maisto kainos

Maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje praėjusiais metais buvo vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Maisto kainų lygis pernai šalyje sudarė 80 proc. ES vidurkio (2015 metais - 78 proc.), rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Mažesnės kainos pernai fiksuotos tik Lenkijoje ir Rumunijoje (po 62 proc. ES vidurkio) bei Bulgarijoje (71 proc.). Alkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje pernai sudarė 73 proc.

Pricer.lt palygino, kiek parduotuvėse šiandien kainuoja žiedinis kopūstas (kalafioras), praėjus metams po to, kai pernai socialinuose tinkluose buvo paviešinta nuotrauka su „Maxima“ parduotuvės kasos čekiu, kur buvo užfiksuotas kalafioras kainavęs 3,49 euro.

Maisto kainos pasaulyje kovo mėnesį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, pakilo 13,4 proc., pranešė JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Kovo mėnesį FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas sudarė vidutiniškai 171 punktą ir buvo 20 punktų, arba 13,4 proc., didesnis negu pernai kovą. Palyginti su šių metų vasario mėnesiu, indeksas smuktelėjo 5 punktais, arba 2,8 procento. Labiausiai smuko cukraus ir augalinių aliejų kainos.

Skirtingose šalyse skirtingos ir maisto produktų kainos – tai faktas. Nepaisant to, kitų Europos šalių kainas su mūsiškėmis bandoma gretinti kone kasdien, ypač atkreipiant dėmesį į prekes, kurios Lietuvoje brangesnės. Norėtųsi, kad Lietuvoje viskas būtų pigiausia, tačiau yra daugybė objektyvių veiksnių, lemiančių tokius kainų skirtumus ir kartais jie nėra mūsų pusėje. Mūsų šalies statistikos specialistai didžiąją 2016-ųjų dalį nefiksavo jokios ar tik labai menką infliaciją.

Remiantis naujausiais duomenimis, pagal nealkoholinių gėrimų ir maisto produktų kainas Lietuva – daug pigesnė nei Latvija ar Estija, tačiau visoms trims Baltijos sesutėms nosį nušluosto Lenkija. Ji – pigiausia valstybė Europos Sąjungoje. Eurostat skelbia, kad pagal 2015 m. duomenis brangiausi maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai iš ES šalių yra Danijoje, 45 proc. aukščiau ES vidurkio. Ją pralenkia Norvegija ir Šveicarija, kurios nėra ES narės.

Vyriausybė ketina nepritarti lengvatiniam 5 proc. pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) šviežiai atšaldytai mėsai bei šviežiai, tvenkiniuose išaugintai žuviai. Taip pat ketinama nepritarti ir siūlymui lengvatinį 5 proc. PVM tarifą taikyti būtiniausiems maisto produktams. Vyriausybės nutarimo projektus parengusios Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl siūlomų lengvatų biudžetas atitinkamai netektų 43 mln. eurų ir 135 mln. eurų pajamų.

Parlamente premjeras Algirdas Butkevičius sulaukė ne vieno klausimo apie vadinamąjį kalafioro skandalą. Politikai ne tik klausinėjo, ar valdantieji ketina imtis kažkokių veiksmų, matydami kaip kyla kai kurių produktų kainos, bet ir klausė, ar ministras pirmininkas neturėtų prisiimti asmeninės atsakomybės dėl susidariusios situacijos.

Kainų augimo arba kalafioro skandalas įsimetė ir į parlamento rūmus. Politikai laužo galvas, kaip numušti ūgtelėjusias maisto ir kitų produktų bei paslaugų kainas. O pasiūlymų – visas spektras: nuo drastiško mokesčių mažinimo, boikoto iki lito grąžinimo. Statistikos departamentas skelbia, kad kainų indeksas yra 1,2 proc., tačiau jis gautas apskaičiavus daugiau nei 68 tūkstančius prekių kainų kitimų. Tačiau skirtingų prekių kainos kito nevienodai.

Pabrangus grūdams bei mėsos ir pieno produkcijai pasaulinės maisto produktų kainos rugsėjį išaugo 1,4 proc., rodo Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) pateikti duomenys, kuriuos skelbia naujienų tarnyba BBC. Šiais metais nerimaujama dėl galimo maisto atsargų trūkumo, nes JAV Vidurio Vakaruose, Europoje ir Vidurio Azijoje dalį grūdų derliaus suniokojo sausra.

