas pabrango 50,5 proc. iki 95 centų bei pomidorai, pabrangę 39,6 proc. iki 1,03 euro. Labiausiai per metus atpigo obuoliai – jų kaina sumažėjo 51,3 proc. iki 43 centų už kilogramą.

Labiausiai brangstančia preke toliau išlieka bulvės, o labiausiai pinga – obuoliai, skelbia maisto kainų tyrimą atlikęs portalas pricer.lt. Šių metų gegužę kilogramo bulvių kaina vidutiniškai siekė 58 centus – 2,4 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Toliau rikiuojasi juodoji arbata „Lipton“, jos kaina per metus augo 32,1 proc. iki 1,59 euro ir bananai, kurių kilogramo kaina augo 27 proc. iki 1,1 euro. Labiausiai per metus atpigo obuoliai – jų kaina mažėjo 53,9 proc.

Maisto produktų kainos Rusijoje sausio–balandžio mėnesiais pakilo 3,6 proc., o Europos Sąjungoje (ES) maistas tuo pat laikotarpiu pabrango 1,1 proc., parodė Rusijos federalinės statistikos tarnybos („Rosstat“) paskelbti duomenys. Vien balandį maisto produktų kainos Rusijoje paaugo 0,5 proc., o Europos Sąjungoje – 0,1 procento. „Rosstat“ duomenimis, Rusijoje sausio–balandžio mėnesiais gerokai pabrango daržovės – net 24 procentais.

Atšilus orams, ant žarijų kepsime smarkiai išbrangusius šašlykus ir dešreles, jei jos bus iš kiaulienos. Nors Žemės ūkio ministras prieš savaitę paskelbė savo prognozę, pagal kurią kiauliena turėtų atpigti, mėsos perdirbėjai stebi visiškai priešingą situaciją. Tarptautinėse biržose, taigi ir Lietuvoje, kiaulienos kaina pradėjo sparčiai augti – šoktelėjo penktadaliu. Mėsos perdirbėjai visą kaltę verčia Kiniją nusiaubusiam kiaulių marui.

Pirmą kartą nuo euro įvedimo Lietuvoje stabilizavosi maisto kainos. Anot ekonomistų, porą metų užsitęsęs spartus jų augimas pagaliau baigėsi. Pastaruosius 2 mėnesius maistas šiek tiek net pigo. Kas stabilizavo maisto kainas ir kiek tęsis ši tendencija? Vilnietė pensininkė Vida su vyru apsiperka vienoje iš sostinės parduotuvių. Pora stengiasi taupyti ir medžioja kiekvieną nuolaidą. Vida sako, kad seka maisto produktų kainas. Anot moters, jos iš lėto kyla kone kiekvieną mėnesį.

 Vokietijoje senelius slaugantis ir 300 eurų per savaitę uždirbantis Povilas Dabužinskas išgarsėjo tuo, kad savo socialinės paskyros „Facebook“ anketoje nuolat daro tiesiogines transliacijas, dalijasi maisto receptais ir gyvenimo svetur įspūdžiais. Vokietijoje pensininką slaugantis ir pas jį gyvenantis vyras puikiai žino Vokietijos maisto kainas, o grįžęs į Lietuvą negalėjo patikėti lietuviškomis.

Nuo metų pradžios specialiame tinklalapyje pradėta skelbti informacija apie svarbiausių maisto produktų kainas didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose. „Gyventojų išlaidos maistui sudaro nemažą dalį visų išlaidų, o daugiausia jo nuperkama penkių didžiausių prekybos tinklų parduotuvėse. Pradėjus skelbti pagrindinių maisto produktų kainas juose, pirkėjai turės kur kas aiškesnį vaizdą, kur kokios kainos yra“, – įsitikinęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Vos spėjame pasidžiaugti pamažu kylančiais atlyginimais, iš paskos atslenka ir sparčiai kylančios maisto kainos. Per metus labiausiai brango „lietuviškiausios“ daržovės – bulvės, morkos, kopūstai ir svogūnai, tačiau galime džiaugtis net trečdaliu pigesniu cukrumi ir vis pigesniais česnakais. Lyginant kainas matyti, kad toli gražu ne visus produktus pigiau įsigysite turguje, kuris taip pat išgyveno kainų šuolį.