Naujai paviešinti duomenys atskleidė, kad per pastaruosius penkerius metus Britanijos šeimų išlaidos maistui išaugo dvigubai daugiau nei vidutiniškai Europoje, skelbia Mail Online. Nuo 2007 metų maisto kainos JK išaugo 37 procentais. Tačiau tai dar ne viskas – prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį jos padidės dar 40 procentų. Teigiama, kad kainos ir toliau augs dvigubai didesniu už infliaciją greičiu, keldamos įtampą jau dabar suvaržytuose gyventojų biudžetuose.

Maisto kainos pasaulyje šių metų liepą, lyginant su 2011 m. tuo pačiu mėnesiu, šoktelėjo 10 proc., informuoja BBC remdamasi Pasaulio banku (PB). Tam didžiausios įtakos turėjo sausra Jungtinėse Valstijose ir Rytų Europoje. Organizacijos duomenimis, kukurūzai ir kviečiai pabrango 25 proc., sojos pupelės – 17 proc., o cukrus – 12 proc. Nepadidėjo tik ryžių kainos, kurios, lyginant su praėjusių metų liepa, nukrito 4 proc.

Ketvirtadienį  Lietuvos statistikos departamentas paskelbė infliacijos prognozę gegužės mėnesiui. Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota infliacija 2012 m. gegužės mėnesį, palyginti su balandžiu, gali sudaryti 0,0 proc. Metinė infliacija gegužę, tikėtina, gali siekti 2,5 proc. Pasak statistikų, bendrojo kainų lygio augimą pristabdys nustojusios didėti maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų prekių grupės kainos.

Europos Parlamentas padarė išvadą, kad didžiausią įtaką žemės ūkio ir maisto produktų kainų šuoliams turi ne rinkos veiksniai, o spekuliantų veikla biržose. Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Žemutinės Saksonijos (Vokietija) žemės ūkio ministras Gertas Lindemannas „AgroBalt 2012“ parodoje neatsitiktinai kalbėjo apie spekuliacinio kapitalo įtaką ES žemės ūkiui, nes to nepastebėti jau neįmanoma.

Beveik porą metų veikiantis interneto puslapis, kuriame skelbiamos produktų kainos, rinkos atstovų teigimu, neatlieka tos misijos, dėl kurios ir buvo sukurtas – viešumu kovoti su maisto brangimu. Jame nėra nei analizės, nei kaip kitaip patrauklus vartotojams. Puslapio tvarkytojas žada, kad netrukus portalą papildys ne tik didmiesčių prekybos centruose surenkama informacija, bet ir kainos iš turgaviečių bei kaimo parduotuvių.

Balandžio mėnesio infliacija, palyginti su kovo,  gali sudaryti 0,3 procento, prognozuoja Lietuvos statistikos departamentas. Kovą fiksuota infliacija siekė 1 proc., vasarį ir sausį po 0,4 proc. Metinė infliacija balandžio mėn., tikėtina, gali siekti 2,9, o vidutinė metinė – 4,1 procento. (Kovo mėn. užfiksuota metinė infliacija buvo 3,7, o vidutinė metinė – 4,2 procento.

Nuolatinį pasaulinių maisto kainų kilimą lemia vis didėjanti pasaulio populiacija. Žemės gyventojų skaičius jau perkopė 7 mlrd., o itin didelis gyventojų prieaugis tenka besivystančioms rinkoms. Trumpuoju ar vidutiniu laikotarpiu pasaulio gyventojų skaičiaus augimas nesukelia didelių kainų pokyčių, nes maisto kainoms įtaką daro įvairūs kiti veiksniai, tarp jų – ir paskutiniu metu brangstanti nafta. Kainos ir oro sąlygos Maisto žaliavų kainoms daugiausiai įtakos turi nenuspėjamos oro sąlygos.

Praėjusią savaitę „Ekonomika.lt“ sudarė Lietuvos prekybos centrų reitingą ir skaičiavo, kuriame apsipirkti galima pigiausiai. Rezultatai nustebino ne vieną. Šią savaitę padedami gausios komandos „apsipirkome“ visoje Europoje. Lietuviškoje padangėje diskusijų, kaip brangiai mokame už maistą, netrūksta. Tautiečiai, nukeliavę į svečius kraštus ir ten nusipirkę pigesnių maisto produktų, nepavargsta aiškinti, kaip blogai gyvename.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius nemato objektyvių priežasčių parduotuvėse brangti mėsai ir pienui ir tvirtina, kad pagrindinė tokio brangimo priežastis – realios konkurencijos tarp prekybos tinklų nebuvimas. Pasak jo, Konkurencijos taryba turi stebėti, ar tarp prekybos tinklų nėra kartelinių susitarimų. „Pagrindinė priežastis – kiekvieną mėnesį mes sugrįžtame prie tos temos – tikrosios konkurencijos nebuvimas tarp mūsų prekybos tinklų.

Siūloma įteisinti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems maisto produktams – šviežiai atšaldytai arba užšaldytai mėsai, naminių paukščių šviežiai atšaldytai arba užšaldytai mėsai, pienui, kurio riebumas ne didesnis kaip 3,2 proc., šviežių naminių paukščių kiaušiniams su lukštais ir duonai. Tokį Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 str. papildymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys socialdemokratas Bronius Pauža.

Pas­ta­rai­siais mė­ne­siais mais­to kai­nos au­ga kaip ant mie­lių. Ir dir­ban­čių, ir iš pa­šal­pų gy­ve­nan­čių žmo­nių pa­ja­mos ma­žė­ja. Kai ku­riems neuž­ten­ka net mais­tui. Ma­žes­nių par­duo­tu­vių sa­vi­nin­kai svars­to, ar ne­mes­ti sa­vo su­kur­to vers­lo, nes kas­dien be­si­pu­čian­čios mais­to kai­nos var­to­to­jams ati­ma ape­ti­tą. 70 li­tų sa­vai­tei Aukš­tuo­sius moks­lus bai­gu­si Li­na dir­ba už mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą. Per mė­ne­sį gau­na 680 li­tų.

Prekybininkai vėl sumanė apmauti pirkėjus, kad priverstų juos masiškai pirkti gana greitai gendančius maisto produktus. Kai kainos auga lyg ant mielių, bet koks pranešimas apie dar labiau brangsiantį maistą verčia pirkinių krepšį prikrauti kuo gausiau.

Tikriausiai niekas nesitikėjo, kad vykstant iš Londono į Vilnių teks krautis į lagaminą dešrų, sūrių ir net duonos. Taip taip, ne atvirkščiai, rašo „Vakaro žinios“. Atėjo diena, kai pagrindiniai maisto produktai jau net Londone pigesni. Čia, Lietuvoje, maisto kainoms pasiekė rekordines aukštumas ir vis kyla, nors pusės šalies gyventojų mėnesio pajamos mažesnės nei 800 litų.

Kaip ir buvo tikėtasi, didžiausią įtaką sausio mėnesį infliacijai turėjo maisto produktų kainų kilimas, dėl brangstančių degalų didėjusios transporto kainos bei dėl išaugusio vartojimo brangusi elektra. Sezoninis žiemos drabužių ir avalynės išpardavimas šiek tiek mažino bendro vartojimo kainų indekso kilimą. 2012 m. sausio mėnesį, lyginant su gruodžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos išaugo 0,4 proc. Per metus kainos išaugo 3,4 proc. ir atitiko „Danske“ banko prognozes.

Produktų kainų statistiką renkantis tinklalapis produktukainos.lt neseniai paskelbė trijų Baltijos šalių sostinių svarbiausių maisto produktų krepšelio vidutines kainas. Surinkti duomenys rodo, kad už devynis būtiniausius maisto krepšelio produktus (pieną, sviestą, sūrį, kiaulienos nugarinę, kiaušinius, cukrų, daržoves ir aliejų) mažiausiai vis dar moka lietuviai. Antri yra latviai, o štai estams toks produktų krepšelis atsieina brangiausiai.