Lietuvoje beveik kas trečias pirkėjas save priskiria nuolaidų medžiotojams, o regione mūsų šalies gyventojai išsiskiria kaip skiriantys mažiausią dėmesį sveikesniems maisto produktams. Tokias tendencijas teigia įžvelgiantys rinkos tyrimų specialistai. Kartu jie pabrėžia, kad pastaraisiais metais brangstančių maisto produktų naštą lietuviai jaučia vis smarkiau.

Nemažos dalies maisto produktų kainos Lietuvoje jau beveik neatsilieka nuo ES vidurkio. Bent jau taip liudija maisto kainų palyginimo tyrimas, atliktas dvylikoje ES valstybių, kurį užsakė Teisingumo ministerija. Tiesa, tyrimas buvo vykdytas tik lyginant elektronines maisto parduotuves. 40 skirtingų maisto produktų kainos buvo palygintos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Airijoje.

Po Teisingumo ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) užsakymu atlikto maisto prekių kainų palyginimo tyrimo paaiškėjo, kad lietuviai už kai kurias prekes moka gerokai brangiau nei vakarų europiečiai.  Šio tyrimo metu buvo lyginamos 40 skirtingų maisto prekių kainos 12 ES valstybių internetinėse parduotuvėse, rašoma ministerijos pranešime spaudai. „Matome, kad žmonių kalbos dėl aukštų maisto kainų nėra iš piršto laužtos.

Gyventojams piktinantis augančiomis maisto kainomis, o premjerui į Lietuvą kviečiant užsienio prekybos tinklus, prezidentė Dalia Grybauskaitė su Konkurencijos tarybos pirmininku Šarūnu Keserausku pirmadienį aptarė augančių kainų ir konkurencijos stiprinimo klausimus. Savo ruožtu prezidentė ketina Seimui dar rudens sesijoje teikti keturių įstatymų paketą, kuris padėtų pažaboti nesąžiningą prekybininkų reklamą ir konkurenciją.

Viešojoje erdvėje sklandančius verslo atstovų perspėjimus apie neva sparčiai augsiančias maisto produktų kainas premjeras Saulius Skvernelis vertina kritiškai, teigdamas, kad augant žaliavų kainoms verslininkai kainas didina, bet žaliavoms pingant, mažėjančių maisto kainų nematome. „Pastarosiomis dienomis jau nebe pirmą kartą tenka girdėti kai kurių verslo atstovų perspėjimus dėl galimo maisto produktų kainų augimo.

Praėjusiais metais, kai buvo šalta ir labai lietinga vasara, ūkininkai stvėrėsi už galvų, dejavo, kad permirkusioje dirvoje supus daržovės. Žmonės nerimavo, kad jų kainos šoktels iki neregėtų aukštumų arba visai neužteks iki naujojo derliaus. Šiemet, atrodo, visi turėtų džiaugtis: juk šiluma ir gražūs orai prasidėjo gana anksti. Deja, šįkart ūkininkai nerimauja, kad viskas gali išdžiūti, nes žemė jau senokai nematė lietaus, o kaitra kėsinasi nudžiovinti pasėlius.

Jei kai kuriose statistikose Lietuva atsiduria lentelės apačioje, tai tik ne pagal kainų augimą. Čia – tarp pirmūnių. Tačiau analitikai patikina, kad kol atlyginimai auga daug sparčiau, nerimauti nėra ko. Eurostato duomenimis, kovo mėnesį vidutiniškai kainos euro zonoje augo 1,4 proc. Tuo tarpu Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kovo mėnesį metinis kainų augimas siekė 2,5 proc. Šio mėnesio viduryje paaiškės, kuri vieta atitenka Lietuvai.

Maisto kainos pasaulyje kovą, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, pakilo 0,7 proc., o palyginti su šių metų vasario mėnesiu – 1,1 proc., pranešė JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas pirmąjį pavasario mėnesį sudarė 172,8 punkto. Mėnesinis kainų prieaugis buvo užfiksuotas antrą mėnesį iš eilės ir jį visų pirma lėmė grūdų bei pieno produktų brangimas. Grūdų kainų indeksas kovą sudarė 165,6 punkto ir buvo 2,7 proc.