Pagrindinių maisto produktų kainos 2011 metais pasiekė rekordines aukštumas, o javų kaina per pastaruosius 12 mėnesių šoktelėjo kone trečdaliu. Anot Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, mėnesinis maisto kainų indeksas 2011 metais vidutiniškai siekė 228, o tai aukščiausias lygis nuo pat 1990 metų, kai indeksui buvo pradėti rinkti duomenys. Ankstesnis rekordas pasiektas 2008 metais.

Besibaigiantys Kiškio metai, vienu metu jau žadėję krizės pabaigą, vasarą netikėtai priminė, kad sunkmetis dar nesitraukia – bus ir kitais metais. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ pasidomėjo, kokių naujų mokesčių ir būtiniausių produktų kainų pokyčių galime tikėtis kitąmet. Kitais metais Finansų ministerija žada nekelti akcizo degalams, taigi panašu, kad valstybė neinicijuos degalų kainų didinimo.

Didžiuosiuose prekybos tinkluose per praėjusią savaitę labiausiai brango juoda duona, pigo – fasuotos lietuviškos bulvės. Kaip skelbia produktų kainas lyginantis tinklapis produktųkainos.lt, vidutinė juodos duonos kilogramo kaina šoktelėjo 8,2 proc., o bulvės atitinkamai atpigo 7,06 proc.  Maždaug 2,3 proc. išaugo ir 9 proc. riebumo varškės kaina už kilogramą.

Lietuvos pramonininkų konfederacija prognozuoja, kad dėl prastėjančių vartotojų lūkesčių, lėtesnio užimtumo augimo vidaus paklausa išliks žemame lygyje. Vidaus paklausos rodiklius neigiamai paveiks ir sparčiai augančios, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos bei brangsiantis maistas. Tokias išvadas ji daro apibendrindama Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių lūkesčio indekso apklausos rezultatus 2011 m. IV ketvirčiui.

Seimo nariai, siekdami reguliuoti maisto produktų kainas, teikia net keletą maisto kainų įstatymo pataisų. Tuo metu prekybininkai tikina, kad jų antkainiai yra mažiausi Europos Sąjungoje, o ėmus reguliuoti kainos tik didėtų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Šiomis dienomis Seimo komitetuose svarstomos net kelios parlamentarų iniciatyvos reguliuoti maisto produktų kainas.

Viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų ir vystymo bendrovių AB „Agrowill Group“, stebėdama šiųmečio derliaus vidutines grūdų supirkimo kainas Lietuvos ir pasaulio rinkose, prognozuoja, kad šiais metais maisto kainos Lietuvoje ne tik nemažės, bet netgi gali padidėti. „Lyginant šių metų liepos mėnesio augalininkystės žemės ūkio produktų supirkimo kainas su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kainos padidėjo daugiau nei 26 proc.

„Swedbank“ ekonomistų skaičiavimu,  dėl besitęsiančios euro zonos valstybių skolų krizės ir neramumų finansų rinkose galimi trys pasaulio ekonomikos vystymosi scenarijai. Pirmas ir labiausiai tikėtinas scenarijus, kad ekonomika ir toliau augs, bet jos augimas ženkliai sulėtės. Ši tikimybė įvertinta 60 proc. Šis scenarijus grindžiamas greita Centrinių bankų reakcija į neramumus – nutarta išlaikyti žemas palūkanų normas, šalių ekonomikas skatinti monetarinėmis priemonėmis.

Pastaruosius kelerius metus pasaulinės maisto produktų kainos kilo sparčiu tempu, o pasaulio populiacija augo nepaprastai greitai – per praėjusius 50 metų Žemės gyventojų skaičius padvigubėjo. Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad ateityje maisto produktų kainos pasieks sunkiai suvokiamas aukštumas. Sparčiai kylančios kainos jau dabar kelią galvos skausmą daugumai šalių, ypač trečiojo pasaulio valstybėms.

Kuro kainos, paskolų normos ar metinė infliacija – įprasti, tačiau daugeliui jau pabodę ekonomikos rodikliai, tad ekonomikos ir finansų žurnalas„The Economist“ sugalvojo šį tą įdomesnio.

Akcijos „Revoliucija per socialinį tinklą“ aktyvistai kreipėsi į Baltarusijos prezidentą dėl jėgos struktūrų veiksmų ir jų reakcijos į „tyliąją“ solidarumo akciją. „Jau kelias savaites iš eilės kartojasi vienas ir tas pat: asmenys, vadovaudamiesi neaiškiais įgaliojimais, nepateikdami dokumentų, pažeisdami Konstituciją ir kitus jūsų pasirašytus Baltarusijos Respublikos įstatymus, muša taikius gyventojus, ramiai vaikštinėjančius savo miestų gatvėmis“, – teigiama kreipimesi.

Šiauliuose gyvenantis finansų analitikas iš Šveicarijos Charly Stieger skaičiuoja, kad Lietuvoje maisto produktų kainos turėtų būti bent jau 20 procentų mažesnės, o drabužiai, avalynė ir buitinė technika turėtų kainuoti bent 50 procentų pigiau. „Lietuviai nemoka skaičiuoti, todėl prekybos centrų šeimininkai juos ir apgaudinėja.

Infliacija Kinijoje gegužę paspartėjo iki 5,5 proc. - aukščiausio lygio per 34 mėnesius, daugiau nei prognozuota. Manoma, kad tokie duomenys gali paskatinti valdžią toliau griežtinti monetarinę politiką, net nepaisant požymių apie sulėtėjusį ekonomikos augimą. Kinijos pramonės gamyba gegužę išaugo 13,3 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai tuo tarpu analitikai prognozavo 13,2 proc. prieaugį. Analitikai prognozuoja, kad infliacija birželį dar paspartės.

Naujausio „Swedbank“ tyrimo duomenimis, Lietuva kartu su kaimynėmis Latvija ir Estija pirmauja Europos Sąjungoje pagal tai, kiek yra išleidžiama maisto produktų krepšeliui. Lietuviai maistui išleidžia daugiau nei ketvirtį savo pajamų, vidutinis europietis – tik apie 16 proc. Rekordininkai – duona ir pienas Mėsos produktai Lietuvoje yra vis dar pigesni nei prieš dvejus metus, tačiau dideliais žingsniais į priekį šuoliuoja duonos, grūdų ir pieno kainos. „Swedbank“ vyr.

Estijos metinė infliacija gegužės mėn. išliko nepakitusi ir sudarė 5,4 proc. Kilusias šildymo ir apgyvendinimo paslaugų kainas nusvėrė pigę maisto produktai ir degalai. Tai ženklas, kad kainų pasiutpolkė išsikvepia, o panašių tendencijų ateityje galime tikėtis ir Lietuvoje. Stabilesnės Estijos infliacijos tendencijos atitinka prognozes. Pagal mūsų pagrindinį scenarijų infliacijos spaudimas turėtų pradėti stabilizuotis po antrojo šių metų ketvirčio.

Jau daugiau kaip pusmetį nesustojanti maisto kainų pasiutpolkė negailestingai varo žmones į kampą. „Pasaulinės tendencijos, brangstanti žaliava ir gamyba“, – dėl įvardijamų pagrindinių maisto prekių brangimo priežasčių rankomis skėsčioja prekybininkai ir gamybininkai. Rankas aukštyn kelia ir Vyriausybė, nerasdama priemonių kainoms tramdyti . Ekspertai sako, kad šios priežastys tarsi skydas, kuriuo lengviausia prisidengti ir beatodairiškai siekti pelno.

Jau daugiau kaip pusmetį nesustojanti maisto kainų pasiutpolkė negailestingai speičia žmones į kampą. Labdaringos organizacijos nespėja pamaitinti alkstančiųjų. „Pasaulinės tendencijos, brangstanti žaliava ir gamyba“, – dėl įvardijamų pagrindinių maisto prekių brangimo priežasčių rankomis skėsčioja prekybininkai ir gamybininkai. Rankas aukštyn kelia ir Vyriausybė, nerasdama priemonių kainoms tramdyti.

Pagrindinė maisto produktų brangimo Lietuvoje priežastis – maisto kainos pasaulinėse rinkose, mano Premjeras Andrius Kubilius. Anot Vyriausybės vadovo, maisto kainos Lietuvoje labai priklauso nuo situacijos pasaulio rinkose. Premjeras priminė, kad šiuo metu maistinių grūdų kainos pasaulio rinkose sudaro apie 750–800 litų už toną, o prieš keletą metų nesiekė 400 litų. Krizė Šiaurės Afrikoje gali stipriai atsiliepti ir naftos kainai metų gale, o tai darys įtaką ir kitų produktų kainoms.