Maisto kainos pasaulyje 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, pakilo 8,2 proc., penktadienį pareiškė Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas 2017 metais sudarė vidutiniškai 174,6 punkto ir metinis vidurkis buvo didžiausias nuo 2014 metų. Tačiau vien gruodį šis indeksas, parodantis maisto produktų krepšelio tarptautinių kainų mėnesio pokytį, sudarė 169,8 punkto ir buvo 3,3 proc. mažesnis negu lapkritį, pranešė FAO.

Pabrangus aliejui ir pieno produktams, maisto kainos pasaulyje rugsėjį dar padidėjo, ketvirtadienį pareiškė Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Pasak FAO, maisto kainų pakilimas daugelyje šalių viršijo infliaciją. Organizacijos skaičiuojamas maisto kainų indeksas rugsėjį sudarė 178,4 punkto ir buvo 1,4 punkto, arba 0,8 proc., didesnis negu rugsėjį bei 7,4 punkto, arba 4,3 proc., didesnis negu 2016 metų rugsėjo mėnesį.

„Gyvenau užsienyje keturis metus ir grįžusi į Lietuvą bijau net į parduotuvę nueiti, nes kiekvieną kartą išeina 30 eurų, o pirkinių krepšelis - pustuštis. Kainos Lietuvoje yra siaubingos“, - taip laidoje „TV pagalba“ teigė Italijoje keturis metus gyvenusi ir dviejuose universitetuose studijavusi Lina.

Finansų ministerija peržiūri prekes ir paslaugas, kurioms galėtų būti taikomas mažesnis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Kol kas neaišku, kokioms prekėms ir paslaugoms būtų taikomi 5 procentai PVM. Ministerija neatskleidžia, ar tarp tų produktų bus ir maisto prekės. Ekspertai sako, kad lengvatinis maisto produktų apmokestinimas būtų labai rizikingas sprendimas.

Prekių ir paslaugų kainoms Lietuvoje augant sparčiausiai Europos Sąjungoje, galime prieiti liepto galą. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas stebisi, kad jau dabar maisto kainomis lenkiame kai kurias Vakarų šalis. Birželį šių metų ES infliacija siekė 1,4 proc. Tuo tarpu Lietuvoje fiksuota 3,5 proc. metinė infliacija. Tai yra aukščiausias rodiklis visoje ES – rodo Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys.

Maisto kainoms toliau kopiant į rekordines aukštumas, gyventojai laužo galvas, kaip sutaupyti. Dažnas suka į turgų, tikėdamasis ten rasti pigesnių maisto produktų, vaisių bei daržovių. Tačiau, kaip parodė portalo tv3.lt žurnalistų tyrimas, apsipirkimas turguje kartais gali būti net brangesnis, nei parduotuvėje. Tradiciškai turgus laikomas pigesne apsipirkimo vieta, nei prekybos centrai. Iš tiesų, kai kurių prekių kaina skiriasi beveik dvigubai.

Lietuvis Olandijoje nustebo pamatęs beveik trigubai pigiau kainuojantį lietuvišką šokoladą. Skaitytojas pasidalino nuotrauka, kurioje matomas šokolado išpardavimas. Reguliari pieniško „Karūnos“ šokolado su neskaldytais riešutais kaina – 0,50 euro centų už vienetą. Tris batonėlius nusipirkti galima už vieną eurą. Lietuvoje vieno šio šokolado kaina – arti euro. Pasidomėjome, kodėl lietuvišku šokoladu turtingoje užsienio valstybėje prekiaujama beveik trigubai pigiau, nei Lietuvos parduotuvėse.

Maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje praėjusiais metais buvo vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Maisto kainų lygis pernai šalyje sudarė 80 proc. ES vidurkio (2015 metais - 78 proc.), rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Mažesnės kainos pernai fiksuotos tik Lenkijoje ir Rumunijoje (po 62 proc. ES vidurkio) bei Bulgarijoje (71 proc.). Alkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje pernai sudarė 73 proc.

Pricer.lt palygino, kiek parduotuvėse šiandien kainuoja žiedinis kopūstas (kalafioras), praėjus metams po to, kai pernai socialinuose tinkluose buvo paviešinta nuotrauka su „Maxima“ parduotuvės kasos čekiu, kur buvo užfiksuotas kalafioras kainavęs 3,49 euro.

Maisto kainos pasaulyje kovo mėnesį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, pakilo 13,4 proc., pranešė JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Kovo mėnesį FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas sudarė vidutiniškai 171 punktą ir buvo 20 punktų, arba 13,4 proc., didesnis negu pernai kovą. Palyginti su šių metų vasario mėnesiu, indeksas smuktelėjo 5 punktais, arba 2,8 procento. Labiausiai smuko cukraus ir augalinių aliejų kainos.

Skirtingose šalyse skirtingos ir maisto produktų kainos – tai faktas. Nepaisant to, kitų Europos šalių kainas su mūsiškėmis bandoma gretinti kone kasdien, ypač atkreipiant dėmesį į prekes, kurios Lietuvoje brangesnės. Norėtųsi, kad Lietuvoje viskas būtų pigiausia, tačiau yra daugybė objektyvių veiksnių, lemiančių tokius kainų skirtumus ir kartais jie nėra mūsų pusėje. Mūsų šalies statistikos specialistai didžiąją 2016-ųjų dalį nefiksavo jokios ar tik labai menką infliaciją.

Remiantis naujausiais duomenimis, pagal nealkoholinių gėrimų ir maisto produktų kainas Lietuva – daug pigesnė nei Latvija ar Estija, tačiau visoms trims Baltijos sesutėms nosį nušluosto Lenkija. Ji – pigiausia valstybė Europos Sąjungoje. Eurostat skelbia, kad pagal 2015 m. duomenis brangiausi maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai iš ES šalių yra Danijoje, 45 proc. aukščiau ES vidurkio. Ją pralenkia Norvegija ir Šveicarija, kurios nėra ES narės.

Vyriausybė ketina nepritarti lengvatiniam 5 proc. pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) šviežiai atšaldytai mėsai bei šviežiai, tvenkiniuose išaugintai žuviai. Taip pat ketinama nepritarti ir siūlymui lengvatinį 5 proc. PVM tarifą taikyti būtiniausiems maisto produktams. Vyriausybės nutarimo projektus parengusios Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl siūlomų lengvatų biudžetas atitinkamai netektų 43 mln. eurų ir 135 mln. eurų pajamų.

Parlamente premjeras Algirdas Butkevičius sulaukė ne vieno klausimo apie vadinamąjį kalafioro skandalą. Politikai ne tik klausinėjo, ar valdantieji ketina imtis kažkokių veiksmų, matydami kaip kyla kai kurių produktų kainos, bet ir klausė, ar ministras pirmininkas neturėtų prisiimti asmeninės atsakomybės dėl susidariusios situacijos.

Kainų augimo arba kalafioro skandalas įsimetė ir į parlamento rūmus. Politikai laužo galvas, kaip numušti ūgtelėjusias maisto ir kitų produktų bei paslaugų kainas. O pasiūlymų – visas spektras: nuo drastiško mokesčių mažinimo, boikoto iki lito grąžinimo. Statistikos departamentas skelbia, kad kainų indeksas yra 1,2 proc., tačiau jis gautas apskaičiavus daugiau nei 68 tūkstančius prekių kainų kitimų. Tačiau skirtingų prekių kainos kito nevienodai.

Pabrangus grūdams bei mėsos ir pieno produkcijai pasaulinės maisto produktų kainos rugsėjį išaugo 1,4 proc., rodo Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) pateikti duomenys, kuriuos skelbia naujienų tarnyba BBC. Šiais metais nerimaujama dėl galimo maisto atsargų trūkumo, nes JAV Vidurio Vakaruose, Europoje ir Vidurio Azijoje dalį grūdų derliaus suniokojo sausra.