Vyriausybė kol kas neketina imtis kokių nors priemonių augančioms maisto kainoms reguliuoti, teigia Ministro Pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis. „Tikrai apgailestaujame, kad tos kainos kyla, bet neįsivaizduoju, ką čia Vyriausybė galėtų padaryti. Kainų reguliavimas turbūt nebūtų pats geriausias sprendimas, ir manau, jog reikia įvertinti tai, kad kyla apskritai pasaulyje maisto prekių kainos.

  Kovo mėnesį metinė VKI infliacija šiek tiek netikėtai paspartėjo iki 3,8 proc. ir buvo didesnė nei mūsų prognozės (3,2 proc.) Kaip ir buvo tikėtasi didžiausią poveikį infliacijai darė brangę maisto produktai ir kilusios kuro kainos. Deja, daug sparčiau nei mes prognozavome brango drabužiai ir avalynė. Pastarasis padidėjimas yra susijęs su naujomis kolekcijomis bei didesniu vartojimo optimizmu.

Rekordiškai kylant maisto kainoms ligoninėms vis sunkiau sekasi išmaitinti ligonius. Nebesurandama, ką už 4–5 Lt galima pagaminti.Iš naujų tiekėjų ligoninės, pavyzdžiui, kopūstą jau turi pirkti ne už ankstesnius 45 ct, o jau už 2,5 lito. „Iš kirvio“ sriubos ligoninėms dar netenka virti, tačiau jų virtuvėse – nelinksma. Nuo dešimt iki kelių šimtų procentų pakilusios maisto produktų kainos ligonines įspeitė į kampą, kaip už įprastus kelis litus įstengti pamaitinti ligonius.

Vienas prekybos centras kaip didžiausią pasiekimą įvardija, kad visa šeima dieną gali prasimaitinti išleidusi vos 65 litus - kosminiu greičiu kylant maisto produktų kainoms tai atrodo nemenkas pasiekimas, rašo „Vakarų ekspresas“. Tačiau nežinia, kokiu aukso medaliu reikėtų apdovanoti ligoninių bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų virėjas, kurios sugeba visą dieną žmogų išmaitinti vos už 6-10 litų, juolab kad maisto produktų kainas tiekėjai šioms įstaigoms taiko vos 10-15 proc.

Pasaulinės maisto kainos siekia naujus rekordus. Tokių pranešimų girdime kone kasdien. Vartotojai, išvarginti išaugusių energetikos kainų, piktus žvilgsnius vis kreipia į augintojus, perdirbėjus, prekybininkus – vis ieško kaltininkų. Kaip įveikti šį košmarą? Ekonomika.

Ekonomikos ekspertai tvirtina, kad maisto produktų kainos jau sugrįžo į ekonominio pakilimo laikus – į 2008 metų pradžią. Per vienus metus pieno produktai pabrango nuo 15 iki 20 proc., juoda duona – beveik 13 proc. Tik piniginėse vis dar krizinis, pavasario saulės neištirpdomas įšalas.

Maisto prekių brangimas į kampą nuožmiai speičia mažas pajamas gaunančius gyventojus. Šiemet didžiausias kainų šuolis prognozuojamas mėsos rinkoje.Ekonomikos ekspertai maisto kainų augimą sieja su didesniu vartojimu besivystančiose Azijos šalyse, energetinių išteklių ir žaliavinės produkcijos brangimu, didėjančiais biodegalams naudojamų kultūrų plotais, dažnėjančiomis gamtos stichijomis. Tačiau pripažįstama ir tai, kad vartotojai pateko į spekuliacijų maisto produktais spąstus.

Pasaulio ekonomika toliau atsigauna, tačiau didelis nedarbas ir augančios maisto prekių kainos kelia pasaulinę riziką. Tokią nuomonę pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique Strauss-Kahnas. „Į rinkas vėl sugrįžta pasaulinis disbalansas, užfiksuotas dar iki krizės. Be to, augant įtampai tarp valstybių, susidursime su didėjančiu protekcionizmu.