Naujai paviešinti duomenys atskleidė, kad per pastaruosius penkerius metus Britanijos šeimų išlaidos maistui išaugo dvigubai daugiau nei vidutiniškai Europoje, skelbia Mail Online. Nuo 2007 metų maisto kainos JK išaugo 37 procentais. Tačiau tai dar ne viskas – prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį jos padidės dar 40 procentų. Teigiama, kad kainos ir toliau augs dvigubai didesniu už infliaciją greičiu, keldamos įtampą jau dabar suvaržytuose gyventojų biudžetuose.

Maisto kainos pasaulyje šių metų liepą, lyginant su 2011 m. tuo pačiu mėnesiu, šoktelėjo 10 proc., informuoja BBC remdamasi Pasaulio banku (PB). Tam didžiausios įtakos turėjo sausra Jungtinėse Valstijose ir Rytų Europoje. Organizacijos duomenimis, kukurūzai ir kviečiai pabrango 25 proc., sojos pupelės – 17 proc., o cukrus – 12 proc. Nepadidėjo tik ryžių kainos, kurios, lyginant su praėjusių metų liepa, nukrito 4 proc.

Ketvirtadienį  Lietuvos statistikos departamentas paskelbė infliacijos prognozę gegužės mėnesiui. Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota infliacija 2012 m. gegužės mėnesį, palyginti su balandžiu, gali sudaryti 0,0 proc. Metinė infliacija gegužę, tikėtina, gali siekti 2,5 proc. Pasak statistikų, bendrojo kainų lygio augimą pristabdys nustojusios didėti maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų prekių grupės kainos.

Europos Parlamentas padarė išvadą, kad didžiausią įtaką žemės ūkio ir maisto produktų kainų šuoliams turi ne rinkos veiksniai, o spekuliantų veikla biržose. Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Žemutinės Saksonijos (Vokietija) žemės ūkio ministras Gertas Lindemannas „AgroBalt 2012“ parodoje neatsitiktinai kalbėjo apie spekuliacinio kapitalo įtaką ES žemės ūkiui, nes to nepastebėti jau neįmanoma.

Beveik porą metų veikiantis interneto puslapis, kuriame skelbiamos produktų kainos, rinkos atstovų teigimu, neatlieka tos misijos, dėl kurios ir buvo sukurtas – viešumu kovoti su maisto brangimu. Jame nėra nei analizės, nei kaip kitaip patrauklus vartotojams. Puslapio tvarkytojas žada, kad netrukus portalą papildys ne tik didmiesčių prekybos centruose surenkama informacija, bet ir kainos iš turgaviečių bei kaimo parduotuvių.

Balandžio mėnesio infliacija, palyginti su kovo,  gali sudaryti 0,3 procento, prognozuoja Lietuvos statistikos departamentas. Kovą fiksuota infliacija siekė 1 proc., vasarį ir sausį po 0,4 proc. Metinė infliacija balandžio mėn., tikėtina, gali siekti 2,9, o vidutinė metinė – 4,1 procento. (Kovo mėn. užfiksuota metinė infliacija buvo 3,7, o vidutinė metinė – 4,2 procento.

Nuolatinį pasaulinių maisto kainų kilimą lemia vis didėjanti pasaulio populiacija. Žemės gyventojų skaičius jau perkopė 7 mlrd., o itin didelis gyventojų prieaugis tenka besivystančioms rinkoms. Trumpuoju ar vidutiniu laikotarpiu pasaulio gyventojų skaičiaus augimas nesukelia didelių kainų pokyčių, nes maisto kainoms įtaką daro įvairūs kiti veiksniai, tarp jų – ir paskutiniu metu brangstanti nafta. Kainos ir oro sąlygos Maisto žaliavų kainoms daugiausiai įtakos turi nenuspėjamos oro sąlygos.

Praėjusią savaitę „Ekonomika.lt“ sudarė Lietuvos prekybos centrų reitingą ir skaičiavo, kuriame apsipirkti galima pigiausiai. Rezultatai nustebino ne vieną. Šią savaitę padedami gausios komandos „apsipirkome“ visoje Europoje. Lietuviškoje padangėje diskusijų, kaip brangiai mokame už maistą, netrūksta. Tautiečiai, nukeliavę į svečius kraštus ir ten nusipirkę pigesnių maisto produktų, nepavargsta aiškinti, kaip blogai gyvename.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius nemato objektyvių priežasčių parduotuvėse brangti mėsai ir pienui ir tvirtina, kad pagrindinė tokio brangimo priežastis – realios konkurencijos tarp prekybos tinklų nebuvimas. Pasak jo, Konkurencijos taryba turi stebėti, ar tarp prekybos tinklų nėra kartelinių susitarimų. „Pagrindinė priežastis – kiekvieną mėnesį mes sugrįžtame prie tos temos – tikrosios konkurencijos nebuvimas tarp mūsų prekybos tinklų.

Siūloma įteisinti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems maisto produktams – šviežiai atšaldytai arba užšaldytai mėsai, naminių paukščių šviežiai atšaldytai arba užšaldytai mėsai, pienui, kurio riebumas ne didesnis kaip 3,2 proc., šviežių naminių paukščių kiaušiniams su lukštais ir duonai. Tokį Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 str. papildymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys socialdemokratas Bronius Pauža.

Pas­ta­rai­siais mė­ne­siais mais­to kai­nos au­ga kaip ant mie­lių. Ir dir­ban­čių, ir iš pa­šal­pų gy­ve­nan­čių žmo­nių pa­ja­mos ma­žė­ja. Kai ku­riems neuž­ten­ka net mais­tui. Ma­žes­nių par­duo­tu­vių sa­vi­nin­kai svars­to, ar ne­mes­ti sa­vo su­kur­to vers­lo, nes kas­dien be­si­pu­čian­čios mais­to kai­nos var­to­to­jams ati­ma ape­ti­tą. 70 li­tų sa­vai­tei Aukš­tuo­sius moks­lus bai­gu­si Li­na dir­ba už mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą. Per mė­ne­sį gau­na 680 li­tų.

Prekybininkai vėl sumanė apmauti pirkėjus, kad priverstų juos masiškai pirkti gana greitai gendančius maisto produktus. Kai kainos auga lyg ant mielių, bet koks pranešimas apie dar labiau brangsiantį maistą verčia pirkinių krepšį prikrauti kuo gausiau.

Tikriausiai niekas nesitikėjo, kad vykstant iš Londono į Vilnių teks krautis į lagaminą dešrų, sūrių ir net duonos. Taip taip, ne atvirkščiai, rašo „Vakaro žinios“. Atėjo diena, kai pagrindiniai maisto produktai jau net Londone pigesni. Čia, Lietuvoje, maisto kainoms pasiekė rekordines aukštumas ir vis kyla, nors pusės šalies gyventojų mėnesio pajamos mažesnės nei 800 litų.

Kaip ir buvo tikėtasi, didžiausią įtaką sausio mėnesį infliacijai turėjo maisto produktų kainų kilimas, dėl brangstančių degalų didėjusios transporto kainos bei dėl išaugusio vartojimo brangusi elektra. Sezoninis žiemos drabužių ir avalynės išpardavimas šiek tiek mažino bendro vartojimo kainų indekso kilimą. 2012 m. sausio mėnesį, lyginant su gruodžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos išaugo 0,4 proc. Per metus kainos išaugo 3,4 proc. ir atitiko „Danske“ banko prognozes.

Produktų kainų statistiką renkantis tinklalapis produktukainos.lt neseniai paskelbė trijų Baltijos šalių sostinių svarbiausių maisto produktų krepšelio vidutines kainas. Surinkti duomenys rodo, kad už devynis būtiniausius maisto krepšelio produktus (pieną, sviestą, sūrį, kiaulienos nugarinę, kiaušinius, cukrų, daržoves ir aliejų) mažiausiai vis dar moka lietuviai. Antri yra latviai, o štai estams toks produktų krepšelis atsieina brangiausiai.

Pagrindinių maisto produktų kainos 2011 metais pasiekė rekordines aukštumas, o javų kaina per pastaruosius 12 mėnesių šoktelėjo kone trečdaliu. Anot Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, mėnesinis maisto kainų indeksas 2011 metais vidutiniškai siekė 228, o tai aukščiausias lygis nuo pat 1990 metų, kai indeksui buvo pradėti rinkti duomenys. Ankstesnis rekordas pasiektas 2008 metais.